Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-322/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1-146-322/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46759-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
O. V. K.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-146-322/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 46759-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajai O. V. K., jos gynėjui Petrui Simėnui,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, teista 2002 metais, teistumas išnykęs kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji O. V. K. 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia vieną kartą delnu sudavė J. S. į kairį skruostą, du kartus su kėde sudavė į galvos sritį ir namo kieme vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tuo padarydama nukentėjusiajai J. S. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame momenyje bei poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji O. V. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad J. S. buvo priėmusi gyventi savo namuose, nes ji neturėjo kur gyventi. 2018 m. rugsėjo 27 d. konfliktas tarp judviejų įvyko dėl to, kad liepus J. S. eiti į lauką rinkti bulvių, J. S. labai supyko, pradėjo šūkauti, atsikėlusi iš lovos, kurioje gulėjo ir paėmusi keramikinę vazelę trenkė vazelę į žemę ir sudaužė, spyrė į kėdę, kuri apvirto ir metaliniu atlošu atsitrenkė į jai (V. K.) į koją. Ji liepė J. S. nekelti triukšmo ir eiti laukan, bet ji neklausė ir nėjo. Tuomet siekdama sutramdyti J. S., rankomis įsikibo į jos rūbus ir koridoriumi išstūmė ją iš virtuvės į lauką, o duris užsikabino.J. S. nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio nei ranka nei su kėde ir į sėdmenis nespyrė. J. S. tąkart buvo girta, pati nugriuvo keletą kartų ir dėl to galėjo susižaloti. Kalta nesijaučia, priešingai jaučiasi pačios J. S. įžeista, nes ji taip „atsimokėjo už visą gerą“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios O. V. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) moterų krizių centre, nes neturėjo kur kitur gyventi. Vėliau ją į savo namus gyventi priėmė ūkininkė O. V. K..

Įvykio dieną ji padėjo O. V. K. pašerti gyvulius, paskui susiskambino ir susitarė su socialine darbuotoja V. L., kad ši nuveš ją į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su vaiku. Susidėjusi daiktus nuėjo pailsėti, bet grįžo iš turgaus O. V. K., liepė eiti į lauką rinkti bulvių, ji atsisakė ir tada abi susiginčijo ir O. V. K. trenkė jai ranka į veidą, po to du kartus kėde trenkė į galvą ir suėmusi už rūbų, išstūmė pro duris į lauką, o išstūmusi dar spyrė į sėdmenis. Kai jai trenkė kėde į galvą, ji galvą buvo užsidengusi ranka, todėl kairės rankos plaštaka ir pirštas buvo sužaloti, o iš galvos bėgo kraujas. Tada ji išsikvietė greitąją medicininę pagalbą ir laukė autobusų stotelėje. Atvažiavusi medikė ligoninės automobilyje jai sutvarstė galvą, siūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė. Vėliau atvažiavo socialinė darbuotoja V. L., kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini). Dėl konflikto jaučia ir savo kaltę, kad sudaužė vazelę, nors tiksliai to nepamena. Tą dieną ji buvo „pagiringa ir labai nervuota“, tačiau nugriuvusi tikrai nebuvo. Fizinis skausmas jai buvo sukeltas, bet civilinio ieškinio nereiškia, O. V. K. jos atsiprašė.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad pagal iškvietimą važiavo pas sumuštą pacientę, kuri greitosios med. pagalbos laukė (duomenys neskelbtini) kaime, prie sodybos, ant pagrindinio kelio. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta med. pagalbos automobilyje. Ji buvo susijaudinusi, papasakojo, kad ją sumušė šeimininkė pas kurią ji gyvena, aiškino, kad šį kartą tikrai neatleis šeimininkei. Apžiūrėdama nukentėjusiąją jos galvoje matė negilią prakirstą žaizdą, iš kurios nežymiai kraujavo, todėl ant žaizdos uždėjo tvarstį. Kairės rankos plaštakoje matėsi patinimas. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda ranką ir galvą. Suteikus pagalbą moteris vykti į ligoninę atsisakė, aiškino, kad yra susitarusi susitikti su socialine darbuotoja.

Liudytoja V. L., socialinė darbuotoja, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, 2018 m. rugsėjo 27 d. po 14.00 val. jai paskambino J. S. ir pasakė, kad ją stipriai sumušė šeimininkė. J. S. ji pasakė, kad skambintų spec. tarnyboms. Jurgita į tai nieko neatsakė, prašė tik kad ji atvažiuotų. J. S. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. J. S.rado laukiančią stotelėje. Prie ausies J. S. matėsi kraujas, visa jos galva buvo aptvarstyta bintu. J. S. papasakojo, kad O. V. K. namuose sukėlė konfliktą, kurio metu trenkė su taburete jai į galvą, kad dabar skauda galvą ir ji blogai jaučiasi. Važiuojant automobiliu J. S. paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį (b. l. 63-66).

Kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais:

-bendrojo pagalbos centro ( BPC) informacija, iš kurios matosi, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 15 val. 35 min. gautas J. S. pranešimas, kad 13 val. 30 min. ją sumušė O. V. K., namų kambaryje vieną kartą rankos delnu trenkė į kairį skruostą ir su kėde du kartus trenkė į galvos sritį, praskėlė galvą ir sužalojo kairės rankos pirštą( b.l.19-21);

- protokolu - pareiškimu, kurį nukentėjusioji J. S. pateikė policijos tyrėjui, nurodydama, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 13 val. 13 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje ją sumušė O. V. K., kuri vieną kartą rankos delnu trenkė J. S. į kairį skruostą ir paėmusi kėdę su ja du kartus trenkė J. S. per galvą ir praskėlė galvą bei sužalojo kairės rankos pirštą ( b.l.11-12);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelmis kuriuose užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, jo patalpų apžiūra; užfiksuota, kad prie krosnies yra molinio violetinės spalvos puodo šukės ( b.l.13, 15-18);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1347/2018(04) nustatyta, kad J. S. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiajame momenyje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir kairės plaštakos III pirštą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.(b.l. 25).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtais įrodymais - įvykio vietos apžiūros protokolu, bendrojo pagalbos centro informacija, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamoji O. V. K., suduodama nukentėjusiajai J. S. vieną smūgį delnu į veidą, du kartus kėde į galvą ir spirdama į sėdmenis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamosios nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamoji O. V. K. kalta neprisipažino aiškino, kad nei ranka nei kėde J. S. nesudavė ir nespyrė, tik suėmė J. S. už rūbų ir stūmė iš kambario laukan, kad susipainiojo J. S. kojos ir ji du kartus pargriuvo ir taip pati galėjo susižaloti. Tokia kaltinamosios versija yra aiškiai gynybinė, nes nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Priešingai, nukentėjusiosios paaiškinimai ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir aiškūs, nukentėjusioji pripažino, kad ji nebuvo blaivi ( buvo pagiringa), kad buvo labai supykusi ir galimai sudaužė molinę vazelę ( puodynę), bet pargriuvusi niekur nebuvo, o smūgius ranka ir kėde jai sudavė O. K.. Iš karto po įvykio ji visas aplinkybes papasakojo med. felčerei V. K. ir socialinei darbuotojai V. L., sugretinus tiek nukentėjusiosios tiek liudytojų parodymus, tarp jų prieštaravimų nenustatyta. Pažymėtina, kad pagal liudytojos V. K. paaiškinimą žaizda galvoje ir sužalojimas rankoje nebuvo seniai padaryti - žaizda dar nežymiai kraujavo, rankoje matėsi patinimas. Kad iki įvykio ant J. S. nesimatė jokių sužalojimo žymių patvirtino ir kaltinamoji O. V. K.. Kaltinamosios versiją, kad nukentėjusioji buvo pargriuvusi ir taip pati galėjo susižaloti, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. S. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Kaltinamosios O. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji O. V. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, ankstesnis teistumas išnykęs, ji bausta už administracinius nusižengimus, seniūnijos kurioje gyvena charakterizuojama patenkinamai, nurodoma, kad kaimynų ir bendruomenės teigimu O. V. K. yra konfliktiško charakterio. Nors ji kaltės nepripažino ir neišreiškė apgailestavimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, vienok, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamoji jos atsiprašė, pirko vaistus gydymui. Kaltinamoji yra pensinio amžiaus, ūkininkauja. Esant nurodytoms aplinkybėms tikslinga kaltinamąją nuteisti laisvės apribojimo bausme ir paskirti įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

nusprendžia:

O. V. K. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti O. V. K. per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. O. K. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė