- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-153-449/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00009-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje, o būtent: A. A. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai savo naudai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) Perspektyvaus planavimo ir plėtros skyriaus vedėju ir nuo 2016 m. sausio 1 d. dirbdamas LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėju ir vykdydamas savo funkcijas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamas keliams tirti, planuoti, projektuoti, poveikio aplinkai mažinti, tiesti rekonstruoti ir taisyti skirtų lėšų naudojimą, organizuodamas paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų konkursus, viešųjų pirkimų konkursų dokumentų rengimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikdamas UAB „xx“ naudai, informuodavo UAB „xx“ direktorių J. A. apie LAKD organizuojamus viešuosius pirkimus bei sudarydavo palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose pirkimuose, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, derindavo pirkimo procedūrų eigas UAB „xx“ naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas UAB „xx“ laimėti pageidaujamus LAKD organizuojamus konkursus. Taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir įtvirtintą pirkimo tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, veikdamas UAB „xx“ naudai, iki pirkimų paskelbimo leido UAB „xx“ direktoriui J. A. pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas, t. y. kokiu kelių atkarpų remontu UAB „xx“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime, o būtent:
2. 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 152 Joniškis – Linkuva ruožo nuo 2,8 iki 28,3 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, jis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „xx“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „xx“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelio atkarpas nuo 26,8 iki 28,3 km, po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 152 Joniškis – Linkuva ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km projektavimo ir statybos darbus. Po to jis, vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatoriaus funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „xx“, jiems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to, 2016 m. birželio 8 d., UAB „xx“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp LAKD ir UAB „xx“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-576.
3. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3419 Butėnai – Vaižgai“ ruožo nuo 0,0 iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, jis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas ir atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „xx“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „xx“ generaliniu direktoriumi J. A., ir pokalbių metu J. A. nurodė jam tikslias kelių atkarpas nuo 0,0 iki 1,5 km, po to 2016 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-299 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 3419 Butėnai – Vaižgai ruožo nuo 0,0 iki 1,5 km asfalto dangos taisymo projektavimo ir statybos darbus. Po to jis vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „xx“, jiems 2016 m. birželio 1 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to 2016 m. birželio 8 d., UAB „xx“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. birželio 15 d. tarp LAKD ir UAB „xx“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-575.
4. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 215 Bubiai – Ramučiai ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, jis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „xx“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su UAB „xx“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „xx“ Technikos direktoriumi V. A. ir J. A. nurodymu V. A. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 4,9 iki 5,9 km, po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 215 Bubiai–Ramučiai ruožo nuo 4,9 iki 5,9 km paprastojo remonto projektavimą ir darbų atlikimą. Po to jis, vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „xx“, jiems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to 2016 m. liepos 11 d. UAB „xx“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „xx“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-694.
5. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4019 Varputėnai – Krikliai – Juozapava ruožo nuo 0,003 iki 1,048 paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, jis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „xx“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „xx“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „xx“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., jie jam pokalbių metu nurodė tikslias kelių atkarpas nuo 0,003 iki 1,048 km, po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 4019 Varputėnai – Krikliai – Juozapava ruožo nuo 0,003 iki 1,048 paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to, A. A., vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „xx“, jiems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to 2016 m. birželio 11 d., UAB „xx“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „xx“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-695.
6. Be to, 2016 m. birželio mėnesį, perkančiajai organizacija LAKD vykdant mažos vertės pirkimų apklausos raštu būdu pirkimą (toliau – Pirkimas) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.4004 Kuršėnai – Smilgai – Aukštelkė ruožo nuo 3,1 iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimas ir darbų atlikimas“, jis, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 20 d., dar iki Pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkretų tiekėją – UAB „xx“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį, t. y. informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus su UAB „xx“ generaliniu direktoriumi J. A. ir UAB „xx“ Gamybinio techninio skyriaus viršininku A. J., tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties. J. A. nurodymu A. J. pokalbių metu nurodė A. A. tikslias kelių atkarpas nuo 3,1 iki 4,3 km, po to 2016 m. birželio 16 d. perkančiosios organizacijos LAKD direktoriaus įsakymu Nr. V-334 buvo papildytas 2016 m. viešųjų pirkimų planas įtraukiant į jį viešąjį pirkimą, kelio Nr. 4004 Kuršėnai–Smilgai–Aukštelkė ruožo nuo 3,1 iki 4,3 km paprastojo remonto (asfalto dangos taisymas) projektavimą ir darbų atlikimą. Po to jis, vykdydamas savo tiesiogines kaip Pirkimo organizatorius funkcijas, atrinko Pirkimui kviestinus tiekėjus, tarp jų ir UAB „xx“, jiems 2016 m. birželio 29 d. buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Pirkime, po to 2016 m. liepos 11 d. UAB „xx“ buvo paskelbtas nugalėtoju ir 2016 m. liepos 25 d. tarp LAKD ir UAB „xx“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. S-696.
7. Už pirmiau nurodytus A. A. atliktus neteisėtus veiksmus, vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „xx“ naudai, jis iš UAB „xx“ direktoriaus J. A. ir UAB „xx“ komercijos direktoriaus D. S. priėmė ne mažesnį kaip 28135,35 Eur kyšį, UAB „xx“ apmokant dalį jo iš UAB „yy“ įsigyjamo automobilio „VW Touareg“ vertės, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. jam su UAB „yy“ sudarius automobilio „VW Touareg“ pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2015-15, pagal kurią UAB „yy“ įsipareigojo A. A. parduoti naują automobilį „VW Touareg“ už 45000 Eur bei įskaityti automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dalinį mokėjimą, nustatant automobilio „Mitsubishi Pajero“ vertę 30000 Eur, 2016 m. vasario 25 d. UAB „yy“ direktorius V. V., pagal susitarimą su J. A. ir A. A., siekiant sumažinti oficialią automobilio „VW Touareg“ pardavimo kainą, susitarė su UAB „zz“ direktoriumi L. Č. dėl naujo automobilio „VW Touareg“ fiktyvaus pardavimo ir registracijos UAB „zz“ vardu, po to automobilis dėl neatitikties komplektacijai būtų grąžinamas UAB „yy“. Po to, veikiant pagal susitarimą, UAB „yy“ 2016 m. kovo 10 d. gautą automobilį „VW Touareg“, kurio mažmeninė kaina ne mažesnė kaip 64440 Eur, pagal 2016 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą MOL Nr. 9200947 perdavė UAB „zz“ ir 2016 m. kovo 12 d. šis automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas UAB „ab“ vardu, po to, 2016 m. kovo 14 d., UAB „ab“ pagal kreditinį dokumentą grąžino automobilį UAB „yy“ ir 2016 m. kovo 17 d. šis automobilis buvo perregistruotas UAB „yy“ vardu bei tą pačią dieną pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2015-15 numatytas sąlygas, pagal priėmimo – perdavimo aktą UAB „yy“ perduotas A. A. kartu su 4 vnt. žieminių padangų „Bridgestone“, kurių vertė 694,35 Eur ir už kurias pagal D. S. ir V. V. susitarimą apmokėjo UAB „xx“. Taip pat tą pačią dieną, 2016 m. kovo 17 d., tarp UAB „yy“ ir A. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. A. pardavė UAB „yy“ savo automobilį „Mitsubichi Pajero“ už 30000 Eur, jį 2016 m. kovo 17 d. internetiniame puslapyje „Autoplius“ UAB „yy“ skelbė parduodanti už 24500 Eur, jį vėliau pardavė už 21999 Eur. Be to, siekiant padengti dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės bei siekiant paslėpti UAB „xx“ vykdytus mokėjimus, 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 23 d. D. S. atsiuntus V. V. sąrašus su UAB „xx“ priklausančių automobilių modeliais ir valstybiniais numeriais, V. V. nurodymu jo pavaldus UAB „yy“ serviso vadovas E. B. pagal pirmiau pateiktų automobilių modelius ir valstybinius numerius UAB „yy“ vardu išrašė suklastotas tikras PVM sąskaitas faktūras: Nr. 76088, Nr. 76089, Nr. 76090, Nr. 76091, Nr. 76092, Nr. 76094, Nr. 76637, Nr. 76638, Nr. 76642, Nr. 76644, Nr. 76650, Nr. 76654, Nr. 76657 bei suklastotus tikrus automobilių remonto užsakymo dokumentus, pagal kuriuos UAB „yy“ tariamai atliko UAB „xx“ priklausančių automobilių remontą, po to UAB „xx“ pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus UAB „yy“ 2016 m. kovo 7 d. pervedė 17776,81 Eur, o 2016 m. balandžio 1 d. pervedė 11526,82 Eur, kartu apmokant ir už A. A. perduotas 4 automobilio padangas „Bridgestone“, o A. A. per du kartus pervedus už automobilį UAB „yy“ 15000 Eur, A. A. 2016 m. rugpjūčio 8 d. automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu.
8. Be to, A. A. už pirmiau nurodytus atliktus neteisėtus veiksmus vykdant savo tiesiogines funkcijas, veikiant išskirtinai UAB „xx“ naudai, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 gegužės mėn. iš UAB „xx“ direktoriaus J. A. gavo ne mažesnį kaip 8944,62 Eur kyšį, t. y. J. A. nurodžius pavaldiems UAB „xx“ darbuotojams R. B., R. B., M. P., V. A., V. R. ir L. P. atlikti A. A. reikalingus daiktų pervežimo, statybos ir remonto darbus, minėti J. A. pavaldūs darbuotojai, vykdydami J. A. nurodymus, pirmiau nurodytu laikotarpiu A. A. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje Luokesos seniūnijoje, Molėtų rajone, sumontavo 2015 m. gegužės 22 d. UAB „xx“ iš UAB „aa“ už 712,50 Eur įgytą židinio kapsulę, atliko kitus statybos ir remonto darbus, sunaudodami UAB „xx“ vardu įgytas statybines medžiagas ir įrankius už 8232,12 Eur bei 2015 m. spalio 22 d. į šią sodybą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nugabeno A. A. ir jo sutuoktinei priklausančius daiktus. Tokiu būdu A. A. įgijo prekių ir gavo paslaugų už ne mažesnę, nei 8944,62 Eur sumą, kuri J. A. nurodymu buvo sumokėta UAB „xx“ lėšomis.
9. Taip A. A. iš UAB „xx“ direktoriaus J. A. ir UAB „xx“ komercijos direktoriaus D. S. savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažesnį kaip 37079,97 Eur kyšį.
10. A. A. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 22 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. A., pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. lapkričio 24 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2014/R-52, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 24 d. ir kad sutarties šalis – rangovas UAB „xx“ įsipareigoja savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus pagal atskirus užsakovo A. A. užsakymus, juose šalių suderintais terminais ir sąlygomis bei pagal šios sutarties priede nurodytus remonto darbų įkainius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti rangovui už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, ir šią sutartį jis kartu su J. A. pasirašė, nors tokia sutartis tarp UAB „xx“ ir A. A. sudaryta nebuvo. Po to A. A. šį netikrą dokumentą panaudojo pateikdamas kaip tikrą dokumentą 2018 m. kovo 9 d. per savo gynėją advokatą J. G. Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybai pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 05-7-00009-16 medžiagos.
11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.
12. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi kaltinamajam A. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo LAKD prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad A. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl tolesnis darbas LAKD prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėju (iki 2017 m. balandžio 3 d. – LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėju), nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, bei yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo užimamos pareigos sudaro galimybę jam kliudyti teisminiam procesui, tai yra siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims, ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą nagrinėjamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
14. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas Kęstutis Betingis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti kaltinamojo A. A. laikiną nušalinimą nuo LAKD prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, sudarant galimybę grįžti į darbą, dirbti ir gauti darbo užmokestį.
14.1. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajam A. A. ilgą laiką tęsiama procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų ir tokiu būdu draudimas dirbti bei užsidirbti lėšų pragyvenimui prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Pasak gynėjo, šios procesinės prievartos priemonės taikymas ilgą laiką (jau penkerius metus) yra nepagrįstas ir nemotyvuotas konkrečiais faktiniais duomenimis, tai yra nenurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais A. A. trukdys nagrinėti bylą teisme. Tęsiamo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas nėra adekvatus ir proporcingas, nes baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, kaltinamasis 2019 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, nagrinėjamoje byloje yra apklausti visi liudytojai, taip pat dirbę ir dirbantys K. P. gynėjo, tokia griežta procesinė prievartos priemonė nėra būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta inkriminuota nusikalstama veika ar užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė tęsiama neatsižvelgiant į tai, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „yy“, kuri nėra pavaldi A. A. pagal jo eitas pareigas, taip pat ignoruojant nustatyta tvarka ir reikalavimais tarp A. A. ir UAB „xx“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį dėl darbų atlikimo nuosavame name.
14.2. Skunde teigiama, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį, laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti taikomas siekiant dviejų tikslų: kad būtų griečiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitų tikslų šioje BPK normoje nenustatyta. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas jau seniai pabaigtas, baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisme, todėl tikslas kuo greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką jau yra pasiektas. Pasak gynėjo, A. A., atsižvelgiant į jo sveikatos galimybes, dalyvauja procese, ir nėra net menkiausių objektyviai pagrįstų prielaidų, jog jis nesiektų, kad kuo greičiau ir nešališkiau būtų ištirtas inkriminuojamas nusikaltimas. Byloje nėra duomenų, kad A. A. kliudytų procesui.
14.3. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kito BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo – užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat nėra, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad šis pagrindas byloje nenustatytas.
14.4. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. LAKD užimamos pareigos sudarytų jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, tai yra kad kaltinamasis, siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme, gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, o grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamas veikas, turėtų galimybę daryti įtaką pavaldiems asmenims ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Pasak gynėjo, tokie teismo teiginiai paremti vien prielaidomis.
14.5. Skunde nurodoma, kad liudytojas V. M. bei kiti liudytojai paaiškino, kad, parduodant automobilius (taip pat ir automobilį „VW Touareg“), yra taikomos įvairios kainų nuolaidos, kurių dydis yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo reikalas. Tokia sutartinė nuolaida buvo pritaikyta ir perkant automobilį A. A. ir jo sutuoktinei. Gynėjas nurodo ir tai, kad teisminio proceso metu liudytojai parodė, kad A. A., vykdydamas pareigas LAKD, įstatymų reikalavimų nepažeidė ir jokiais veiksmais neprotegavo UAB „xx“ dalyvavimo LAKD vykdant mažosios vertės pirkimus. Be to, dalis liudytojų jau nebedirba LAKD, todėl A. A., grąžintas į pareigas, neturėtų jokių galimybių daryti įtakos pavaldiems asmenims. Gynėjas taip pat nurodo, kad A. A. neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, ir byloje nėra jokių duomenų apie jo ketinimus įtakoti ar paveikto vykstantį procesą.
14.6. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių taikomos procesinės prievartos priemonės reikalingumą ir pagrįstumą, ir per paskutinius minėtos prievartos priemonės taikymo mėnesius neatsirado jokių aplinkybių, patvirtinančių nušalinimo nuo užimamų pareigų būtinybę, juolab, kad procesinė prievartos priemonė taikoma jau ilgą laiko tarpą, o procesas pirmosios instancijos teisme užtruko ne dėl kaltinamojo kaltės.
14.7. Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 ir 19 straipsnių nuostatas nurodo, kad kaltinamasis A. A. dėl jam taikomo nušalinimo nuo pareigų negalėjo ir negali dirbti pagrindinio ar (ir) kito darbo ir už tai gauti darbo užmokesčio, o tokiais veiksmais pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į darbą, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu. Teismų nutartyse nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis A. A. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu gali susirasti ir dirbti kitą darbą.
14.8. Gynėjo teigimu, jau ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo įgyvendinimą ir nekaltumo prezumpciją, nes proceso tikslai gali būti pasiekti ir minėtos priemonės netaikant. Gynėjas pažymi, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali būti beribis ir neterminuotas. Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo teisėtumo principų. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju taip pat pažeidžiamos ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes baudžiamoji byla nebuvo ir nėra išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.
14.9. Skunde nurodoma, kad A. A. yra diagnozuotas sunkus susirgimas ir jam taikomas specialus gydymas, o labai ilgai taikoma ši procesinė prievartos priemonė, vertinant ir COVID-19 paplitimo kontekste, komplikuoja veiksmingą ligos gydymą bei sudaro nenormalią, nesveiką psichologinę aplinką, .
15. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
16. Kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas.
17. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą ir baudžiamosios bylos duomenis, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria kaltinamojo A. A. laikino nušalinimo nuo LAKD prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta.
18. Laikino nušalinimo nuo pareigų, kaip ir bet kurios kitos procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau yra nurodęs, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys nepasikeitė, neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija dar kartą ir šioje nutartyje nurodo, kad tokie duomenys užfiksuoti liudytojo L. Č., iš dalies liudytojų P. A., A. K., R. B., D. S. parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų ir apžiūrų protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Taip pat jau ne kartą ankstesnėse nutartyse buvo atkreiptas dėmesys, kad sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su tokio pobūdžio procesinės prievartos priemonės pagrindų ir sąlygų nustatymu, tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau šiuo atveju kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl skundo argumentai, susiję su baudžiamosios bylos duomenų (liudytojų parodymų, automobilio įsigijimo aplinkybių ir panašiai) vertinimu, atmetami. Tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje bei ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, bus sprendžiamas kaltinamojo A. A. kaltės klausimas, taip pat ir faktinės aplinkybės, susijusios su automobilio įsigijimu, darbų atlikimu.
19. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų yra taikomas, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindą, t. y. siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas, nes A. A. užimamos pareigos gali sudaryti jam galimybę kliudyti teisminiam procesui.
20. A. A. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 3 dalyje) valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Iš kaltinamojo akto matosi, kad šis galimai padarytas nusikaltimas truko ilgą laiko tarpą ir nebuvo atsitiktinis. Šį nusikaltimą A. A. galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai vykdydamas tarnybines funkcijas. Be to, jo galimai padaryta nusikalstama veika buvo gerai suplanuota, galimai padaryta bendradarbiaujant su kitais asmenimis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog netaikant kaltinamajam laikino nušalinimo nuo pareigų ir suteikiant jam galimybę grįžti į ankstesnes pareigas, kurias eidamas A. A. galimai kyšininkavo, būtų sudaryta galimybė trukdyti greitesniam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog A. A. gali toje pačioje įstaigoje užimti tas pačias pareigas. Tai būtų nesuderinama su BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, nes grąžintas dirbti į tas pačias pareigas, kurias eidamas galimai padarė nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. A. turėtų galimybę įtakoti ten dirbančius pavaldžius asmenis ir pagal užimamas pareigas turėtų ar netgi privalėtų bendrauti (taip pat ir duoti nurodymus) su LAKD dirbančiais asmenimis. Kaip nurodoma skunde, kai kurie asmenys, kaip ir pats kaltinamasis, jau yra apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau įrodymų tyrimas dar nėra baigtas, dar neapklausti visi liudytojai. Tai, kad pats kaltinamasis ir dalis liudytojų jau davė parodymus pirmosios instancijos teisme, nepaneigia pagrįsto manymo, kad A. A. grąžintas į tas pačias pareigas gali trukdyti procesui. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nėra būtina nurodyti konkrečių veiksmų, kuriais gali būti trukdoma procesui. Taikant šią procesinę prievartos priemonę svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Tokios išvados nepaneigia ir kitos skunde nurodomos aplinkybės – kaltinamojo teigiama charakteristika ar jo sveikatos būklė.
21. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjo skunde nenurodomi nauji argumentai, kurie paneigtų teismo nustatytą laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo pagrindą ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti šią procesinę prievartos priemonę. Analogiški skundo argumentai dėl galimybės kaltinamajam įsidarbinti kitoje darbovietėje ir kiti panašūs argumentai jau buvo motyvuotai atmesti ankstesnėse apeliacinės instancijos teismo nutartyse, todėl jie nėra dar kartą analizuojami ir kartojami. Pažymėtina dar kartą, kad A. A. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, bet nuo jo užimamų pareigų. Jis gali dirbti bet kokį kitą darbą. Todėl taikoma procesinė prievartos priemonė pareikštų kaltinimų kontekste nėra neproporcinga.
22. BPK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, tačiau pratęsimų skaičius neribojamas. To paties BPK straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Aukštesnysis teismas sutinka, kad ši procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų A. A. taikoma jau ilgą laiką, dėl jos kaltinamasis patiria nepatogumų, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys – galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir didelė bylos apimtis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumui sukliudė ir valstybėje paskelbtas karantinas, ir kitos objektyvios priežastys, tačiau šiuo metu iki 2021 m. gruodžio mėnesio yra suplanuoti 7 teismo posėdžiai. Kaip nurodoma skunde, kaltinamasis A. A. davė parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat parodymus davė ir dalis liudytojų, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apklausus šiuos asmenis neatsirado naujų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo išvadai, jog taikoma kaltinamajam procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, jos taikymas pasidarė nebetikslingas. Teismas nurodė ir tai, kad A. A. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas veikiant bendrai su kitais kaltinamaisiais, o pastarieji teisiamajame posėdyje dar nėra apklausti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. A. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas pagrįstai. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į procesinės prievartos priemonės taikymu siekiamus tikslus, į nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą bei didelę apimtį, nėra pagrindo teigti, jog A. A. teisės ir interesai yra suvaržomi pažeidžiant proporcingumo principą ar BPK reikalavimus. Kaltinamajam taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nagrinėjamu atveju yra tinkama, būtina ir proporcinga siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.
24. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo A. A. gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.