- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-368-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-368-278/2018
teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-0087-2018-1
2018 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2170-233/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Domdeira“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutuojanti UAB „Domdeira“, ieškinio užtikinimui, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 6 108,22 Eur vertės atsakovui A. V. priklausantį turtą.
Nurodė, kad ieškinio suma pakankamai didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, jo turto dydis nežinomas, todėl atsakovas A. V. gali paslėpti savo turtą, jį perleisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.
Žemesnės instancijos teismas
4. Sprendė, kad reikalavimas pareikštas bankroto administratoriaus ginant bankrutuojančios įmonės, tuo pačiu ir jos kreditorių interesus gauti kreditorinių reikalavimų maksimalų patenkinimą įmonės bankroto proceso metu.
5. Darė išvadą, jog nesant duomenų apie atsakovo turtą, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį.
Nurodo, kad bankroto administratorius neturi jokio pagrindo reikšti reikalavimų dėl jam jau perduoto ar gamyboje sunaudoto inventoriaus neperdavimo ir tuo pagrindu tariamai atsiradusios žalos atlyginimo. Teigia, jog administratoriui turtas perduotas pasirašytais perdavimo-priėmimo aktais, pagal balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, o inventorius, kuris buvo sunaudotas gamyboje, 2017-11-20 teismo nutartimi pripažintas beverčiu.
Tvirtina, jog ieškinys pareikštas Rokiškio rajono apylinkės teismui, kuris, kaip juridinis asmuo, pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. vasario 7 d. nutartyje teismas, ištaisydamas rašymo apsirikimą, nepasisakė dėl ieškinio padavimo netinkamam teismui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovo teiginiai dėl nepagrįsto ieškinio nėra svarbūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismas nenagrinėja ieškinio iš esmės. Pažymi, jog A. V. nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kad jis turi pakankamai turto, iš kurio galima būtų patenkinti ieškinio reikalavimą.
Teigia, jog nėra perduoti administratoriui visi įmonės dokumentai, o ieškinyje nurodytas neperduotas turtas gali būti vertingas ir jį galima parduoti už įsigijimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apelianto A. V. teiginių dėl, jo manymu, nepagrįsto ieškinio, nes šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje, tenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymo grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).
Nagrinėdamas ieškovės bankrutuojančios UAB „Domdeira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas siekiu apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, nesant duomenų apie atsakovo turtą, todėl egzistuoja procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, nes nagrinėjamoje byloje yra ginamas viešas interesas, todėl ir teismas privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto A. V. argumentais dėl procesinės teisės pažeidimo ieškinį pareiškus teismui, kuris egzistavo iki 2017 m. gruodžio 31 d., šioje bylos nagrinėjimo stadijoje minėto teiginio neturi pagrindo vertinti, nes konkrečiu atveju yra nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl ieškinio priimtinumo.
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas A. V., nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 12 str., 178 str.). Duomenų, kad apelianto turtinė padėtis paneigia ieškinio sumai esant didelei, nenustatyta. Kadangi šis ginčas nesuteikia teisės teismui būti aktyviam procese, nėra pagrindo teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus apie apelianto A. V. turtinę padėtį ir šių įrodymų kontekste vertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui apeliantas savo atskirajame skunde nenuginčijo (CPK 178 str.), todėl konstatuotina, jog atskirajame skunde nurodyti teiginiai nepaneigia teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.