Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėjas R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Snieguolei Šermukšnei, atsakovo atstovui adv. Eligijui Karbauskui, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl 24 000 Lt sumos.

Byloje kilo šalių ginčas dėl nekilnojamojo daikto pinigų, gautų atsakovui veikiant pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, perdavimo sudarius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 29-31). Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas, būdamas ieškovės atstovu pagal 2006-10-25 įgaliojimą, privalėjo įrodyti, jog pinigus, gautus sudarius 2007-02-21 sandorį, perdavė ieškovei. Šalys sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią viena sutarties šalis (įgaliotinis) įsipareigojo kitos šalies (įgaliotojo) vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis ( CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Ši pavedimo sutartis buvo įforminta įgaliojimu ( CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Įstatymai leidžia civilinių teisinių santykių subjektams sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus per savo atstovus. Tokiu atveju atstovas visuomet veikia pagal jam duotą įgaliojimą. Pagrindinė įgalioto asmens pareiga yra ginti įgaliotojo teises ir teisėtus jo interesus. Esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t. y. šie santykiai grindžiami sutarties šalių abipusiu pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Tarp šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes ieškovė įgaliojo brolį parduoti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotą sklypą. Atsakovas, vykdydamas pavedimą, pardavė ieškovės žemės sklypo dalį, tačiau pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė CK 2.150 str. nuostatas, t. y. įvykdė pareigą pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaitė už viską, ką yra gavęs vykdydamas šį pavedimą.

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, tokia sutartis registruojama viešajame registre. Tokius reikalavimus atitinkančiai pirkimo-pardavimo sutarčiai CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatoma atitinkama atsiskaitymo tvarka – pirkėjas daikto kainą sutarties pasirašymo metu turi sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešajame registre. Laikantis šios įstatymo nuostatos galima išvengti sutarties šalių ginčų dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta, ar ne. Tačiau CK 6.344 straipsnio 4 dalies nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl sutarties šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką. Šiuo atveju pirkėjas A. L. ir pardavėja ieškovė, atstovaujama atsakovo, sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 4 punkte nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina 120 000 Lt buvo sumokėta pardavėjams prieš pasirašant šią sutartį. Ieškovės atstovas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtino, kad 120 000 Lt už parduotą žemės sklypą iš pirkėjo gavo, todėl šiuo atveju galutinis šalių atsiskaitymas patvirtinamas šia sutartimi bei žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktu (b.l.31). Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia klausimą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą faktui esant. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje atsakovo įrodinėtina aplinkybė yra ta, jog jis tinkamai įvykdė pavedimą ir nepažeidė CK 2.150 str. nuostatų. Tačiau įvertinus bylos medžiagą tokios išvados padaryti negalima. Visų pirma atsakovas, veikęs pagal įgaliojimą ieškovės vardu, privalėjo pateikti atstovaujamajai ataskaitą apie savo veiklą vykdant pavedimą pagal įgaliojimą, t.y. neginčijamus įrodymus, kad jai perdavė pinigus, kurie buvo gauti vykdant pavedimą. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad artimi šalių santykiai buvo pagrindas atsakovui nepateikti rašytinių įrodymų apie tinkamą savo prievolės įvykdymą ieškovei, yra neparemtas įstatymu. Visų pirma šiuo atveju, šalių konkliudentiniai veiksmai privalo būti derinami su įprastai tokiais atvejais atliekamais šalių veiksmais, kurie įvykdomi ir tarp artimų giminių, tačiau įrodomi rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju atsakovas, veikdamas ieškovės vardu ir pardavęs žemės sklypą, privalėjo jai pateikti pirkimo - pardavimo sutartį bei pervesti gautus pinigus į jos sąskaitą banke ar paimti pakvitavimą, ar pateikiant ataskaitą ieškovei apie savo veiklą perduoti gautus pinigus tai pažymint ataskaitoje. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Byloje nėra ginčo tarp šio įvykdyto sandorio šalių, todėl darytina išvada, kad parduoto žemės sklypo pirkėjas atsiskaitė su pardavėjais, t. y. ieškovės dalį perdavė atsakovui iki paminėtos sutarties sudarymo. Nekilnojamojo daikto pirkėjas nuo pardavėjo pretenzijų dėl kainos nesumokėjimo ar netinkamo sumokėjimo gali apsisaugoti įrašant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje nuostatą apie daikto kainos sumokėjimą (sutarties pasirašymo metu arba iki pasirašymo), o jei kaina sumokėta ne sutarties pasirašymo metu – gaudamas iš pardavėjo pakvitavimą apie tinkamą šios prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Tokios pat taisyklės taikytinos ir atstovui perduodant gautus pinigus atstovaujamajam, nes visais atvejais pagal CK 2.150 str. nuostatas atstovas privalo atsiskaityti su atstovaujamuoju. Vertintina šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusi buvusi praktika iki šio ginčo. Byloje įrodyta, kad pagal ankstesnį sandorį gautus pinigus pagal pakvitavimą atsakovas (b. l. 26) pervedė kitą dieną į ieškovės sąskaitą, nurodydamas savo asmens duomenis (b.l.56). Šiuo atveju atsakovo įrodymas dėl ieškovės vyro sąskaitos papildymo 24 000 Lt (b.l. 133), nėra pakankamas įrodymas dėl atsiskaitymo su ieškove, nes nepaneigtas ieškovės motyvas, jog jos vyro sąskaita buvo papildyta K. M. gautu darbo užmokesčiu ar kitais pinigais. Atsakovas šiuo atveju privalėjo rašytiniu pakvitavimu pagal CK 6.65 str.1d. nuostatas įrodyti, jog pinigus perdavė ieškovės vyrui, tada būtų galima padaryti išvadą, kad jo sąskaita buvo papildyta ginčo pinigais (b.l. 133). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Dėl 27 147 Lt kaip negautų pajamų priteisimo.

Šioje byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių - sutartinė ir deliktinė. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti sutartinę atsakomybę, nes prašomus priteisti nuostolius kildina iš pavedimo sutarties su atsakovu vykdymo. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai dėl šios sutarties netinkamo taikymo atsirado dėl to, kad atsakovas pardavė žemės sklypą už žemesnę kainą ir šio sklypo vertė buvo aukštesnė.

CK 6.245 str. 3 d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, t. y. šiuo atveju netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas turi būti vertinamas atsižvelgus į ginčo veiksmo atlikimo aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priteisti negautas pajamas ieškovei galima tik konstatavus esant priežastiniam ryšiui tarp sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir negautų pajamų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Šioje byloje šalių pavedimo sutartinių santykių apimtis buvo nustatyta įgaliojime ( b.l. 27). Visų pirma nepagrįsta ieškovės pozicija vien tuo pagrindu, jog šiame įgaliojime buvo nustatyta, jog ieškovė įgalioja atsakovą parduoti žemės sklypą už kainą ir sąlygas atsakovo nuožiūra. Byloje nėra įrodymų, jog šią rašytinę nuostatą šalys buvo pakeitusios, t. y. nustačiusios, kad atsakovas buvo įsipareigojęs derinti su ieškove. Todėl pripažinti atsakovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą šia apimtimi nėra teisinio pagrindo. Pirmosios ieškinio dalies tenkinimas nėra pagrindas patenkinti šios dalies, nes kitos ieškinio dalies įrodinėjimo dalykas buvo tinkamas atsakovo gautų pinigų perdavimo faktas ieškovei. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už 2007-02-21 sutartimi parduotą konkretų žemės sklypą (b.l. 29 ) ji būtų gavusi didesnę kainą. Tai, kad šis žemės sklypas 2007-05-21 kitiems pirkėjams buvo parduotas už 300 000 Lt (b.l.123), neįrodo ieškovei prašomo priteisti žalos dydžio. Visų pirma šie sandoriai nesutampa laiko prasme, nekilnojamojo turto kainų staigi kainų kaita yra nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes ir bylos medžiagą šios ieškinio dalies tenkinti nėra pagrindo. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 24 000 Lt priteisimo, keistina ir ši ieškinio dalis tenkintina. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista(CPK 326 str. 1d. 2., 2d.).

Priteistina ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, dalis: 720 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 800 Lt sumokėtų 1900 Lt (b.l. 64-66) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumažintini iki 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteistų iš ieškovės atsakovui (CPK 93 str. 2 d., 4 d. , 98 str. ).

Priteistina ieškovei iš atsakovo 720 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 697,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b.l.93, 114, CPK 93 str. 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 24000 Lt , panaikinti ir šią ieškinio dalį patenkinti.

Priteisti Ž. M. iš A. K. 24 000 Lt už parduotą žemės sklypą. Sumažinti iki 1250 Lt A. K. iš Ž. M. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti Ž. M. iš A. K. 720 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 800 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Priteisti Ž. M. iš A. K. 720 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 697,50 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.