Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant kad ieškovė nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovui ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 10-1076.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo bei išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.Teismas nustatė, kad ieškovė, nesutikdama su Tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10-1076, kuriuo ji įpareigota grąžinti atsakovui už nesuteiktą paslaugą sumokėtą 81,88 Eur sumą, prašo šį nutarimą panaikinti bei išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant kad ieškovė nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 str. įtvirtinta nuostata, pagal kurią pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis CPK 36 str. 2 d., bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.Teismo vertinimu, iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu, nurodydama, kad Tarnyba, palikdama nuošalyje renginio organizatorių UAB „Renginių centras“, įpareigojo ieškovę (bilietų platintoją) grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą bei teisiškai ydingą nutarimą. Taigi šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo, kuriuo ieškovei nustatyta pareiga grąžinti atsakovui pinigus už nesuteiktą paslaugą, teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. 2 d. kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog Tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. Nr. 10-1076 nutarimas sukels ieškovei tam tikras teisines pasekmes, teismas minėto nutarimo teisėtumo įvertinimą laikė prioritetiniu, todėl vyraujančiu. Atkreipė dėmesį, jog ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka CK 1.138 str. nurodytų civilinių teisių gynimo būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darė išvadą, kad ieškinys pareikštas dėl ginčo, kuriame vyrauja administracinis teisinis santykis, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (nutarimo) teisėtumu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinį teismingumą, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant ieškovei teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.). Teismas, nustatęs, kad ieškinys pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, ieškinio turinio ir formos atitikimo įstatymo reikalavimams netikrino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp UAB „Tiketa“ ir vartotojo, t. y. iš civilinio teisinio santykio, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra svarbus tik dėl kreipimosi į teismą termino skaičiavimo. Pačiame nutarime Tarnyba išaiškino ginčo šalims jų teisę, nesutinkant su sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškiant ieškinį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Būtent tokiu būdu ieškovė kreipėsi į teismą, savo ieškinyje išdėstydama visas ginčo aplinkybes. Pareikšdama ieškinį, ieškovė nesiekė apskųsti 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo, o siekė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo atsisakyta priimti, kaip paduotą pažeidžiant rūšinį teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).Remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsniu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ar paslaugų teikėjams už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus taikyti administracinę atsakomybę – skirti sankcijas, yra skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčijamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 10-1076 buvo priimtas ne teismo tvarka išsprendus vartotojo ir paslaugų teikėjos, t. y. civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė taip pat reiškia civilinio ginčo nagrinėjimą. Šiuo atveju kilęs ginčas dėl pinigų už nesuteiktą paslaugą grąžinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartis Nr. T-82/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-34/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-35/2017).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė LR ABTĮ ir civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo, tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.