Kauno apylinkės teismo sprendimas

2010-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-7174-528/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
2-7174-528/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-02940-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Baškienė
Ieškovas
El
Trečiasis asmuo
E. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Civilinė byla Nr.2-7174-528/2010 Proceso Nr. 2-05-3-02940-2010-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 50.11.2; 99.7; 116.1; 116.11.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m.gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Jūratei Rudnickytei, dalyvaujant ieškovei El. P., atsakovo atstovei Laimai Pušinskienei, trečiajam asmeniui E. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės El. P. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. P. dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ją buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomininkės L. K. šeimos nare, įpareigoti atsakovą sudaryti su ja buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.34,35,51).

Ieškovė palaiko savo patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, kad: buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindine nuomininke buvo jos mama R. V., kuri 1970 07 30 mirė; šiame bute ji gyvena nuo gimimo, kartu gyveno jos seserys ir broliai, kurie laikui bėgant gavo butus ir išsikėlė, kol galiausiai buvo likę tik jos ir L. K. šeimos; ji nežino kodėl jos gyvenamoji vieta deklaruota ten tik po mamos mirties 1971m., gal kad ilgai nesusitvarkė paso; taip pat nežino kodėl 1971 08 20 Kauno m. Panemunės r. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau DŽDT VK) sprendime Nr.288 sesers L. K. šeimos nariais buvo įvardinti tik trys asmenys, nors bute gyveno ne tik sesers L. K. šeima, bet ir jos šeima; gyvendama su mama, o paskui su seserimi, jie vedė bendrą ūkį: mokėjo kartu mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, bendrai pirko malkas ir kūreno krosnį, tvarkė, remontavo ir kitaip prižiūrėjo butą; kito nekilnojamojo turto ji neįgijo; 1984 m. seseriai L. K. išsikėlus gyventi kitur, ji ir toliau liko gyventi Kaune, (duomenys neskelbtini); kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties sudarymo, sutartį su ja buvo atsisakyta sudaryti; prašo pripažinti ją L. K. šeimos nare ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovė palaiko atsiliepime ir ankstesniame teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad: 43,73kv.m bendro ploto butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui; pagrindinė buto nuomininkė buvo ieškovės motina R. V., kuri mirė 1971 05 13; 1971 08 20 Kauno m. Panemunės r. DŽDT VK sprendimu Nr.288 butą buvo leista perrašyti ieškovės sesers L. K. vardu, tačiau rašytinė sutartis nebuvo sudaryta; minėtame sprendime ieškovė nebuvo įrašyta L. K. šeimos nare; ieškovė ginčo bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1971 05 12, o jos sūnus E. P. nuo 1988 09 15; 2009 10 14 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama jos vardu sudaryti nuomos sutartį, tačiau ieškovei buvo atsakyta, jog sudaryti jos vardu nuomos sutartį nėra CK 6.588 str.4 d. numatytų pagrindų; ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji gyveno kartu su L. K. ir vedė bendrą ūkį.

Tretysis asmuo palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžių metu tretysis asmuo paaiškino, kad: kiek save prisimena visą laiką gyveno bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), jame užaugo, ten negyveno tik tarnybos armijoje metu; anksčiau šiame bute gyveno jo mamos El. P. ir tetos L. K. šeimos, vėliau tetos šeima išsikėlė; šitą butą tvarkė, remontavo, savo lėšomis įrengė centrinį šildymą, įstatė langus; kai dar gyveno teta L. K. su šeima, tai viename kambaryje gyveno tetos šeima, o kitame jų šeima, bet už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas abi šeimos mokėjo per pusę, kartu pirko malkas, kūreno krosnį, naudojosi bendrai vienu dujų balionu, augino kiaules, tik valgė atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš 2010 01 20 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašto matyti, kad 1971 08 20 Kauno m. Panemunės r. DŽDT VK sprendimu Nr.288 buto Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, mirus pagrindinei nuomininkei R. V., buvo leista perrašyti ieškovės sesers L. K. vardu (šeimoje 3 asmenys: ji, brolis V. V. ir brolio žmona), tačiau rašytinė sutartis nebuvo sudaryta (b.l.8). Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad: ieškovė yra R. V., mirusios 1970 07 30, dukra ir L. K., mirusios 2003 01 23, sesuo (b.l.9-14); bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ieškovė El. P. yra deklaravusi nuo 1971 05 13 ir tretysis asmuo E. P. - nuo 1988 09 15 (b.l.15,28,57); ieškovės darbo sutartyje, sudarytoje 2001 10 23, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b.l.72); ieškovė dirba Kauno apskrities ligoninėje ir gauna vidutiniškai 926,09 Lt per mėnesį (b.l.75); pagal VšĮ Kauno Šančių poliklinikos duomenis ieškovė gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), kitokių adresų ji nėra nurodžiusi (b.l.88); Kauno Vaižganto vidurinėje mokykloje ieškovė mokėsi 1966-1967 m., o tretysis asmuo E. P. – 1984-1985m. (b.l.73,74); įsiskolinimų už ginčo buto komunalines paslaugas nėra, už tiekiamą elektrą mokama (b.l.16-18,60); ieškovė ir tretysis asmuo E. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos teritorijoje neturi ir neturėjo (b.l.19,76); dviejų kambarių 43,73kv.m bendro ploto butas (unikalus Nr.1994-0006-1010:0003), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.26,27); butas Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., kuriame gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs 1985 01 16, V. K. 1990 06 25, o G. ir K. K. 2007 09 10 (b.l.54-56).

Kaip matyti, ieškovė nurodo, jog ginčo bute gyveno nuo gimimo ir niekur iš jo nebuvo išsikėlusi, o jos gyvenamoji vieta deklaruota 1971 05 13, tai yra dar iki Kauno m. Panemunės r. DŽDT VK sprendimo, kuriuo leista nuomos sutartį pakeisti ieškovės sesers L. K. vardu, po ieškovės mamos R. V. mirties (b.l.9-14,15,28,57). Taigi, ieškinys nagrinėtinas pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinio kodekso normas, nes nuomos teisiniai santykiai tarp R. V., o vėliau L. K. kaip nuomininkių, Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės kaip nuomininkių giminaitės atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, bet teisės ir pareigos, atsiradę iš šių santykių, įgyvendinamos šiuo metu, tai yra galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2d.).

1964 m. Civilinis kodeksas numatė, kad nuomininko šeimos nariais teismine tvarka gali būti pripažinti giminės, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį (1964 m. CK 329 str. 3d). Šiuo metu galiojantis CK taip pat numato, jog artimieji giminaičiai, kartu su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4d.). Artimųjų giminaičių giminystės laipsnis šiame straipsnyje nėra konkrečiai nurodytas, todėl taikytina bendroji norma - CK 3.135 str., kurioje pateikta artimųjų giminaičių sąvoka: artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Kaip matyti, ieškovė El. P. ir L. K., kuri nors ir nebuvo sudariusi rašytinės nuomos sutarties, bet atsakovas neneigia, jog jai buvo leista tokią sutartį sudaryti po R. V. mirties ir faktiškai pripažįsta ją buvus pagrindine nuomininke, yra seserys, tų pačių tėvų vaikai, todėl ieškovė gali būti laikoma artimąja pagrindinės nuomininkės giminaite CK 6.588 str. 4d. prasme. Byloje buvo apklaustos liudytojos R. A., I. Ž., E. V., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, ir jos patvirtino, kad ieškovė El. P. visą laiką gyveno jos tėvų gautame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), niekur niekada iš šio buto nebuvo išsikėlusi nei kai ištekėjo, nei vėliau, ten ji visą laiką gyveno su savo šeima, o po jos mamos mirties tame bute buvo likę tik ieškovės ir jos sesers L. K. šeimos, kurios kartu gyveno, bendrai viskuo naudojosi ir bendrai mokėjo mokesčius, pirko malkas bei anglis, augino savo reikmėms kiaules (b.l.81-83). Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė 1966-1967 m., o jos sūnus – tretysis asmuo E. P. 1984-1985 m. lankė tą pačią mokyklą Aukštuosiuose Šančiuose, ieškovės gyvenamoji vieta VšĮ (duomenys neskelbtini), poliklinikoje nurodyta tik Kaune (duomenys neskelbtini), ieškovės darbo sutartyje nurodytas gyvenamosios vietos adresas ten pat (b.l.72-75,88). Nors rašytiniai įrodymai neginčijamai nepatvirtina ieškovės gyvenimo su L. K. fakto, tačiau, įvertinus juos su liudytojų R. A., I. Ž. ir E. V. parodymais, o ir trečiojo asmens E. P. paaiškinimais, matyti, jog jie ne tik neprieštarauja, bet netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 177, 185 str.). Net jeigu ieškovė būtų apsigyvenusi ginčo bute 1971 05 13, kaip nurodyta rašytiniuose įrodymuose, tai iki 1984 m. gruodžio mėnesio, kai L. K. šeima išsikėlė į kitą butą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina L. K. sutuoktinio gyvenamosios vietos deklaracijos data, ji su L. K. būtų išgyvenusi kartu daugiau kaip 13 metų (b.l.15,28,56,57). Duomenų, kad ieškovė, o ir jos sūnus – tretysis asmuo E. P. būtų turėję kitą gyvenamąją vietą ar iš ginčo gyvenamosios patalpos buvo kada nors išsikėlę, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas būtų prieštaravęs ar ginčijęs ieškovės apsigyvenimą bei prisiregistravimą ginčo bute (CPK 177 str.). Teismo ištirti rašytiniai įrodymai, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė su savo seserimi L. K., atsakovo laikoma pagrindine buto Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomininke, išgyveno kartu ir vedė su ja bendrą ūkį ilgiau nei vienerius metus, todėl ji pripažintina L. K. šeimos nare gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (1964 m. CK 329 str. 3d., 2000 m. CK 6.588 str. 4d., CPK 177, 178, 185 str.).

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, kai taip susitaria nuomininkas bei jo šeimos nariai, tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus (1964 m. CK 330 str. 1d., 343 str., 2000 m. CK 6.589 str. 1d., 6.602 str. 1,2d.). Nors iš bylos medžiagos – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad L. K. iš gyvenamosios patalpos išsikėlė 1984 m. gruodžio mėnesį, tačiau fiziniai asmenys, net ir nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, juolab, kad nuomos santykių nenutrūksta, jeigu nei viena iš šalių tuo nesiekia (1964 m. CK 330 str. 2d., 2000 m. CK 6.589 str. 2d.). Gyvendama dar tėvų gautame bute daugiau kaip 50 metų, ieškovė El. P. pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ateityje, todėl ieškovės El. P. teisių gynimas atitinka teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė, gyvendama su L. K. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir vesdama bendrą ūkį, įgijo jos šeimos nario teisinį statusą ir tokias pat teises kaip pradinis nuomininkas, kuriam mirus, turi teisę prašyti pripažinti ją nuomininku. Ginčo dėl nuomininko pakeitimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens nėra. Kadangi pagrindinė buto Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomininkė L. K. yra mirusi, tai patenkinus reikalavimą dėl ieškovės pripažinimo L. K. šeimos nariu, tenkintinas ir jos reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto nuomos sutartį su ieškove (1964 m. CK 329 str. 3d. 2000 m. CK 6.588 str. 4d., 6.589 str., 6.598 str. 1d., 6.602 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Iš esmės tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neturi teisės pripažinti asmenį pirminio nuomininko šeimos nariu ir šie ginčai spręstini tik teismine tvarka, o, ieškovei kreipusis dėl nuomos sutarties pakeitimo dar seseriai gyvai esant, buvo galima išvengti teisminio ginčo, tai manytina, jog bylinėjimosi išlaidas protinga priteisti iš ieškovės, todėl iš jos valstybei priteistina 20,-Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CK 6.588 str. 4d., 6.602 str., CPK 3 str. 1d., 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti ieškovę El. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) L. K., mirusios 2003 01 23, šeimos nare.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę (kodas 111106319) sudaryti buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove El. P. (a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės El. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) 20,-Lt (dvidešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Baškienė