Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui-A. L. ir jos įgaliotam atstovui M. L.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos-Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ,kurioje A. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),UAB “(duomenys neskelbtini) direktorei surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 95 str.1d. ir 99 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašiušiusi administracinio nusižengimo protokolas UAB ”(duomenys neskelbtini)” direktorei A. L.,kad ji būdama bendrovės direktore ir išmokėdama darbuotojui G. M. neoficialų,buhaltrerinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, nuo kurio nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, pažeidė 2016-09-14 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo XII-2603 34 str.3d.,140 str.2d.,141 str.1-3 d. reikalavimus ir 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 24 str.1d.reikalavimus.Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. A. UAB “(duomenys neskelbtini)“ oficialiai buvo įdarbintas tik nuo 2018-11-27,tačiau faktiškai bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2018-11-12, nors su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, bei leisdama A. A. dirbti 2018-11-12- 2018-11-26 laikotarpiu be sudarytos rašytinės darbo sutarties dirbti operatoriaus darbą ir nepranešus apie įdarbinimą teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios, pažeidė LR Darbo kodekso 42 str.1, 2 ir 4d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. su surašytu administracinio nusižengimo protokolu nesutiko ir nepripažino jai inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo. Nurodė, kad G. M. dirbo bendrovėje darbininku, kur jo pareigos buvo pjauti medienos kalades ir jas sudėti į konteinerius prie katilinės, kadangi katilinėje buvo ruošiama šiluma gamybos procesui medienos briketų gamyboje bei patalpų apšildymui. Pagal sudarytą rašytinę darbo sutartį G. M. buvo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, kadangi jo darbas nebuvo sudėtingas ,bei jo darbo apimtis nebuvo didelė ir nebuvo jokios būtinybės jam mokėti didesnį atlyginimą, nei kitiems darbuotojams, nes ir sudėtingesnius statybos darbus vykdantys darbuotojai gaudavo tik minimalius mėnesinius atlyginimus. G. M. dirbdamas dažnai prašydavo, kad jam uždarbis ar avansas būtų išmokėtas anksčiau, nei buvo nustatyta avanso ar darbo užmokesčio mokėjimo dienos,bei jam nebuvo mokamas joks neoficialus atlyginimas. Iš G. M. paaiškinimų matanti, kad jis painiojasi dėl jam darbo užmokesčio išmokėjimo datų ir išmokėjimo aplinkybių, neatskirdamas mokamo avanso ir atlyginimo. G. M. buvo linkęs vartoti alkoholį asmuo, bei kartais ir nepasirodydavo laiku darbe, ar išeidavo anksčiau iš darbo. Todėl iš viso pagal jo darbo pobūdį nebuvo net su juo kalbos, kad jam būtų mokamas didesnis, nei kitiems darbuotojams, t.y. jo nurodomas 500 Eur atlyginimas į rankas. Su G. M. jam išeinant iš darbo buvo pilnai atsiskaityta.

A. A. telefonu teiravosi dėl galimybės susirasti darbą jų bendrovėje gal dar 2018 m rudenį būdamas užsienyje ,kadangi jis ruošėsi grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Lapkričio mėn. antroje pusėje A. A. atėjo į jų bendrovę teiraudamasis dėl darbo. Jam nurodžius, kad jį galėtų įdarbinti šilumos gamybos katilo operatoriumi, kadangi jis gal prieš 5 metus buvo dirbęs tokį darbą. A. A. sutiko su tokiu darbo pasiūlymu ir kartu paprašė dar prieš pradedant jam dirbti leisti jam pastebėti kito dirbančio darbuotojo M. veiksmus, kadangi norėjo susipažinti su šildymo katilo eksploatavimo ypatumais, nes prie sistemos buvo įrengta naujovių, tame tarpe ir naujos automatikos. Ypač reikėjo įsidėmėti katilo užkūrimo procesą, po to reikėjo išmokti sekti katilo slėgio parametrus, mokėti atlikti katilo gesinimo procesą. Dėl to A. A. keletą dienų, gal po pusdienį, buvo atėjęs į katilinę, kur stebėjo kito darbuotojo veiksmus eksploatuojant katilinės katilą. Po to A. A. nurodė, kad jis jau sugebėtų dirbti šį darbą ir pradėję derinti jo darbo pradžią. Tuokart A. A. lapkričio 21 d. parašė prašymą jį priimti į darbą ir prašyme nurodė, kad jis galėtų pradėti dirbti nuo lapkričio 27 d., bei tokia darbo pradžios data buvo ir užfiksuota darbo sutartyje. A. A. padirbus nurodytam darbe kiek laiko, jis gruodžio mėn. antroje pusėje susirgo, o po to 2019 m sausio mėn. išėjo iš darbo. Su juo buvo atsiskaityta pilnai už jo dirbtą laiką. Kiek dabar suprantanti ,tai A. A. laiką ,kai jis savo noru buvo atėjęs stebėti katilo darbo, laiko, kad jis atliko darbines funkcijas. Tačiau tuo laiku katilo eksploataciją pilnai prižiūrėjo A. M. ir katilo priežiūrai nebuvo reikalinga dviejų darbuotojų, o A. M. tik paaiškindavo A. A. apie katilo eksploatavimą . A. A. išeidamas iš darbo nereiškė jokių pretenzijų, kad su juo būtų neatsiskaityta. Jam jokių grynųjų pinigų 30 Eur nemokėjusi ,o pinigai buvo pervesti į sąskaitą. A. A. nieko negalėjo tartis su G. L. dėl darbo ar darbo užmokesčio, kadangi į darbą priimanti ir darbo sutartis pasirašanti tik ji kaip bendrovės direktorė. Lapkričio 21 d. pasirašant darbo sutartį A. A. nieko nenurodė, kad jam kuo nors netiktų pasirašoma darbo sutartis dėl apmokėjimo ar darbo pradžios, kadangi jis pats būtent pageidavo darbo pradžią nustatyti nuo lapkričio 27 d. A. A. ir G. M. paaiškinimus vertinanti tik kaip siekį pakenkti bendrovei.

A. L. atstovas su surašytu administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, palaikė į bylą pateikto 2019-08-10 nesutikimo dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo motyvus ir prašė administracinio nusižengimo teiseną prieš A. L. nutraukti.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo pradėta po atlikto patikrinimo UAB “(duomenys neskelbtini)“, kur apklausus prieš tai dirbusius darbuotojus G. M. ir A. A. buvo nustatyta, kad A. A. kurį laiką (2018-11-13 - 2018-11-27 laikotarpiu ) dirbo nelegaliai, t.y. neįforminus darbo sutarties ir nepranešus apie darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Be to, remiantis šių darbuotojų paaiškinimais buvo nustatyta, kad jiems už darbą buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis. Konstatavus darbo įstatymų pažeidimus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prašo taikyti įstatymu numatytą administracine atsakomybę.

Apklaustas liudytoju G. M. nurodė, kad jis UAB “(duomenys neskelbtini)“ dirbęs malkos pjovimo darbininku, kur jam reikėdavo supjauti medieną kaladėmis ir kalades sudėti į konteinerius, kuriuos po to paimdavo į katilinę katilui kūrenti. Sutaręs buvo gauti atlyginimą po 500 Eur už mėnesį. Jeigu padirbęs daugiau valandų ar kada savaitgalį, tai gaudavęs papildomą apmokėjimą. Gaudavęs 100 Eur grynais, o kitus pinigus 400 Eur gaudavęs į kortelę. Jam atlyginimą išmokėdavo kada paprašydavęs, bet kada išmokėdavo atlyginimą ar avansą negali pasakyti. Su juo buvo pilnai atsiskaityta, kai jis išėjo iš darbo 2019m vasarą.

Apklaustas liudytoju A. A. nurodė, kad jis UAB “(duomenys neskelbtini)“ dirbęs nuo 2018 m lapkričio 13d.,kur kartu su A. M. gal dvi savaites prižiūrėjęs šilumos katilą ,kuris gamino šilumą briketų gamybai. Dirbdavęs po 12 val. ,bei po to gaudavęs išeigines. Dirbęs iki gruodžio 20 d., po to turėjęs laikinąjį nedarbingumą, o po to sausio mėn. išėjęs iš darbo. Dėl darbo pradžioje telefonu pradžioje teiravęsis G. L. dar būdamas (duomenys neskelbtini), kuris pakvietęs jį ateiti dirbti. Po to lapkričio 12 ar 13d. atėjęs kalbėtis dėl darbo ir susitikęs su G. L. ,kuris leido jam pradėti dirbti ir sutarę dėl 1000 Eur atlyginimo į rankas. Dirbęs su A. M. apie dvi savaites ir po to buvęs įdarbintas oficialiai, kur lapkričio 21 d. pasirašęs darbo sutartį, prašyme priimti į darbą ir darbo sutartyje yra jo parašai. Su direktore nieko nekalbėjęs apie tą G. L. pažadėtą 1000 Eur darbo užmokestį. Jam už darbą buvo išmokėta 200 Eur į kortelę, o dar 33 Eur sumokėjo grynais.

Apklaustas liudytoju G. L. nurodė, kad jis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu, t.y. yra atsakingas už klientų suradimą ir produkcijos pardavimą. Darbuotojų priėmimas ar atleidimas iš darbo ,darbo sutarčių sudarymas bei susitarimas dėl mokamo atlyginimo jo kompetencijai nėra priskirtas ir šiuos klausimus sprendžia pati bendrovės direktorė. Todėl jis negalėjo A. A. leisti pradėti darbą nuo lapkričio 13d.ar pažadėti kokį tai konkretų atlyginimą. Bendrovės padėtis jau kurį laiką yra gan sudėtinga ir bendrovė greičiau net nebūtų buvusi pajėgi mokėti A. A. jo nurodomą neva pažadėtą 1000 Eur atlyginimą į rankas.

Iš 2018-11-21 A. A. rašyto prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“(b.l.104) matyti, kad jis prašė priimti jį dirbti nuo 2018 m 27 d.(teismas supranta ,kad nuo lapkričio 27 d.)

Iš 2018-11-21 UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. sudarytos darbo sutarties Nr.340(b.l.13-14) matyti, kad sutartį už bendrovę pasirašė A. L. ir A. A. , darbo pradžią numatant nuo lapkričio 27d.Sutartyje buvo nurodyta, jog bus mokamas 1 minimalus mėnesinis atlyginimas, atlyginimą pervedant du kartus per mėnesį nuo 10-15 d ir 25-30 d. į atsiskaitomąją sąskaitą. Kartu atžymėta, jog darbo sutartis yra nutraukta nuo 2019 m sausio 14 d. pagal DK 55 str.

Iš 2016-11-08 UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir G. M. sudarytos darbo sutarties Nr.313 (b.l.16-17matyti, kad sutartį už bendrovę pasirašė A. L. ir G. M. asmeniškai, darbo pradžią numatant nuo lapkričio 9d.Sutartyje buvo nurodyta, jog bus mokamas 1 minimalus mėnesinis atlyginimas, atlyginimą pervedant du kartus per mėnesį 10 ir 25 d. į atsiskaitomąją sąskaitą. Kartu atžymėta, jog darbo sutartis yra nutraukta nuo 2018 m rugpjūčio 7 d. pagal DK 55 str.

Iš 2019-06-17 rašytų E. A. ir V. T. ,bei 2019-07-09 A. A. ir D. V. rašytų paaiškinimų(b.l.1821) matyti, kad jiems dirbant UAB “(duomenys neskelbtini)“ jiems buvo mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, bei kad jie jokių papildomų mokėjimų negaudavę.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių(b.l.89-103) matyti, kad G. M. įvairiomis datomis buvo išmokamas atlyginimas ir avansas: 2018-03-15 atlyginimas, 2018-04-12 ir 2018-04-13 avansas ir atlyginimas,2018-05-03 avansas už 05 mėn.,2018-05-15 atlyginimas,2018-06-14 avansas už 06 mėn.,2018-07-10 atlyginimas,2018-08-07 atlyginimas už 07 mėn.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Būtent pagal šį straipsnį atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, nustačius nelegalaus darbo faktą.

LR Užimtumo įstatymo 56 str.1d.1 p. nurodo, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbuotojui darbo užmokestį.

LR Darbo kodekso 34 str.3d. nurodo, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

LR Darbo kodekso 140 str.2d. nurodo, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.

LR Darbo kodekso 141 str.(Minimalusis darbo užmokestis)nustato :

1. Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, buvo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydis — 400 eurų,kuris galiojo iki 2019 m sausio 1d.,o nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio", buvo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis — 555 eurų.

Dėl G. M. mokėto darbo užmokesčio.

Iš institucijos,surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pateiktų byloje rašytinių įrodymų- operatyvaus patikrinimo pažymos(b.l.6-10) matyti, kad vien vadovaujantis G. M. 2019-07-09 pateikto rašytinio paaiškinimo pagrindu buvo konstatuota, kad per visą G. M. darbo laikotarpį UAB “(duomenys neskelbtini)” nuo 2016-11-09 iki 2018-08-06 jam buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis ir per šį laiką iš viso buvo sumokėta 7083,859 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Tačiau apart G. M. paaiškinimo ,ši prielaida nėra pagrįsta jokiais kitais dokumentais ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas G. M. daug kartų painiojosi dėl jo darbo apmokėjimo.Vienu atveju jis nurodo,kad buvo jo susitarimas su bendrovės direktore ,jog jam bus mokamas 500 Eur atlyginimas į rankas,kitu atveju teigė ,kad jam papildomai buvo mokama tik tada,kai jis padirbdavo papildomas valandas arba savaitgalį.Jis negalėjo kiek nors detaliau paaiškinti kaip susidėjo jam išmokamas dalimis atlyginimas,t.y.kada ir kokiomis sumomis buvo mokamas avansas ir kada likusi atlyginimo dalis,kada iš pateiktų priskaitymų žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių matosi,kad jam buvo mokamas tiek avansas,tiek atlyginimas,bei kartais tarpas tarp šių mokėjimų buvo nedidelis. G. M. duodamas savo parodymus nieko negalėjo pagrįsti,kodėl būtent tik jam už jo atliekamą nesudėtingą darbą buvo nustatytas jo nurodomas daug didesnis išmokamas atlyginimas(500 Eur į rankas) ,kada kitiems pagalbiniams darbininkams buvo mokamas tik minimalus mėnesinis atlyginimas, ką patvirtina E. A. ,V. T. A. A. ir D. V. paaiškinimai. Iš išmokėjimo žiniaraščių ir kasxos išlaidų orderių matosi, kad G. M. atlyginimas ar avansas buvo išmokamas sumomis virš 200 ar 100 Eur ir tokiu būdu matyti, kad jam negalėjo būti pervedama atlyginimas po 400 Eur į kortelę, kadangi tokiu būdu jo atlyginimas būtų sudaręs jau virš 600 ar 500 Eur rankas.Todėl teismas G. M. tiek rašytinį paaiškinimą, tiek duotus paaiškinimus teismo posėdyje vertina kaip prieštaringus ir vien šių G. M. teiktų paaiškinimų pagrindu negalima būtų pagrįsti A. L. kaltės dėl nurodomų administracinių nusižengimų padarymo G. M. atžvilgiu. Nepateikus į bylą kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti traukiamo atsakomybėn asmens kaltę dėl nurodomų nusižengimų padarymo G. M. atžvilgiu ,teismas laiko, kad A. L. kaltė šioje dalyje dėl nurodomų administracinių nusižengimų G. M. atžvilgiu nėra įrodyta.

Dėl nurodomo A. A. nelegalaus darbo.

Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, A. A. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai 2018 m lapkričio 12-lapkričio 26 d. laikotarpiu, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, nesudarius darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią. Taigi byloje reikia nustatyti, ar protokole nurodytomis dienomis buvo dirbamas darbas, esant darbo sutarties požymiams, ir ar darbdavys privalėjo prieš protokole nurodyto asmens darbo pradžią sudaryti darbo sutartį ir pranešti VSDFV teritoriniam skyriui.

A. A. tvirtina atlikęs darbines funkcijas 2018 m lapkričio 12-26d.laikotarpiu ,bei dirbęs katilinės operatoriaus darbą kartu su A. M.. Traukiama atsakomybėn A. L. nurodo, kad A. A. po žodinio pokalbio apie jo galimybę įsidarbinti bendrovėje savo noru nutarė stebėti katilinės valdymo procesą ir po to apsispręsti, ar jis galės dirbti katilinės operatoriaus darbą, bei kad jis stebėdamas A. M. darbą neatliko jokių darbinių funkcijų ir su juo tuo metu dar nebuvo jokio susitarimo dėl darbo ir darbo užmokesčio mokėjimo,nes A. A. buvo neapsisprendęs ar norės dirbti šį darbą.

Šiuo atveju abiejų pusių nurodomai skirtingai situacijai būtų svarbi ir teisminė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-01 nutartimi byloje Nr.2AT-87-895/2015 yra nurodęs, kad :

„ Šiame kontekste pažymėtina, kad iš tiesų galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Kitaip vertintinos tokios teisinės situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Šiuo atveju supažindinimas su darbo sąlygomis jau perauga į išbandymą, kurį nustato DK 105 straipsnis. Antai pagal DK 105 straipsnį, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui; išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje (1 dalis). Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (2 dalis). Taigi ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. „

Pagal ANK 566 str., nagrinėjant administracinę bylą turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumcijos ,lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principais.

Byloje nenustatyta, kokiu pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo ir kitų darbo įstatymų pažeidimų UAB“(duomenys neskelbtini)“ : gavus skundą iš dirbančių UAB“ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ar iš atleistų darbuotojų ar kitu pagrindu. Iš 2019-07-25 surašytos operatyvaus patikrinimo pažymos ir 2019-06-17 rašytų E. A. ir V. T. paaiškinimų matyti, kad šis tyrimas buvo pradėtas 2019 m birželio 17d.,o baigtas liepos 25 d. Apklausti tiek G. M., tiek A. A. nenurodė, jog jie iki birželio 17 d.būtų apskundę buvusį darbdavį -UAB “(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų surašytam nusižengimo protokole nurodomą A. A. nelegalų darbą. Bandant surasti A. M. ir jį apklausti teismo posėdyje buvo nustatyta, kad jis yra išvykęs į užsienį dirbti ir jo jokie kontaktiniai duomenys nėra žinomi. Todėl šiuo atveju galima analizuoti tik abiejų pusių(A. L. ir A. A.) nurodomas priešingas pozicijos dėl A. A. galimo nelegalaus darbo.

Išanalizavus darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir teismų praktiką šiuo klausimu, darytina išvada, jog šioje situacijoje būtina atskirti tris sąvokas: darbą, išbandymą ir supažindinimą su darbo sąlygomis. Asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, ar siunčiamas įsidarbinti Užimtumo tarnybos, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad iš karto priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo. Paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis – kokia yra darbovietėje nustatyta darbo tvarka, kokios darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija, pareigos) bus vykdomos, koks galimas darbo užmokestis ir t.t. Visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai nėra taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių. Galima situacija, kuomet asmuo nori pasivaikščioti po įmonę, apžiūrėti darbo vietą, susipažinti su įranga, pasikalbėti su ten dirbančiais darbuotojais, sužinoti, kokios yra darbo sąlygos. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima atskirti susipažinimą su darbo sąlygomis nuo darbo santykių yra tas, jog asmuo neturi atlikti veiksmų, kurie atneš darbo įmonei naudos, nes tokiu atveju jau kyla darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad A. A. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m lapkričio 12d. iki lapkričio 26d.jis dirbo kartu su A. M., t.y. iš jo nurodymo galima daryti išvadą ,kad iki šio laikotarpio A. M. dirbo vienas katilinėje, o jam atėjus jie dirbo kartu nepamaininį darbą vienas kito nepakeisdami. Kartu A. A. nurodė, kad po darbo sutarties pasirašymo jis katilinės operatoriaus darbą dirbo jau vienas. Tokiu būdu iškyla klausimas, ar darbdaviui buvo reikalingi du darbuotojai vienu metu, kai šį darbą galėjo atlikti ir vienas darbuotojas. A. L. nurodo, kad šį darbą visą laiko dirbo vienas žmogus prižiūrintis katilo darbą. Į šį prieštaringumą dalinį aiškumą įneša ir 2018-11-21 A. A. rašytas prašymas jį priimti į darbą, kas rodo, kad jis susipažinęs su katilinės darbo specifika apsisprendė dirbti jam siūlomą darbą ir dėl to parašė šį prašymą, bei tą pačią dieną su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. L. pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo aptarta ir jo darbo pradžia nuo lapkričio 27d. A. A. nenurodo, kad jis darbdavio kokiu nors būdu būtų priverstas prašyme nurodyti lapkričio 21 d. datą, ar darbo sutartyje darbo pradžios datą nurodyti nuo lapkričio 27d. Taigi šiuo atveju yra pagrindas laikyti, kad A. A. buvo kurį laiką UAB“(duomenys neskelbtini)“ katilinėje ir stebėjo vykstančius šilumos gamybos procesus ,siekdamas apsispręsti ar jis bus pajėgus atlikti šį darbą.Todėl A. A. ,kaip asmens, suinteresuoto būsimu darbu, domėjimasis darbo sąlygomis, būsimomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas atlikti ir kt., vertintini , kaip visiškai natūralūs, asmens, siekiančio įsidarbinti įmonėje, veiksmai, pasidomint darbo sąlygų priimtinumu, savo gebėjimų galimybėmis ir kt. (Kauno apygardos teismo 2013-05-27 nutarimas byloje Nr. ATP -501-485/2013). Tačiau surinktais įrodymais nepatvirtinama, kad 2018 m lapkričio 12 ar 13d.-lapkričio 26d. laikotarpiu A. A. būtent būtų atlikęs darbines funkcijas darbdavio naudai ir dėl to darbdavys būtų privalėjęs su juo šiam laikotarpiui sudaryti darbo sutartį, apie jo įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui ir mokėti atlyginimą.

Kartu galima konstatuoti, kad renkant įrodymus ir ruošiant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, protokolą surašiusios institucijos atstovai neieškojo daugiau objektyvių įrodymų apie galimą A. A. nelegalų darbą ir galimą neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą G. M., o tik 2019-07-25 Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatavo spėjamus nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo faktus. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti baudžiamajam procese (BPK 44 str.6d.)numatytą principą, kad „Visos abejonės ir (ar ) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių ,išnaudojus visas proceso galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu ,vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“.

Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio nusižengimo bylos teisena A. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 str.1d.2 p., 636 str., teismas

nutaria:

Administracinių nusižengimų, numatytų LR ANK 95 str. 1 d. ir 99 str.1 d., teiseną prieš A. L. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.