- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- I-2354-342/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- B. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. M. (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui B. A. (B. A. ), atsakovės atstovei Ingridai Kupriščenkovai, vertėjai Dainai Bžeskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl be pagrindo įgyto turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. A. prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)neišmokėtos pensijos dalį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 1995 01 01 iki 2003 01 01.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini)jam paskirta senatvės pensija, tačiau nuo 1995-01-01, įsigaliojus naujam Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau – Pensijų įstatymas) ir vadovaujantis įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui buvo mokama mažesnė nei priskaičiuota senatvės pensija, nes gaudamas pensiją dirbo ir gaudavo draudžiamųjų pajamų, kurių dydis didesnis nei 1 ar 1,5 minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002-11-25 nutartimi konstatavo, kad minėta nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl jam neteisėtai buvo neišmokėta dalis pensijos, t.y (duomenys neskelbtini)Lt. Negalėdamas naudotis savo pinigais, pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnį yra lygus 5 procentams metinių palūkanų. VSDFV Klaipėdos skyrius 2007-09-06 raštu Nr. 308-SI1-30633 nepateikė motyvuoto atsakymo grąžinti pensijos dalį.
Pareiškėjas B. A. prašo skundą tenkinti, vadovaujantis skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad senatvės pensija pareiškėjui nuo 1995-01-01 mokėta vadovaujantis tuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo jo nevykdyti. Konstituciniam teismui 2002-11-25 nutarimu pripažinus, kad Pensijų įstatymo 23 straipsnis prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuriame numatyta, jog būtinąją senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą turintiems pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimo turi draudžiamųjų pajamų, didesnių nei 1 minimali mėnesinė alga, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Šis straipsnis nebegali būti taikomas nuo 2002-11-27 (nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“) ir tik ta apimtimi, kuria Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Atsakovo atstovė Ingrida Kupriščenkova prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad B. A. nuo 1995-01-01 senatvės pensija mokėta pagal tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 23 straipsnio redakciją - senatvės pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, mokamų pensijų dydis priklauso nuo šių pajamų dydžio. Iki Konstitucinio teismo 2002-11-25 nutarimo paskelbimo, kuriuo konstatuotas įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, VSDF valdybos Klaipėdos skyrius, skirdamas ir mokėdamas B. A. senatvės pensiją, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu įstatymu.
Pareiškėjo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 2002-11-27 nepagrįstas, nes Pensijų įstatymas nenumato palūkanų skaičiavimo už pavėluotai išmokėtą pensiją.
Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš pareiškėjo senatvės pensijų bylų medžiagos nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ( toliau VSDFV ) 1995 02 07 sprendimu paskirta pareiškėjui senatvės pensija nuo (duomenys neskelbtini), kuri keletą kartų buvo perskaičiuota, atitinkamai perskaičiuojant ir pareiškėjui realiai išmokamą pagrindinę pensiją. Pagal pareiškėjo skunde nurodytus skaičiavimus bei VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie gautas pajamas, skirtumas tarp pareiškėjui paskirtos ir išmokėtos bazinės pensijos įvairiais laikotarpiais nuo 1995 m. sausio mėnesio iki 2003 m. sausio mėnesio sudaro (duomenys neskelbtini)Lt (b.l. 6-8).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis po pensijos paskyrimo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų,kurios viršijo 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA), todėl jam buvo mokama tik pagrindinė pensijos dalis, žino, kad šiuo metu yra priimtas sprendimas grąžinti neišmokėtos pensijos dalį, tačiau dėl ligos jam pinigų reikia dabar..
Pareiškėjas skundą argumentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis bei 2002 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu.
Seimo 1994 m. gruodžio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis buvo pakeista ir išdėstyta taip: "Jaunesniems kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių draudžiamosios pajamos neviršijo 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Jeigu jų draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama pagrindinė senatvės pensijos dalis".
2002 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d. redakcija) 2 dalis ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad jaunesniems kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas Žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įstatymų leidyboje galioja įstatymų teisėtumo prezumpcijos principas - įstatymas laikomas atitinkančiu Konstituciją iki tol, kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio teismo pozicija šiuo klausimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantas Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Tokio garanto funkcijas jis įgyvendina nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reika1avimą, įsiga1iojo 2002 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjo skundas grindžiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) normomis, nurodant, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vykdydamas Konstitucijai prieštaraujanti įstatymą, veikė neteisėtai, todėl įgijo be pagrindo pareiškėjo turtą. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
Sutinkamai su LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsniu, valstybinio socia1inio draudimo pensijas, tame tarpe ir senatvės, skiria ir moka Valstybinio socia1inio draudimo fondo va1dybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei LR Vyriausybės patvirtintais Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyrius skirdamas ir mokėdamas pareiškėjui senatvės pensiją, privalėjo vadovautis minėto įstatymo 23 straipsnio nuostata, numatančia tik pagrindinės pensijos mokėjimą pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši institucija neveikė taip, kaip pagal paminėtą įstatymą privalėjo veikti, tuo pažeidė Civilinio kodekso teisės normas ir be pagrindo įgijo pareiškėjo turtą. Išimtinis teisminės valdžios požymis - jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingumą, pagrindinė teismo pareiga - išspręsti teisinį konfliktą. Sutinkamai su LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina veiksmų (ar neveikim) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas vadovavosi galiojančiais įstatymais ir juos vykdė tinkamai, todėl laikyti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės laikotarpyje nuo 1995 01 01 iki 2003 01 01 nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos respublikos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas priimtas 2007 11 06. Įstatymo paskirtis – valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 01 01 iki 2002 12 31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimo tvarka, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2010 metais kasmet lygiomis dalimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradeda išmokėti nuo 2008 m. kovo 1 d. Įstatyme jokios išimtys nenumatytos, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neišmokėtos pensijos dalį (duomenys neskelbtini)Lt bei palūkanas nėra pagrindo. Pareiškėjui neišmokėta pensijos dalis už laikotarpį nuo 1995 01 01 iki 2002 12 31 bus paskaičiuota ir išmokėta įstatymo nustatyta tvarka.
Įvertinus bylos medžiagą bei aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo B. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl be pagrindo įgyto turto atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.