Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus – darbingumo lygis 30 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-11-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, 201¹ straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2000-11-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 100 MGL dydžio bauda, 2001-06-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 90 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2001-10-17; 3) 2007-01-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs 2008-02-15; 4) 2015-10-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būtent: 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia koja vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai A. S. į kairės kojos šlaunį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. lapkričio 16 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su buvusia žmona A. S. vartojo alkoholį. Kilus konfliktui su dukra A. S., dukrai galėjo įspirti į šlaunį. Jis pats to tiksliai neprisimena, tačiau dukra sako, kad įspyrė, todėl taip ir buvo. Supranta, kad dukrai sukėlė fizinį skausmą. Labai gailisi dėl savo elgesio, dukters atsiprašė, su dukra susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. S., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą A. S., liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji namuose ruošė namų darbus, kai atėjo tėtis į jos kambarį, jie susipyko, pradėjo diskutuoti apie išsilavinimą, ji jį įžeidė. Po to jie nuėjo į virtuvę, kur mama pradėjo tėtį raminti. Jis labai keikėsi, jai spyrė koja, pataikė į šlaunį. Jai skaudėjo. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Vietą, kur tėtis įspyrė, skaudėjo apie pusvalandį, mama patepė vaistais ir praėjo. Nebuvo mėlynių, buvo tik truputį paraudę. Į medikus nesikreipė. Anksčiau tėtis nėra prieš ją smurtavęs. Tėtis atsiprašė jos, ji jam atleidžia. (1 t., b. l. 74-75).

Nukentėjusiosios A. S. atstovė pagal įstatymą A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo buvusiu vyru R. S. yra išsituokę 5 metus laiko ir gyvena atskirai. Jis pas jas į namus ateina tik aplankyti dukters ir kartais, kai jis neturi kur apsistoti, leidžia jam pas jas pagyventi. Jie išsiskyrė dėl to, kad sutuoktinis prieš ją smurtaudavo. Su dukterimi A. S. jo santykiai yra geri, kai jis būna blaivus, tada jis rūpinasi dukra ir materialiai ir morališkai. Būdamas neblaivus, prikaišioja jai ir dukrai visokius nebūtus dalykus. Kadangi buvęs vyras yra tarnavęs Afganistane, jo psichika yra nestabili, jis turi neįgalumą. Paskutiniu metu jis ruošėsi gultis į ligoninę, kad būtų priimtas į globos namus. Kadangi tuo metu jis neturėjo kur apsistoti, gyveno pas jas jau apie savaitę laiko. Visą tą laiką jokio alkoholio jis nevartojo. 2018-11-16 vakare kartu su buvusiu vyru jie išgėrė degtinės. Apie 18.00 val. išgėręs R. S. pradėjo prikaišioti A. S., kad ji blogai mokosi, neina į mokyklą. Tada tarp jos su vyru kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukti ant jos. Išgirdusi triukšmą, į kambarį atėjo ir dukra, kuri bandė ją užstoti ir prašyti tėvo nešaukti ir nesikeikti. Tada jis visai supyko, puolė ją, bandė įspirti koja, bet nepataikė. Tada puolė dukrą ir vieną kartą įspyrė į kairę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po tokių jo veiksmų jos abi labai išsigando, pradėjo verkti ir šaukti, kad iškvies policiją. Tada jis išsigando ir nusiramino. Kadangi jau buvo spėjusi paskambinti į policiją, greitai į namus atvyko ir pareigūnai, kurie jos buvusį vyrą sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Įvykio metu jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, nukentėjo tik dukra, bet sužalojimai buvo nežymūs ir į medicinos įstaigas nesikreipė. Apie teisę pareikšti civilinį ieškinį yra supažindinta, jo nereikš. (1 t., b. l. 39-42).

Liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena šalia kaimynų S.. 2018 metų lapkričio mėnesio viduryje, tikslesnės datos negali atkurti, vakare, galėjo būti apie 19.20 val., grįždama į savo namus, girdėjo, kad savo buto koridoriuje ar virtuvėje, A. S. kažką garsiai kalbėjo. Jokių konkrečių jos frazių ji negirdėjo ir tikrai nesuprato, su kuo ji tuo metu kalbėjosi. Galėjo ir telefonu ji su kažkuo kalbėjo. A. S. nešaukė, o tik garsiai kalbėjo. Jokio kito balso tuo metu, tai yra nei jos vyro, nei dukters, ji negirdėjo. Atsirakino savo buto duris ir įėjo į savo namus. Daugiau ji nieko negirdėjo. Apie tai, kad galimai tėvas smurtavo prieš dukrą, ji niekada nieko negirdėjo ir net nenumanė, kad taip galėtų būti. (1 t., b. l. 84-87).

Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-16 dirbant ekipaže kartu su kolega, kuriuo konkrečiai dabar neprisimena, apie 16.40 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, į butą įleido arba mergaitė, arba jos mama. Mergaitė visą laiką verkė, ji taip pat buvo ir labai išsigandusi, nes bijojo tėvo. Namuose taip pat buvo tėvas, kurioje tiksliai buto patalpoje jis buvo, kai jie atvyko, jis neprisimena. Tėvas nebuvo agresyvus. Kad tėvas girtas, matėsi akivaizdžiai, o kad ir motina išgėrusi, tai buvo nustatyta tik alkotesterio pagalba. Įvykio vietoje mama su mergaite kalbėjo išvien ir pradžioje sunku buvo suprasti, kas ir kaip ten vyko, bet po to kažkaip išsiaiškino, kad tėvas tyčia konflikto su mergaite metu jai spyrė į kairės kojos šlaunį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pati mergaitė sakė, kad jai skaudėjo. Mergaitės kojos jie neapžiūrėjo. Dėl ko tarp tėvo ir dukters įvyko tas konfliktas, nurodyti negali. Tėvas viską neigė. Tėvui ant veido, kažkur ties smakro apačia buvo nežymūs apibraižymai, jie buvo švieži ir jam atrodo, kad tėvas minėjo, kad čia jam įdrėskė mergaitė, tai yra, jo dukra, bet to tvirtai teigti negali, kadangi tos aplinkybės tada detaliau ir nesiaiškino, nes tėvas dėl to pretenzijų niekam neturėjo. Motina, kad ir buvo išgėrusi, bet elgėsi adekvačiai. (1 t., b. l. 90-93).

2018-11-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioji A. S. buvo sujaudinusi, bijojo tėvo; A. S. paaiškino, kad konflikto metu R. S. spyrė koja dukrai A. S. į šlaunį ir sukėlė fizinį skausmą: R. S. buvo neblaivus – nustatytas 1,63 promilių girtumas, A. S. nustatytas 0,82 promilių girtumas. (1 t., b. l. 18-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2018-11-16 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 11-17).

Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-11-30 rašto Nr. 41D(K)-2122 matyti, jog bendrojo pagalbos centro 2018-11-16 16.37 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 110).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2018-12-06 buvo apžiūrėta bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta garso įrašo kopija; apžiūros metu nustatyta, kad įraše girdisi, jog skambina A. S. ir nurodo, kad atėjęs girtas vyras mušasi, jos su dukra pasislėpė, fone girdėti verksmas. (1 t., b. l. 111-113).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. S. tyčia smurtaudamas prieš mažametę dukrą sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis R. S. ir nepilnametės nukentėjusiosios A. S. atstovė pagal įstatymą A. S. susitaikė, pateikė teismui susitaikymo protokolą ir prašė bylą nutraukti. Kad nukentėjusioji A. S. atleido kaltinamajam, nurodyta ir jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole.

Kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą, tačiau jis anksčiau yra teistas už smurtavimą prieš buvusią sutuoktinę, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, girto pasirodymą viešoje vietoje, šią nusikalstamą veiką padarė taip pat neblaivus, kas ir turėjo įtakos jo veiksmams, todėl teismas laiko, jog nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir dėl to nėra visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas, jam skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis R. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, yra neįgalus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. S. skirtina bausmė – areštas. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 500 eurų priteisimo nukentėjusiajai A. S. pareiškė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. S., tačiau teisme ji ieškinio atsisakė.

Byloje civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. S. pareiškė ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra, gindama nukentėjusiosios A. S. interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji A. S. dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, tačiau jai sveikata nebuvo sutrikdyta, turtinė žala nebuvo padaryta. Jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji atleido kaltinamajam. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios A. S. atstovė pagal įstatymą A. S. atsisakė ieškinio, kurį buvo pareiškusi gindama dukters interesus, nurodydama, kad jokios žalos dukra priteisti neprašo. Kadangi nepilnametės nukentėjusiosios A. S. interesus tinkamai atstovavo atstovė pagal įstatymą ir paskirtas įgaliotas atstovas – advokatas, teismas prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį dėl tos pačios neturtinės žalos atlyginimo laiko pertekliniu ir nepagrįstu. Be to, kaltinamasis R. S. yra neįgalus, pajamos mažos, turto neturi, todėl jo turtinė padėtis sunki ir jis galimybių atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai negalėtų. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys netenkintinas.

Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-03-13 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1641 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 110,50 EUR, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. S. priteisimo valstybei iš kaltinamojo R. S. (2 t., b. l. 37).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamojo R. S. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta, nukentėjusiąją teisme atstovavo advokatas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė. Tačiau kaltinamojo R. S. turtinė padėtis yra sunki – yra neįgalus, nedirba, pajamos mažos, turto neturi, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiajai A. S. antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 24 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę R. S. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 16 (šešiolikai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. S. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 16 d. 17.00 val. iki 2018 m. lapkričio 17 d. 12.25 val.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. S. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. S. netenkinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. S. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.