- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-359-606/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00122-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo S. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria paliktas galioti Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimas, kuriuo S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį 72 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimu S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d. 10 val. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), S. A. priklausantys 10 galvijų buvo neprižiūrimi pakankamo skaičiaus asmenų ir prižiūrimi rečiau kaip vieną kartą per dieną; buvo suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, ūkinių gyvūnų laikymo vietoje buvo aštrių kampų; lauke laikomi gyvūnai nebuvo apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų, plėšrūnų ir pavojų; netinkamai suprojektuota šėrimo ir girdymo įranga, gyvūnai nebuvo šeriami jų amžių, rūšį ir veislę atitinkančiais pašarais, negavo pakankamai vandens; ūkiniai gyvūnai buvo laikomi neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį bei gaunamos produkcijos rūšį. Taip S. A. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24 ir 28 punktus.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimą S. A. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi S. A. skundo netenkino, Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apygardos teismui S. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, kad skundžiama nutartis priimta visiškai neįsigilinus į pateiktame skunde nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, apylinkės teismas vien tik pažodžiui atkartojo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo E. C. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, skundžiama nutartis grindžiama išimtinai vien tik spėlionėmis apie galbūt gyvūnų gerovės pažeidimą, tačiau nesant visiškai jokių objektyvių, nešališkų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, įrodymų. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, t. y. kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto teigimu, tam, kad jį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, buvo būtina nustatyti ir įrodyti, kad jis pažeidė ne tik Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, bet ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Teismo motyvas, kad įstatymas ir kiti teisės aktai yra „glaudžiai susiję“, neduoda pagrindo bausti asmenį už teisės akto, kuris jam net nebuvo inkriminuotas, pažeidimą.
Nubaustasis S. A. nurodo, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. S. A. tvirtinimu, gyvūnų gerovė, kaip ji numatyta įstatyme, jam valdant juos, buvo užtikrinta – galvijai Šarolė ir Aubrakų veislės mišrūnai buvo laikomi būtent šiai veislei tinkančiomis sąlygomis, atitinkamai prižiūrimi, todėl jų fiziologiniai ir etologiniai poreikiai buvo visiškai užtikrinti. Todėl, apelianto nuomone, teismo išvados dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24, 28 punktų pažeidimų objektyviais įrodymais bei teisės aktų nuostatomis nepagrįstos. Nubaustasis S. A. teigia, kad 2015-11-27 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, atlikę vienkartinį neplaninį patikrinimą, trukusį nuo 10 iki 14 val., nustatė, kad galvijai neprižiūrimi pakankamo skaičiaus asmenų, prižiūrimi rečiau kaip vieną kartą per dieną, galvijai laksto palaidi po kitų asmenų valdas, mišką, kuriame gali susižeisti, aptvaras išlūžęs, elektrinis piemuo nutrauktas, gyvuliai gali patekti į kitų asmenų valdas, niokoja pasėlius, aptvarai neprižiūrimi, su aštriais kampais, gyvuliams kyla pavojus susižeisti, galvijai patenka į kitų asmenų žemės valdas, girdykloje esantis vanduo padengtas ledo sluoksniu, galvijai turėjo tik miltų ir vandens, ganykla buvo beveik nuganyta, galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pagal protokole surašytą kaltinimą jis gali būti baudžiamas tik už pažeidimus, padarytus 2015-11-27. Jam nepareikšti kaltinimai padarius kokią nors tęstinę veiką, todėl tiek nutarimas, tiek skundžiama nutartis negali būti grindžiami tariamais anksčiau padarytais kažkokiais pažeidimais, juolab nesant tam visiškai jokių objektyvių įrodymų. Dėl šios priežasties teismo nutarties teiginiai: „S. A. galvijai ir anksčiau, ir patikrinimo metu buvo ištrūkę iš aptvarų, klaidžiojo palaidi kelių kaimų teritorijose“, „gyvuliai ilgą laiką klajojo laisvi po kaimo gyventojų žemės sklypus“, yra niekiniai. Atitinkamai nėra įrodymas liudytojo V. Š. parodymai apie 2015 m. vasarą klaidžiojusius gyvulius, nes tai tik šio liudytojo subjektyvi nuomonė ir pamąstymai apie gyvulių mitybą. Juo labiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas tariamais 2015-09-04 (daugiau nei du mėnesiai iki tariamų pažeidimų padarymo) ir 2016-01-07 (daugiau kaip po mėnesio po protokolo surašymo) telefoniniais skambučiais, kuriais neva kažkokie neįvardyti asmenys pranešė apie klajojančius gyvulius. Patikrinimo akte nurodytos faktinės aplinkybės nepagrįstos ir neįrodytos tęstinio stebėjimo užfiksuotais duomenimis, todėl negali būti laikomos jo kaltės įrodymais. Apelianto nuomone, remiantis tokia logika, už gyvūnų gerovės pažeidimus turėtų būti baudžiami visi, pavyzdžiui, pabėgusių šunų, kačių ar kitų gyvūnų savininkai, nes pabėgusiems gyvūnams gresia įvairūs pavojai (pakliūti po automobilio ratais, juos gali taip pat užpulti plėšrūnai, jie gali neturėti ėsti, gerti ir pan.). Tačiau pastaraisiais atvejais yra priešingai – veikia daug tarnybų, kurios šeimininkų už jų gyvūnų praradimą nebaudžia, o padeda surasti jų augintinius. Tačiau 2015-11-27 patikrinimo metu pareigūnai matė iš aptvaro ištrūkusius gyvulius, besiganančius nuošaliau, bet ne tik nesuteikė pagalbos, siekdami gyvūnus pagauti, bet ir pradėjo fiksuoti tariamus pažeidimus tam, kad nubaustų. Vėliau dalis pabėgusių galvijų buvo surasti, sugauti ir parvežti į nuolatinę jų laikymo vietą. Likę šeši gyvuliai buvo pastebėti keliose kaimo vietose, tačiau gaudymo metu gyvuliai buvo įbauginti, arti žmonių neprisileido. Net ir neturėdamas realių galimybių, jis stengėsi pasirūpinti pabėgusiais gyvuliais, t. y. pasirūpino, kad kiekvieną dieną į tą vietą, kurioje buvo pastebėti gyvuliai, juos prižiūrintys asmenys nuvežtų ir paliktų jiems miltų, šienainio, vandens. Matė, kaip gyvūnai šį pašarą ėdė, bet vos pamatę žmones, jie iš karto bėgo tolyn, todėl gyvulių sugauti nepavyko. Apelianto nuomone, sprendžiant jo kaltės klausimą, svarbu yra tai, kad jis pabėgusių galvijų negalėjo surasti ir sugauti (apie šį faktą yra pranešta policijai). Taigi jis buvo netekęs galimybės šių gyvulių paveikti pagal savo valią, todėl buvo pasibaigęs gyvūnų valdymas (CK 4.32 straipsnio 2 punktas). Taigi jo objektyvios galimybės vykdyti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus buvo apribotos, dėl to nėra ir jo kaltės, todėl atitinkamai ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apelianto tvirtinimu, teismas tik formaliai pacitavo jam inkriminuotų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų punktų nuostatas, visiškai nesigilindamas į skundo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai Tarnybos direktoriaus įsakymu yra patvirtinti įgyvendinant 1998-07-20 Europos Sąjungos direktyvą 98/58/EEB „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos“, todėl, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų nuostatos turi būti aiškinamos kartu su minėtos direktyvos nuostatomis.
Nubaustasis S. A. teigia, kad aplinkybė, jog gyvūnai pralaužė aptvarą, niekaip nesusijusi su darbuotojų, kurie rūpinosi gyvūnais, skaičiumi, nes žmonės gyvūnų ištisą parą nesaugojo, tam nebuvo jokios būtinybės. 2015-11-27 buvo atvykę du darbuotojai parvežti gyvulius į ūkį, o juos gaudė daug daugiau žmonių. Patikrinimo metu darbuotojai neapklausti. A. L. ir I. R. rašytiniai paaiškinimai parodo, kad kaip tik gyvūnai buvo prižiūrimi kiekvieną dieną, tačiau teismas šių paaiškinimų kaip įrodymų nevertino. Byloje nėra pateikta visiškai jokių objektyvių, nešališkų ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad gyvūnų neprižiūrėjo pakankamas skaičius darbuotojų ir kad gyvūnai buvo prižiūrimi rečiau nei vieną kartą per dieną. Akto 2-oje dalyje pati Tarnyba pripažįsta, kad gyvūnai yra prižiūrimi, tačiau nereguliariai. Akte nenurodyta, kokiais laiko intervalais gyvūnai yra prižiūrimi, ir neįrodyta, kad gyvūnai yra apžiūrimi rečiau kaip vieną kartą per dieną. S. A. nesuprantama, kaip Tarnyba galėjo padaryti nurodytas išvadas, kai buvo atliktas tik vienkartinis, keturias valandas trukęs patikrinimas. Nurodo, kad jo ūkis nėra specializuotas, o yra mišrus, jis užsiima ne tik gyvulininkyste, bet ir augalininkyste, todėl, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, jo ūkyje laikomi gyvuliai galėjo būti tikrinami ir rečiau nei kartą per dieną. Tačiau atsižvelgiant į laikomų ūkinių gyvūnų poreikius, jie buvo prižiūrimi mažiausiai vieną kartą per dieną, o dažnai darbuotojai į laikino laikymo vietą atvykdavo ir jais rūpinosi po kelis kartus per dieną. Nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu ūkininkas A. L. dėl gyvūnų priežiūros reikalavimų vykdymo neapklaustas, skundžiamame nutarime buvo remiamasi vien tik per kelias patikrinimo valandas padarytomis prielaidomis apie tęstinio pažeidimo darymą – nuolatinę nepakankamą ir netinkamą gyvūnų priežiūrą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Europos Sąjungos direktyvos 98/58/EEB 7 dalies reikalavimus įgyvendina Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 15 punktas, kuriame nurodyta, kad gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį pagal nusistovėjusią patirtį bei mokslo žinias, neturi būti varžoma taip, kad jis būtų be reikalo kankinamas ar žalojamas. Šiuo atveju gyvūno kankinimas ir žalojimas yra siejamas tik su jo laisvės suvaržymu, o dėl bet kokio kitokio kankinimo ar žalojimo turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos 98/58/EEB 19 dalies nuostatos. Skundžiamame nutarime nurodyta nesuprantama aplinkybė, kad buvo suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, nors akte nurodyta priešingai, kad galvijai laksto palaidi. Nutarime visiškai nenurodyta, kokiu būdu ši laisvė buvo suvaržyta, kai gyvuliai nebuvo pririšti, todėl nuo tokio kaltinimo net nėra galimybės apsiginti. Akte nurodytos neva tokį pažeidimą pagrindžiančios aplinkybės nelogiškos ir neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų esmės. Be to, apeliantas nurodo, kad patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, jog gyvūnai gali susižeisti, yra tik Tarnybos iškelta, jokiais realiais įrodymais nepagrįsta prielaida, nes norint konstatuoti gyvūno kankinimą ar žalojimą, tokios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos ir įrodytos, pvz. gyvuliai randami išbadėję, išsekę, liguisti, fiziškai sužaloti ar susižaloję. Tokios aplinkybės nenustatytos ir neįrodytos. Priešingai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo (S. A.) galvijai buvo gerai įmitę. Sugauti šeši pabėgę gyvūnai nebuvo susižaloję, nebuvo jokių požymių, iš kurių matytųsi, kad jie kankinosi. Atitinkamai nėra jokių duomenų, kad likę gyvūnai būtų kankinami ar žalojimai, juolab kad tai nėra susiję su jų laisvės suvaržymu, o administracinio teisės pažeidimo padarymas negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, šiuo atveju svarbu yra tai, kad jis (S. A.) buvo netekęs pabėgusių gyvūnų valdymo.
Apeliantas nurodo, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 17 punktas numato, kad gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus. Nutarime nurodyta, kad gyvūnų laikymo vietoje buvo aštrių kampų. Akte nurodyta, kad aptvarai neprižiūrimi, su aštriais kampais, gyvuliams kyla pavojus susižeisti. Tačiau S. A. su tokiomis išvadomis nesutinka, tvirtina, kad gyvuliams laikyti įrangą nuolat prižiūrėdavo ir tikrindavo darbuotojai. Aptvaro statybai naudotos medžiagos nekenksmingos ir pritaikytos taip, kad aptvarus būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Ganykla, kurioje buvo laikomi gyvuliai, buvo aptverta elektrine tvora, kurią sudaro elektros srovės šaltinis, elektrai laidi viela, izoliatoriai ir stulpai. Aptvaras buvo įrengtas naudojant specialius Europos saugumo sertifikatą (CE) turinčius tam skirtus plastikinius stulpus (tai matyti ir nuotraukoje, pridėtoje prie akto), įsigytus iš AB „(duomenys neskelbtini) “. Ganyklos aptvaras įrengtas pagal reikalavimus, jokių aštrių kampų jame nebuvo. Iš akto turinio visiškai neaišku, kokiose ganyklos vietose, kokiuose įrenginiuose ir kokiose vietose buvo rasti aštrūs kampai. Ši faktinė aplinkybė nėra niekaip užfiksuota. Kadangi nėra visiškai jokių įrodymų, kad aptvare buvo kokių nors aštrių kampų, atitinkamai nėra pagrindo daryti prielaidą, kad gyvuliai dėl to galėjo susižeisti. Tokią prielaidą paneigia taip pat tai, kad nė vienas gyvūnas dėl tariamų (nesančių) aštrių kampų nebuvo susižeidęs.
Apelianto teigimu, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 20 punkto pažeidimą teismas konstatavo vieninteliu motyvu, kad gyvūnų laikymo vietoje nebuvo pastogės, kurioje galvijai galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Taip pat nurodė, kad ištrūkę iš aptvarų galvijai nebuvo apsaugoti nuo plėšrūnų užpuolimo ir kitokių pavojų. Akte nurodyta, kad galvijai patenka į kitų asmenų žemės valdas. Iš nurodytos akto formuluotės, apelianto nuomone, galima manyti, jog jis yra kaltinamas tuo, kad pabėgę gyvuliai buvo kitų asmenų valdose. Tačiau jis pabėgusių galvijų negalėjo surasti ir dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės jų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. Tokią savo pareigą jis vykdė iki gyvulių valdymo praradimo – gyvulius laikė ganyklos aptvare, kur jų sveikatai joks pavojus dėl nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ar kitokių veiksnių nekilo. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl nepalankių sąlygų gyvuliai būtų susirgę, ar kaip kitaip būtų pakenkta jų sveikatai, jie būtų gydomi.
Nubaustasis S. A. nurodo, kad teismas Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 22 punkto pažeidimą konstatavo, nurodydamas, kad galvijai turėjo tik miltų ir vandens, kuris buvo padengtas ledo sluoksniu, galvijų šėrimo vieta patikros metu neužfiksuota, neužtikrintas pakankamas vandens kiekis gyvuliams atsigerti. Teismas rėmėsi institucijos atstovo spėlionėmis, kad gyvuliai buvo gero įmitimo dėl to, kad klajodami po kitų asmenų valdas, galėjo susirasti geresnio pašaro. Nutarime taip pat nurodyta, kad gyvūnai nebuvo šeriami jų amžių, rūšį ir veislę atitinkančiais pašarais, negavo pakankamai vandens. Tačiau tokia išvada yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Nėra nurodyta, kiek ir kokių pašarų turėjo būti naudojama konkretiems gyvūnams šerti, koks kiekis vandens jiems būtų pakankamas ir tai, kad būtent tokiu būdu gyvuliai nebuvo šeriami ir girdomi. Akte nurodyta, kad patikros metu galvijai turėjo tik miltų ir vandens, ganykla buvo beveik nuganyta. Ir tai parodo, kad Tarnyba pati patvirtino, kad gyvūnai vandens turėjo. Akte nėra užfiksuota jokių aplinkybių ir įrodymų, kad vandens kiekis gyvūnams nebuvo pakankamas, todėl skundžiamo nutarimo teiginys, kad gyvūnai negavo pakankamai vandens, visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Apelianto teigimu, priešingai, ganykloje buvusioje 10 kubų talpos cisternoje nuolat būdavo iš vandens bokšto atvežamo vandens, iš cisternos vanduo būdavo supilamas į 300 litrų talpos girdyklą. Vienas suaugęs gyvulys per parą išgeria vidutiniškai apie 50 litrų vandens, todėl mažiausiai du kartus per parą atvykę darbuotojai nuolat papildydavo girdyklą vandeniu. Darbuotojai niekada nėra radę girdyklos tuščios – galvijai viso vandens net neišgerdavo. Dėl gyvulių šėrimo, kaip užfiksuota akte, kad gyvuliai turėjo tik miltų, o ganykla buvo beveik nuganyta, apeliantas nurodo, jog 2015-11-27 buvo baigtas gyvulių ganymas ganykloje, nurodytą dieną likęs nepabėgęs galvijas buvo išgabentas į nuolatinę laikymo vietą, o ganyklos įrenginiai išmontuoti. Rengiantis baigti ganymą lauke, pašarai tą dieną į ganyklą nebebuvo vežami, prieš dieną atvežti pašarai buvo suėsti, buvo likusi tik dalis nesuėstų miltų. Kadangi rudens pabaigoje pakankamai gyvuliams prasimaitinti žolės ganyklose nebėra, tai iki 2015-11-27 gyvuliai buvo šeriami atvežamu šienainiu. Patikrinimo metu buvo galima matyti tas vietas, kuriose buvo padedami šienainio rulonai. Taip pat gyvuliai buvo šeriami miežių, kvietrugių bei žirnių miltais. Gyvūnai buvo maitinami pašarais, atitinkančiais jų amžių, rūšį ir veislę. Apelianto teigimu, jis pašarus – šienainį, šieno rulonus bei miltus – pasigamina pats (yra deklaravęs 149,68 ha žemės ūkio naudmenų, iš jų 55,77 ha pievų, 93,91 ha grūdinių kultūrų). Įrodymų, patvirtinančių priešingai, byloje visiškai nėra. Vienintelis byloje esantis įrodymas yra aktas, kuris buvo surašytas vienkartinio patikrinimo metu ir paskutinę gyvulių ganymo dieną, kai buvo surasti pašaro likučiai. Tačiau tokia aplinkybė visiškai neįrodo, kad galvijai iki ganymo pabaigos – 2015-11-27, nebuvo šeriami taip, kaip nurodyta Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 22 punkte, todėl visiškai neįrodyta, kad jis pažeidė šio punkto reikalavimus. Be to, pabėgusius gyvulius jis šėrė ir jų buvimo vietoje.
Apeliantas nurodo, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 24 punkto pažeidimą teismas konstatavo, nurodydamas, kad patikrinime dalyvavę asmenys matė, kad girdykloje buvęs vanduo yra užšalęs. Teismo nuomone, tai reiškia, kad gyvuliams girdyti pasirinkta netinkama girdymo įranga. Tačiau Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 24 punktas girdymo įrangos suprojektavimą ir sukonstravimą sieja su vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybių pašalinimu. Šiuo atveju jis nebuvo kaltintas tuo, jog gyvuliai gėrė užterštą vandenį. Plono ledo sluoksnio susidarymas neparodo, jog girdymo įranga buvo suprojektuota netinkamai. Akte nurodyta aplinkybė nesudarė kliūčių gyvuliams vandenį gerti, juolab kad, pagal viešai skelbiamą orų prognozę, 2015-11-27 vidurdienį temperatūra buvo teigiama ir siekė apie 5 laipsnius šilumos, ir tai sąlygojo greitą leduko atitirpimą (http://www.ziniuradijas.lt/naujiena/2015/ll/27/savaitgalio-orai-naktimis-lengvas-saltukas-dienomis- pliusine-temperatura/51300).
Apeliantas nurodo, kad Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 28 punktas numato, kad laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį. Teismas konstatavo, kad institucija šio punkto pažeidimą nustatė pagrįstai. Akte nurodyta, kad galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis. Tačiau kokios tai sąlygos ir kokios sąlygos gyvūnams laikyti yra tinkamos, akte nenurodyta, nedetalizuota. S. A. nurodo, kad ganykloje buvo laikomi mėsiniai galvijai – Šarole ir Aubrakų veislių mišrūnai (telyčaitės ir buliukas). Šie mišrūnai pasižymi visomis geriausiomis Šarole ir Aubrakų veislių savybėmis. Šarole veislės galvijų teigiama savybė yra tai, kad jų organizme riebalai pradeda kauptis vėliau, todėl jie intensyviai auga, jiems reikia nedaug pašarų, gerai pakelia ir karštį, ir šaltį. Aubrakų veislė išvesta Prancūzijos kalnuotoje dalyje, skurdokos augmenijos zonoje, todėl šios veislės gyvuliai yra nereiklūs pašarams ir aplinkai, ištvermingi ir gerai prisitaiko įvairiose sąlygose (ištveria nuo +43 iki -35 C° temperatūrą). Šie galvijai greitai auga, labai gerai pasisavina pašarą, todėl jo reikia daug mažiau nei kitų mėsinių veislių galvijams. Telyčios dažniausiai mažiausiai jautrios aplinkai. Šie galvijai net ir skurdžiomis mitybos sąlygomis, esančiomis nepalankiose ūkininkauti žemėse, leidžia pasiekti gerus priesvorių rezultatus. Be to, S. A. nurodo kad, atsižvelgiant į tai, jog jo ūkis ekologinis, laikant galvijus buvo paisoma ne tik jų veislės ypatumų, bet ir laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 67 punkto reikalavimų, kuris numato, kad galvijai nuolatos turi turėti galimybę ganytis atvirame ore, visų pirma, ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė. Apelianto įsitikinimu, galvijai tinkamai galėjo augti bei jų gerovės ir apsaugos sąlygas visiškai atitiko jų laikymo sąlygos: 1) galvijai buvo laikomi 6–7 ha ploto aptvertoje ganykloje, t. y. vienam galvijui pagal visus reikalavimus teko mažiausiai 0,5 ha ploto ganyklos. Kadangi jis panaudos teise valdo 27 ha ploto žemės sklypą, ganykla kiekvieną savaitę buvo perkeliama vis į kitą vietą, kad ganykla galėtų atsinaujinti ir gyvuliai galėtų maitintis šviežia žole; 2) iki 2015-11-27 ganykloje laikyti galvijai lengvai pakėlė žemesnę temperatūrą, kuri nebuvo nukritusi žemiau 0 C°; 3) ganyklos žolės bei nuolat kelis kartus per dieną duodamų pašarų bei vandens visiškai pakako gyvūnų sveikatai ir augimui užtikrinti; 4) galvijai galėjo laisvai judėti, nes nebuvo pririšti; 5) galvijai buvo laikomi aptvertoje ganykloje, tokiu būdu juos apsaugant nuo plėšrūnų bei kitų pavojų.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto tvirtinimu, jis nepažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24, 28 punktų reikalavimų. Jam administracinio teisės pažeidimo protokolas bei skundžiamas nutarimas buvo surašyti formaliai, remiantis vienintelio bylos įrodymo – 2015-11-27 Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akto Nr. 5 9G1-424 – abstrakčiais duomenimis, o buvo nubaustas iš esmės ne už gyvūnų gerovės pažeidimą, o už tai, kad nesugebėjo pats sugauti iš aptvaro pabėgusių galvijų. Teismas jo skundą dėl nutarimo išnagrinėjo formaliai, visiškai neįsigilinęs į ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, joje nurodytų teisės aktų nuostatas. Bylą nagrinėjusi institucija pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesiėmė visiškai jokių veiksmų tam, kad surinktų įrodymus jo kaltei pagrįsti (neapklausė liudytojų ir pan.), neišsiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taigi, byloje nesant faktiškai jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų įrodymų, esant šiame skunde nurodomoms aplinkybėms bei jo kaltę paneigiantiems įrodymams, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės, jei tokių ir būtų, turi būti vertinamos jo naudai, skundžiamas Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-01-07 nutarimas turėjo būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Be to, nubaustojo S. A. nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio, neatsižvelgė ir neįvertino, kad 72 Eur dydžio bauda buvo paskirta pažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, nes nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam turėjo būti skirta bauda, mažesnė už straipsnio sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Taip pat apeliantas nurodo kaip galvijų laikymo pavyzdį, 2016-01-29 www.lrytas.lt publikuotą straipsnį, kuriame aprašyta analogiška situacija, kai galvijai net viduržiemį buvo laikomi lauke, nes pagal jų rūšį tokios sąlygos yra ne tik tinkamos, bet ir reikalingos. Aprašytoje situacijoje Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai jokių gyvūnų gerovės pažeidimų neįžvelgė. Šiuo atveju pastogė gyvuliams nebuvo būtina, nes jų žiemos metu ganykloje neketinta laikyti (rudens metu dar esant teigiamai lauko temperatūrai ketinta išgabenti į nuolatinio laikymo vietą).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas valstybinis veterinarijos inspektorius E. C. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka su tuo, kad byloje nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios gyvūnų laikymą reglamentuojančios nuostatos, numatančios, kad gyvūnas visų pirma turi būti laikomas ir prižiūrimas tokiomis sąlygomis, kurios atitinka jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną; kad gyvūnas turi būti laikomas pagal jo laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. laikantis specialiųjų teisės aktų reikalavimų; kad gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas taip, kad nebūtų varžoma jo judėjimo laisvė ir nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Kiekvieną kartą konstatavus specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, pažeidimą reiškia, kad yra pažeidžiamos ir Gyvūnų ir apsaugos gerovės įstatymo 6 straipsnio nuostatos, kad gyvūnų laikytojas nevykdo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, tai reiškia, kad, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, jam kyla įstatymuose numatyta atsakomybė, šiuo atveju ATPK 110 straipsnyje numatyta atsakomybė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko valstybinio veterinarijos inspektoriaus E. C. teigimu, dėl kitų nubaustojo S. A. argumentų atsiliepime nepasisakoma, nes dėl to buvo pasisakyta 2016-02-19 atsiliepime į S. A. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-01-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apeliaciniame skunde nubaustasis S. A. neigia pažeidęs Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24 ir 28 punktus, tvirtina, kad jis savo galvijus laikė ir prižiūrėjo tinkamai.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 9 punkte numatyta, kad gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas darbuotojų, kurie turi tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių, skaičius
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 10 punkte numatyta, kad gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 15 punkte numatyta, kad gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas. Jei gyvūnas yra pririštas arba laikomas atskirtas, jam turi būti suteikta vieta, atitinkanti jo fiziologines ir etologines reikmes.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 17 punkte numatyta, kad gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 20 punkte numatyta, kad ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 22 punkte numatyta, kad gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 24 punkte numatyta, kad šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė.
Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 28 punkte numatyta, kad laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį.
2015 m. lapkričio 27 d. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. 59G1-424 užfiksuota, kad patikros metu nustatyta, jog S. A. galvijų laikymo vieta registruota (duomenys neskelbtini), laikina galvijų laikymo vieta – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo dieną du darbininkai buvo pradėję galvijų išvežimą į jų laikymo vietą. Specialisto V. Š. teigimu, galvijai buvo neprižiūrimi nuo vasaros. Dėl nuostolių atlyginimo asmenys į jokias institucijas nesikreipė. Nurodyta, kad S. A. nesilaikė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 ,,Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, 9, 10, 15, 17, 20, 22, 24 ir 28 punktų. S. A. privalo nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus. Anksčiau patikrinimas atliktas nebuvo. Akte prie reikalavimų, pastabose nurodyta, kad ūkiniai gyvūnai neprižiūrimi, prižiūrimi nereguliariai, galvijai laksto palaidi kitų asmenų valdose, miške, kur gali susižeisti, aptvaras išlūžęs, elektrinis piemuo nutrauktas ir gyvuliai gali patekti į kitų asmenų valdas, aptvarai neprižiūrimi, aštrūs kampai, gyvuliai gali susižeisti, galvijai laikomi lauke, girdykloje vanduo padengtas ledo sluoksniu, patikros metu galvijai turėjo tik miltų ir vandens, ganykla buvo beveik nuganyta, galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis (b. l. 5–7).
2015 m. lapkričio 27 d. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. 59G1-424 užfiksuota, jog S. A. nesilaikė atitinkamų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad pažeidimai užfiksuoti labai abstrakčiai ir prieštaringai, iš esmės nėra pagrindo nesutikti su S. A. skundo argumentu, kad nėra aišku, ar jam inkriminuojamas Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymas laikant gyvulius ganykloje, ar tai, kad buvo neužtikrinta pabėgusių gyvulių gerovė. Šios aplinkybės nėra atribotos ir ištirtos. Akte užfiksuotos tokios aplinkybės kaip, pavyzdžiui, aštrūs kampai, trūko pašarų, ganykla buvo beveik nuganyta, galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis ir pan., yra visiškai neinformatyvios ir nekonkretizuotos. S. A. inkriminuojama, kad jis nesilaikė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau nekonkretizuota, kaip, kiek ir kokių pašarų turėjo būti skiriama S. A. atitinkamam kiekiui gyvulių ir kiek jų trūko ir t. t. Akte nurodyta aplinkybė, kad ganykla buvo beveik nuganyta, savaime neparodo to, kad atitinkamam kiekiui galvijų ganykloje ėdesio trūko ir t. t. Be to, nepaneigta, kad patikrinimo dieną du darbininkai buvo pradėję galvijų išvežimą į jų laikymo vietą, todėl galbūt dėl to ganykloje pašarų buvo padėta mažiau. Šių aplinkybių nei Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, nei apylinkės teismas nesiaiškino, šios aplinkybės nei nutarime, nei nutartyje neaptartos. S. A. skunde dėl Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimo nurodė, kad jo laikomos veislės gyvuliai nėra reiklūs, išskirtinai nereikia tokių sąlygų kaip kitiems gyvuliams, tačiau šis skundo argumentas nebuvo aptartas iš viso.
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimu S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 27 d. 10 val. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), S. A. priklausantys 10 galvijų buvo neprižiūrimi pakankamo skaičiaus asmenų ir prižiūrimi rečiau kaip vieną kartą per dieną; buvo suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, ūkinių gyvūnų laikymo vietoje buvo aštrių kampų; lauke laikomi gyvūnai nebuvo apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų, plėšrūnų ir pavojų; netinkamai suprojektuota šėrimo ir girdymo įranga, gyvūnai nebuvo šeriami jų amžių, rūšį ir veislę atitinkančiais pašarais, negavo pakankamai vandens; ūkiniai gyvūnai laikomi neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį bei gaunamos produkcijos rūšį.
Teismo posėdyje Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas E. C. paaiškino, kad dar rugsėjo 7 d. buvo gavę skundą dėl neprižiūrimų gyvūnų. Lapkričio 12 d. gavo pranešimą, kad A. L. gyvūnai trypia ir naikina pasėlius, bet paaiškėjo, kad gyvūnai yra S. A.. Gyvūnai buvo neaptverti ir darė žalą, neturėjo, kur atsigulti, jie buvo nešeriami ir neprižiūrimi. Pagal Veterinarijos įstatymą gyvūnai turėjo būti apžiūrimi nors vieną kartą per dieną, o juos apžiūrėdavo kas 3–4 dienas. Gyvūnai buvo palaidi, nors jų laisvė turėjo būti ribota, todėl jie galėjo susižaloti, buvo baikštūs. Jie buvo vaikomi ir, kiek jam žinoma, turėjo eiti mišku. Gyvūnai neturėjo vandens, nes patikros dieną vanduo buvo užšalęs. S. A. palaidų gyvūnų sugauti nesistengė. Gyvūnai buvo išėję jau nuo vasaros. Gyvūnai buvo įmitę, nes naudojosi kitiems asmenims priklausančiais pasėliais. Dėl to, kad S. A. atlygino žalą, dokumentų neturi. E. C. paaiškino, kad aštrūs kampai buvo ne aptvare, o miške, kur lakstė gyvuliai. Ganykloje buvo įrengtas elektrinis piemuo, bet jis skirtas mėsiniams gyvūnams aptverti (b. l. 73–74).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas žemės ūkio specialistas V. Š. parodė, kad gyvūnai išsibrovė iš aptvaro, nes neturėjo, ko ėsti. Jis matė palaidus gyvulius, žmonės skundėsi dėl pasėlių gadinimo. Iš liudytojo parodymų matyti, kad du vyrukai gyvulius gaudė, tačiau prie gyvulių negalėjo prieiti, jie sakė, kad yra nusipirkę gyvuliams ir migdomųjų (b. l. 74). Tokie liudytojo V. Š. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad S. A. stengėsi sugauti savo gyvulius.
Iš aptartų duomenų neginčytinai nustatyta, kad dalis S. A. priklausančių gyvulių buvo pabėgę, šios aplinkybės neginčija ir S. A., teigdamas, kad dėl to jis nebegalėjo pasirūpinti gyvuliais. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo E. C., žemės ūkio specialisto V. Š. paaiškinimai dėl to, kad gyvuliai buvo įmitę, nes naudojosi kitiems asmenims priklausančiais pasėliais, kad jie pabėgo iš aptvaro dėl to, jog neturėjo ką ėsti, yra tik jų subjektyvi nuomonė, kuri konkrečiais įrodymais neparemta. Nors nutarime nurodoma, kad buvo suvaržyta gyvūnų judėjimo laisvė, ūkinių gyvūnų laikymo vietoje buvo aštrių kampų, tačiau iš E. C. paaiškinimų matyti, kad gyvūnai buvo palaidi. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 17 punkte numatyta, kad gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus, administraciniame teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad ūkinių gyvūnų laikymo vietoje yra aštrių kampų, tačiau E. C. paaiškino, kad aštrūs kampai buvo ne aptvare, o neva miške, kur lakstė pabėgę gyvuliai. Nors S. A. nubaustas ir už Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 17 punkto pažeidimą, tačiau, kaip matyti, nutarime nurodyta aplinkybė, kad aštrūs kampai buvo ganykloje, ir E. C. paaiškinimas dėl aštrių kampų buvimo visiškai skiriasi. Ir tai taip pat vienas iš esamų paminėtų prieštaravimų, kuris skundžiamoje nutartyje visiškai neaptartas. Dėl to iš esmės neaišku ir tai, nuo kurio laiko daromi S. A. inkriminuojami daromi pažeidimai, kadangi iš E. C. paaiškinimų būtų galima suprasti, kad S. A. nesilaikė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 17 punkto, nes jis neužtikrino pabėgusių gyvulių gerovės jau nuo to laiko, kai buvo gautas žmonių skundas dar rugsėjo mėnesį. Kartu nepašalintas ir S. A. skunde nurodytas prieštaravimas dėl to, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad užtikrintų pabėgusių gyvūnų sugavimą.
2016-01-26 paaiškinime I. R. nurodė, kad dirba A. L. ūkyje. A. L. nurodymu nuo 2015 m. spalio mėnesio vidurio prižiūrėjo mėsinius galvijus. Kiekvieną dieną po vieną ar du kartus reguliariai su kolega J. N. ar vienas važiuodavo rūpintis gyvuliais, kad jiems nieko netrūktų, nuveždavo miltų, pripildavo vandens, papildomai nuveždavo šieno. Kai galvijai pabėgo, jų ieškojo. Nors gaudančių galvijus buvo daug, tačiau juos pagauti buvo sunku. Parsiveždavo pagavę po vieną ar du galvijus. Tačiau į ganyklą vis tiek veždavo atsigerti, šienainio, miltų, nes pastebėdavo, jog gyvuliai grįždavo paėsti, bet jiems prisiartinus pabėgdavo (b. l. 37).
2016-01-26 paaiškinime A. L. nurodė, kad galvijų priežiūra rūpinosi du jo atsakingi darbuotojai – K. T. ir J. N.. Vėliau K. T. išėjus iš darbo, jį pakeitė I. R.. Darbuotojai rūpinosi galvijų gerove, kiekvieną dieną kartą ar du kartus nuveždavo miltų, pripildavo vandens, papildomai nuveždavo šieno. Kartais nuvažiuodavo ir pats. Ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu, skirtu gyvulių aptvarui aptverti, pirktu AB „(duomenys neskelbtini) “. Galvijams pabėgus, padėjo jų ieškoti. Kol galvijai buvo sugauti, jiems kiekvieną dieną buvo nuvežama miltų, šienainio ir vandens į ganyklą, kad jie turėtų, ką ėsti ir vis sugrįžtų (b. l. 38).
Kaip matyti, I. R. ir A. L. paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad gyvuliais buvo rūpinamasi, netgi ir tada, kai jie ištrūko iš aptvaro. Šių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patikrinti ir skundžiamoje nutartyje neįvertinti iš viso. Taigi nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp 2015 m. lapkričio 27 d. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte Nr. 59G1-424 užfiksuotų aplinkybių ir minėtų asmenų paaiškinimų. Atsiliepime į S. A. skundą dėl Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas valstybinis veterinarijos inspektorius E. C. nurodė, kad buvo galima pasirinkti kitą alternatyvą pievos aptvėrimui, o ne elektrinį piemenį, nes gyvuliai buvo ganomi toliau nuo ūkininko gyvenamosios vietos. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina to, jog įrengdamas elektrinį piemenį, o ne medinį aptvarą, S. A. nesilaikė atitinkamų reikalavimų. Byloje nesiaiškinta svarbi aplinkybė, ar gyvuliai pabėgo iš ganyklos dėl S. A. kaltės, būtent dėl to, kad jis neužtikrino, jog elektrinis piemuo būtų įrengtas pagal galiojusius reikalavimus, ir dėl savo veiksmų S. A. prarado galimybę juos valdyti, ar dėl kitų priežasčių. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojo V. Š. padaryta prielaida, kad gyvuliai pabėgo, nes neturėjo, ko ėsti, todėl nutraukė elektrinį piemenį.
Iš 2015-02-19 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko valstybinio veterinarijos inspektoriaus E. C. atsiliepimo į S. A. skundą dėl Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimo matyti, kad aplinkybė, jog trūko galvijus prižiūrinčių darbuotojų, motyvuojama tuo, jog patikrinimo metu galvijai buvo ištrūkę iš aptvarų. Patikrinimo metu galvijus bandė sugauti du darbuotojai, o tai fiziškai neįmanoma. Šiuo atveju pažymėtina, jog tai, kad būtent patikrinimo metu (per keturias patikrinimo valandas) galvijus gaudė tik du darbuotojai, nepaneigia aplinkybės, jog kitu metu juos gaudė daug daugiau žmonių. Atsiliepime teigiama, kad patikrinimo metu apklausus S. A. galvijus gaudančius darbuotojus, pastarieji teigė, kad atvyksta prie galvijų tik kelis kartus per savaitę, tačiau iš jų nepaimti net raštiški paaiškinimai, kuriuos būtų galima patikrinti teismo posėdyje bei įvertinti juos su kitais duomenimis.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Pažymėtina, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, byloje esantys prieštaravimai nepašalinti ir iš esmės neatsakyta nė į vieną S. A. skundo argumentą. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su S. A. apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje iš esmės tik perrašyti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų punktai, už kurių pažeidimą S. A. nubaustas Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. sausio 7 d. nutarimu, tačiau visiškai neaišku, kurie pažeidimai buvo nustatyti ganykloje, o kurie susiję su gyvulių nepriežiūra, nes jie buvo pabėgę. Šiuo atveju neužtenka formaliai nurodyti, jog S. A. pažeidė atitinkamus Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, tačiau būtina konkrečiai nustatyti ir įvertinti bei sprendime aptarti kiekvieno Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų punkto nesilaikymo aplinkybę. Todėl, kai objektyviai nesiaiškintos ir neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nepašalinti esami prieštaravimai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Esant aptartoms aplinkybėms, tam, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai ir nustatytos konkrečios aplinkybės, susijusios su S. A. inkriminuojamų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų nesilaikymu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina ir S. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti S. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.