- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- I-522-38/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis, Audrius Bakaveckas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- Trakų rajono savivaldybės
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Prienų energija“, UAB „E-Energija“
- Advokatai
- Simas Bend
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Vygintui Sidzikauskui ir advokatui Simui Bendoriui, atsakovės atstovėms Anai Gutinai ir Žanai Mekšraitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Trakų rajono savivaldybės skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Prienų energija“ ir UAB „E-Energija“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo panaikinti 2008-09-30 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. O3-133 „Dėl šilumos ir karšto vandens kainų vienašališko nustatymo UAB „Prienų energija“ Trakų padaliniui“. Pripažinti UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio 2008-09-18 raštu Nr. 2.15-339 pateiktus naujus šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimus neatitinkančius Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 1 d., 32 str. 6 ir 9 dalių bei 37 str. 2 d. nuostatoms. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Prienų energija“ 2008-06-11 raštu Nr. 2.15-104 Trakų rajono savivaldybes merui pateikė Trakų rajono vartotojams perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų 2008/2009 metams dokumentus su pagrindimu naujos kainos nustatymui sutinkamai su Komisijos 2008-03-15 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) nuostatomis. UAB „Prienų energija“ šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimus grindė pasikeitusiomis kuro kainomis, infliacija ir šilumos pardavimo apimtimis bei šilumos punktų diferenciacija pagal nuosavybę. Trakų rajono savivaldybės taryba, detaliai išanalizavusi UAB „Prienų energija“ pateiktus dokumentus ir pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo naują 2007-11-20 redakciją bei atitinkamų teisės aktų nuostatas atlikusi ekonominius skaičiavimus, 2008-07-31 sprendimu nustatė naują galutinę šilumos kainą 25,92 ct/kWh, vietoj UAB „Prienų energija“ nustatytos 32,34 ct/kWh, kai šilumos punktai yra įmonės nuosavybė, ir 31,29 ct/kWh, kai šilumos punktai yra gyventojų nuosavybė, bei nustatė karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių, kainą 17,69 Lt už kub. m vietoj UAB „Prienų energija“ nustatytos 21,33 Lt/kub.m, kai šilumos punktai yra įmonės nuosavybė, ir 20,80 Lt/kub.m, kai šilumos punktai yra gyventojų nuosavybė, ir karšto vandens, tiekiamo iš grupinių šilumokaičių, 25,82 Lt/kub.m vietoj UAB „Prienų energija“ nustatytos 35,51 Lt/kub.m.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas savivaldybė savo sprendimą su detaliais ekonominiais pagrindimais įteikė UAB „Prienų energija“ ir Komisijai.
Komisijos Šilumos skyrius parengė 2008-08-22 pažymą Nr. 05-182 „Dėl UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio šilumos ir karšto vandens kainų“ (toliau – pažyma) kuria nustatė, kad UAB „Prienų energija“ kainų perskaičiavimus ir nustatymą atliko su pažeidimais bei, naujos metodikos pažeidimus padarė ir Trakų rajono savivaldybės taryba, nustatydama šilumos ir karšto vandens kainas.
Pareiškėja pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 5 punkte, kuriame apibrėžta Komisijos kompetencija dėl vienašališko kainų nustatymo, ir LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Komisijos nuostatų 7.1 punkte nustatyta Komisijai teisė vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas tik energetikos įmonėms, jei jos nesilaiko kainų nustatymo reikalavimų. Tačiau Komisijos diskrecija vienašališkai nustatyti kainas, pakeičiant Savivaldybės nustatytas kainas minėtuose teisės aktuose, nėra nustatyta. Teisė Komisijai vienašališkai nustatyti kainas Savivaldybei pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 ir 7 dalių nuostatas negali būti taikoma, nes prieštarauja Energetikos įstatymui, pagal kurio 1 straipsnio 2 dalies nuostatas kitų įstatymą, t. y. įskaitant ir Šilumos ūkio įstatymą, nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja Energetikos įstatymui. Todėl pareiškėja mano, kad skundžiamo akto teiginys dėl vienašališko laikinų kainų nustatymo pažeidė Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 5 punktą ir Komisijos nuostatų 7.1 punktą.
Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiamo akto nuostata, kad laikinos kainos taikomos nuo 2008-11-01, pažeidė Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 22 str. ir naujos metodikos 50 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su 2008-08-29 nutarime nustatytų laikinųjų kainų dydžiais, kurie buvo patvirtinti atsižvelgus į Šilumos skyriaus pažymą ir UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio 2008-09-19 ištaisytą šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimo projektą, kuriuose, pareiškėjos manymu, buvo pateikti teisės normas pažeidžiantys skaičiavimai. Pareiškėja mano, kad skaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Neteisingai buvo diferencijuotos kainos pagal šilumos punktų nuosavybę, neteisingai taikomos kuro kainos šilumos kainų perskaičiavime, padaryta kitų Metodikos, Šilumos ūkio įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo nuostatų pažeidimų perskaičiuojant kainas.
Taip pat nurodė, kad Komisijos nurodymas Trakų rajono savivaldybei kartu su UAB „Prienų energija“ Trakų padaliniu atlikti komisijos nustatytų UAB „Prienų energija“ kainų skaičiavimo pažeidimų ištaisymus, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 6 ir 9 dalies, 37 str. 2 dalies nuostatoms.
Komisijos pažymoje nurodoma, kad UAB „Prienų energija“ Trakų padalinys 2008-09-18 raštu Nr. 2.15-339 pateikė komisijai pataisytą šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimo projektą. Tačiau, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str., kainų projektus komisijos nagrinėjimui gali teikti tik šilumos tiekėjai, kurie, pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 1 dalį privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Šilumos tiekimo licenciją, suteikiančią teisę tiekti šilumą Trakų rajone, turi UAB „Prienų energija“, bet ne UAB „Prienų energija“ Trakų padalinys. Tokiu būdu, komisija skundžiamu aktu dėl vienašališko kainų nustatymo pagal nelicencijuotos šilumos tiekimo įmonės UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio pateiktus kainų skaičiavimus pažeidė teisės principus ir normas. Komisija priimdama nutarimus pagal nelicencijuotos šilumos tiekimo įmonės kainų skaičiavimus pažeidė jai žinomos koncesijos sutarties tarp Trakų rajono savivaldybės ir UAB „E energijos“ su UAB „Prienų energija“ sąlygas, tuo pažeisdama Šilumos ūkio įstatymo 36 str. ir 37 str. 2 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Komisija priėmė nutarimą pagal savo diskreciją ir vadovaudamasi galiojančiomis Šilumos ūkio įstatymo ir Metodikos nuostatomis.
Atsakovė pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. nustatyta Komisijos teisė nustatyti laikinas kainas, kai savivaldybė per 30 dienų terminą nepašalina nurodytų pažeidimų arba laiku nenustato šilumos kainų. Pareiškėja, per nustatytą 30 dienų terminą nepašalinusi Komisijos nurodytų pažeidimų, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d..
Atsakovė paaiškino, kad skundžiamu nutarimu nustatytos šilumos kainos atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl Komisijos vienašališko laikinų šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo atsakovė nurodė, kad Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 1 str. 1 d., turi Šilumos ūkio įstatymo 37 str. 7 d. nustatytą teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas, Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų neįvykdžius savo pareigos ir nepašalinus Komisijos nurodytų šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimų.
Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 punkte nurodyti kainų nustatymo reikalavimai turi būti aiškinami kartu su šio įstatymo 15 str., kuriame nurodyta, kad „energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.“ Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
Atsakovė pažymėjo, kad savivaldybės galios, nustatant šilumos kainas, nėra absoliučios. 2008-10-01 įsigaliojo nauja LR vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pagal naują minėto įstatymo redakciją savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškas ir valstybines. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pasakyta, kad savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Tačiau, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai nustatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Nors savivaldybės teisė organizuoti šilumą iš ribotai savarankiškos tapo savarankiška funkcija, tačiau teisinis reglamentavimas šiuo klausimu iš esmės nepasikeitė – naujoje LR vietos savivaldos įstatymo redakcijoje praplėstas savivaldybės savarankiškų funkcijų apibrėžimas, kuriame pasakyta, kad savivaldybės yra saistomos įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Įstatymų leidėjas tik dar kartą patvirtino tai, kas jau buvo nustatyta ankstesnėje minėto įstatymo redakcijoje. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodęs, kad savivaldybės teisė nustatyti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas yra ribotai savarankiška funkcija. Tai reiškia, kad ši teisė nėra absoliuti ir kad ji yra ribojama valstybės nustatytų teisės aktų reikalavimų šioje srityje, kartu gali būti reguliuojama ir kontroliuojama valstybės institucijų. Savivaldybės teisės centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų srityje yra išdėstytos Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d., o valstybės teisė reguliuoti kainas šioje srityje nustatyta minėto 32 str. 7 d. ir yra įgyvendinama per valstybės instituciją – Komisiją.
Atsakovė pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 ir 7 d. nuostatos neprieštarauja Energetikos įstatymo 1 str. 2 d. bei 17 str. 5 d. 5 punktui, o pareiškėja klaidingai aiškina bendrojo ir specialiojo įstatymų santykį ir pati netinkamai vykdo jai įstatymu priskirtas funkcijas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad skundžiamo nutarimo nuostata, kad laikinos kainos taikomos nuo 2008-12-01, pažeidė Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 22 str. bei Metodikos 50 punkto nuostatas. Skundžiamame nutarime yra aiškiai nurodyta kainų įsigaliojimo data – nuo 2008-11-01. Pareiga informuoti vartotojus kyla šilumos tiekėjui (Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnis).
Taip pat pažymėjo, kad UAB „Prienų energija“ Trakų padalinys yra UAB „Prienų energija“ filialas. Civilinio kodekso 2.53 straipsnis nurodo, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, jis yra struktūrinis juridinio asmens padalinys. Filialas neturi visų juridinio asmens požymių, todėl juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 straipsnio 2 dalis).
UAB „Prienų energija“ yra šilumos tiekėjas, turintis šilumos tiekėjo licenciją, galiojančią Trakų rajono savivaldybėje, todėl yra atsakingas už visą licencijuojamą veiklą. UAB „Prienų energija“ Trakų padalinys yra įkurtas, kad koordinuotų šilumos tiekimą konkrečioje teritorijoje (šiuo atveju - Trakų rajone), t. y. atstovautų šilumos tiekėjui Trakų rajone, tiekiant šilumą. Todėl UAB „Prienų energija“, kaip šilumos tiekėjas, atlieka šilumos kainų apskaičiavimą ir teikia šilumos kainų apskaičiavimo projektus savivaldybėms bei Komisijai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prienų energija“ su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Komisija, nepažeisdama savo kompetencijos ir įstatymų nustatytų normų, nustatė šilumos ir karšto vandens kainas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Prienų energija“ direktoriaus 2006-10-02 įsakymu Nr. 19 nustatytos šilumos ir karšto vandens kainos atitiko Komisijos nustatytas bazines kainas. 2006-10-02 direktoriaus įsakymu Nr. 19-1 gyventojams nuo 2006-11-01 nustatyta lengvatinė šilumos kaina - 17,83 ct/kWh. Dėl lengvatinės kainos susidarę nuostoliai dengti iš įmonės pelno. UAB „Prienų energija“ direktoriaus 2007-10-19 įsakymu Nr. V-32 ir 2007-10-20 įsakymu Nr. V-32-1 nustatyta vienanarė šilumos kaina - 22,24 ct/kWh, karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių - 17,50 Lt/m, tiekiamo iš grupinių šilumokaičių - 28,63 Lt/m³. 2007-10-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-34 nuo 2007-12-01 nustatytos lengvatinės kainos: šilumos - 21,47 ct/kWh, karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių - 17,11 Lt/m, tiekiamo iš grupinių šilumokaičių - 27,97 Lt/m. Negautos pajamos dengiamos bendrovės lėšomis.
2008-06-11 UAB „Prienų energija“ raštais Nr. 2.15-104 ir Nr. 2.15-105 pateikė Komisijai ir Trakų rajono savivaldybės merui šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimo projektą ir jo pagrindimą. Įmonės perskaičiuotos diferencijuotos vienanarės šilumos kainos: a) kai šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų - 31,29 ct/kWh, b) kai šiluma tiekiama iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų - 32,34 ct/kWh; perskaičiuotos diferencijuotos karšto vandens kainos: a) kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis), - 20,80 Lt/m³, b) kai karštas vanduo tiekiamas iš individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis), - 21,33 Lt/m³, c) kai karštas vanduo yra tiekiamas iš grupinių šilumos punktų (su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis) - 35,51 Lt/m³, karšto vandens pardavimo kaina - 5,38 Lt butui per mėnesį.
Trakų rajono savivaldybės administracija 2008-08-07 raštu Nr. AP3-3497 pateikė Komisijai 2008-07-31 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Sl-177 dėl šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo Trakų rajono savivaldybės vartotojams bei nustatytų kainų pagrindimą. Minėtu sprendimu nustatyta vienanarė šilumos kaina - 25,92 ct/kWh, karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių - 17,69 Lt/m³ bei tiekiamo iš grupinių šilumokaičių - 25,82 Lt/m³, karšto vandens pardavimo kaina - 3,72 Lt/butui per mėnesį.
Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovės priimtu sprendimu, todėl kilusio ginčo dalykas yra 2008-09-30 Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Šilumos ūkio įstatymas (aktuali redakcija nuo 2008-01-01 iki 2009-01-31), Energetikos įstatymas (aktuali redakcija nuo 2007-05-19 iki 2008-11-24) ir Metodika. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjamu atveju 2007-11-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8 – 983/2007.
Pareiškėja 2008-09-30 Komisijos sprendimą ginčija remdamasi tuo, kad jį priimant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – tai yra Komisija neturėjo teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainos, taip pat dėl to, kad nustatant kainas nesilaikyta Metodikos reikalavimų, skaičiavimai atlikti neteisingai.
LR energetikos įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose.
LR šilumos ūkio įstatymo 1 str. 1 d. yra nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę.
LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 punkte nustatyta, kad kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.
LR energetikos įstatymo 17 str. 5 d. nustatyta, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra pavesta atlikti šias funkcijas: 1) tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; 2) nustatyti valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; 3) kontroliuoti valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą; 4) tvirtinti energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius; 5) teisę vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų.
Teisė Komisijai vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. – visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šilumos kainų nustatymas (tvirtinimas) neturi ir negali būti įgyvendinamas savivaldybių absoliučiai savarankiškai, t. y. nederinant su valstybės institucijomis. Tokią praktiką įtvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2007 m. nutartyje.
Savivaldybės teisės centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų srityje yra išdėstytos Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d., o valstybės teisė reguliuoti kainas šioje srityje nustatyta minėto 32 str. 7 d. ir yra įgyvendinama per valstybės instituciją – Komisiją.
Komisijos teisė vienašališkai nustatyti kainas nepaneigia pareiškėjos teisės nustatyti ir tvirtinti šilumos kainas, nes Komisijos teisė yra sąlyginė, be to, Komisijos vienašališkai nustatytos kainos galioja tol, kol yra pašalinami jos nurodyti pažeidimai. Todėl Komisija turėjo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas, jei buvo Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. nustatytos sąlygos: 1) savivaldybė nepašalino nurodytų pažeidimų arba 2) laiku nenustatė šilumos kainų.
Teismas nustatė, kad Taryba 2008-07-31 sprendimu nustatė šilumos ir karšto vandens kainas. Šis sprendimas, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d., buvo pateiktas Komisijai. Ši 2008-08-29 protokoliniu sprendimu nusprendė, kad UAB „Prienų energija“ pateikti šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimai atlikti su pažeidimais, o UAB „Prienų energija“ direktoriaus 2008-06-09 įsakymu Nr. V-15 „Dėl centralizuotai tiekiamų šilumos ir karšto vandens kainų“ padarytas kainų nustatymas pažeidžia Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 6 ir 9 dalies nuostatas. Ten pat nurodoma, kad Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. Sl-177 pažeidė naująją metodiką.
Komisijos 2008-02-11 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Komisijos darbo reglamento 84 punkte nustatyta, kad Komisija, posėdžiuose spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais ar protokoliniais sprendimais. Todėl 2008-08-29 Komisijos posėdžio protokolas laikytinas sprendimu, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis sprendimas sukėlė pareiškėjai įstatyme nustatytas pasekmes – Komisija nustatė, kad skaičiuojant kainas padaryti pažeidimai, 2 punkte numatytas įpareigojimas pašalinti kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus. Per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nustatytų pažeidimų, Komisija nurodė, kad įgys teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas.
Pareiškėja Komisijos protokolinio sprendimo ir jame nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.
Taip pat iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad jis nesutinka su Komisijos 2008-08-29 protokoliniame sprendime užfiksuotais pažeidimais, todėl darytina išvada, kad ji nurodytų pažeidimų nepašalino. Byloje taip pat nėra medžiagos apie tai, kad būtų pašalinti Komisijos nustatyti pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustačiusi, jog pareiškėja nepašalino Komisijos 2008-08-29 nurodytų pažeidimų, Komisija įgijo teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas.
Kaip jau buvo nustatyta, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas, esant vienai iš dviejų sąlygų: arba savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų, arba laiku nenustačius šilumos kainų. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad pareiškėja nepašalino nustatytų trūkumų, todėl jai atsirado teisė vienašališkai nustatyti kainas.
Teismas pažymi, kad pakanka Komisijai konstatuoti, kad per nustatytą terminą nebuvo pašalinti pažeidimai, ji pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. turi teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainą. Todėl pareiškėja, teigdama, kad Komisija neturėjo teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainas, turi pateikti įrodymus, kad ji Komisijos nurodytus pažeidimus pašalino.
Teismas nustatė, kad Komisijos 2008-08-29 protokolinis sprendimas yra individualus aktas, kuris gali būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėja minėto teisės akto neginčijo ir neginčija. Taigi kol nenuginčytas 2008-08-29 Komisijos sprendimas, pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas, o teismas vertinti, ar Komisijos 2008-08-29 protokoliniame sprendime nustatyti pareiškėjos padaryti pažeidimai yra pagrįsti.
Teismo veiklos ribas apibrėžia skundo reikalavimai ir motyvai, todėl nagrinėdamas bylą, teismas privalo įsigilinti į reikalavimą, ginčo dalyką, pagrindą ir neperžengti reikalavimo ribų. Tai įpareigoja LR administracinių bylų teisenos įstatymo normų visetas (5 str. 1 d., 22 str. 1 d., 23 str. 2 d. 5, 6 ir 7 punktai, 57 str. 1 d., 68 str. 1 d. 1 punktas ir 2 punktas, 69 str., 71–72 straipsniai, 79 str. 1 d., 82 str. 6 punktas, 86 str. 2 d., 87 str. 2 d. 4 punktas ir 5 d. 1 punktas ir t. t.). Todėl, jei nėra reikalavimo panaikinti konkretaus administracinio akto, teismas neturi teisės jo tirti ir vertinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1910/2006).
Taigi, pareiškėjai nenuginčijus 2008-08-29 Komisijos protokolinio sprendimo, kuriame nurodyti pažeidimai, ji neturi pagrindo teigti, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja savo teisę nesutikti su tikrai ar tariamai jos padarytais pažeidimais, kuriuos nustatė atsakovė 2008-08-29 sprendimu, galėjo įgyvendinti šį sprendimą nustatyta tvarka ginčydama teismine tvarka, tačiau kaip matyti iš bylos, pareiškėja šia teise nepasinaudojo.
Pareiškėja teigia, kad Komisija pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 ir 7 dalis neturi teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainas, nes tai prieštarauja Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 5 punktui ir Komisijos nuostatų 7.1 punktui.
Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 5 punkte nustatyta, kad Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, o Komisijos nuostatų 7.1 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų.
Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 12 punkte nustatyta, kad Komisija atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Šiuo atveju Komisijos teisė vienašališkai nustatyti šilumos kainas nustatyta Šilumos įstatymo 32 str. 7 punkte. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisija pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 ir 7 dalis neturi teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainas.
Dėl pareiškėjos argumento, kad skundžiamo nutarimo nuostata, kad laikinos kainos, taikomos nuo 2008-11-01, pažeidė Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 22 str. ir Metodikos 50 punkto nuostatas.
Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Metodikos 50 punkte nustatyta, kad šilumos kainos skelbiamos viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo. Šilumos ūkio įstatymo 22 str. nustatyta, kad šilumos tiekimo įmonės informuoja vartotojus apie įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, šilumos ir paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Šilumos įmonės ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų padidinimo tiesiogiai (raštu ar kitais būdais) informuoja buitinius vartotojus apie kainų padidėjimą. Šilumos įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša.
Pagrindas informuoti vartotojus ir viešai skelbti nutarimą atsirado 2008-09-30 - t. y. Komisijai jį priėmus. Kaip matyti iš 2008-08-29 Komisijos viešojo posėdžio protokolo Nr. 02-29, posėdyje dalyvavo UAB „Prienų energija“ atstovas ir apie nutarimo priėmimą UAB „Prienų energija“ buvo žinoma, todėl įmonė galėjo laiku viešai informuoti vartotojus apie naujas laikinas šilumos kainas, kurios galėtų būti taikomos nuo 2008-11-01.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad vienašališkai taikytinos kainos nustatomos nuo 2008-11-01, t. y. praėjus mėnesiui nuo nutarimo priėmimo dienos. Anksčiau nurodytuose teisės aktuose nustatyta, kad šilumos kainos skelbiamos viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apie skundžiamu nutarimu nustatytas kainas viešai turėjo būti paskelbta ne vėliau kaip 2008-10-01.
Byloje nustatyta, kad UAB „Prienų energija“ 2008-10-01 informaciją apie įsigaliosiančias ir nuo 2008-11-01 taikomas kainas paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“. Nurodytą aplinkybę patvirtina rašytinė bylos medžiaga (pridėtas 34 psl. nuorašas). Taigi šilumos tiekėjas, laikydamasis įstatymo nustatytų terminų, informavo vartotojus apie kainų padidėjimą, todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeisti Energetikos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir Metodikoje nustatyti terminai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 1 d. negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi teisę gauti išlaidų atlyginimą turi šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 44 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Trakų rajono savivaldybės skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.