Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1342-496/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1-1342-496/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20718-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Nukentėjusysis
Ž. K.
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1342-496/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20718-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai Ž. K.,kaltinamajam E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1. 2018-09-05 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str., 178 str. 1 d. 60 MGL (3000 eurų) bauda,

2. 2019-03-14 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vad. BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

3. 2019-06-05 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 ¹ str. 1 d., vadovaujantis BK 64 ¹ str., 64 str. 1, 2 d. bausmės subendrintos visiškai sudedant, galutinė bausmė areštas 40 parų ir laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimas naudotis teise vairuoti 4 metams, bei automobilio vertę atitinkančios sumos 1049 Eur konfiskavimas, atlikęs arešto bausmę, kitos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. gegužės 18 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą ir ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas savo sugyventinei Ž. K., tuo sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad jis gyveno su Ž. K. (duomenys neskelbtini), kartu buvo išsinuomoję butą. Įvykio dieną jie gėrė degtinę, buvo atėję draugų. Jie su Ž. K. žodžiais sukonfliktavo. Paskui jis supykęs pastūmė Ž., ši nugriuvo ant lovos. Ž., nugriuvus, jis jai kumščiu sudavė į veidą ir į kitas kūno vietas. Jis tiksliai neprisimena, kiek smūgių sudavė Ž., bet sutinka su pareikštu kaltinimu, kad galėjo suduoti du kartus kumščiu į veidą ir tris kartus į kitas vietas. Jo elgesiui įtakos turėjo girtumas ir sukilęs pavydas. Prieš šį įvykį jis jau buvo vieną kartą smurtavęs prieš sugyventinę. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Su Ž. K. jie išsiskyrė po šio įvykio, kartu nebegyvena, bet jis jos atsiprašė, ir ji atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su E. P. apie metus laiko yra sugyventiniai, jie turi bendrą sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jie su E. P., bei K. J. ir kaimynu M. B. vartojo alkoholį jų namuose. Išgertuvių metu tarp jos iš E., kilo žodinis konfliktas. E. P. puolė ant M. B., jam sudavė į veidą kartą. Šis sakė pareiškimo nerašys. Ji E., priekaištavo dėl kaimyno puolimo. E. P. pasakė, kad M. B. yra jos meilužis. Tada E. P. puolė ant jos ir kelis kartus jai sudavė į veidą, ir į įvairias kitas kūno vietas. K. J., M. B. matė, kaip ją mušė. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Prašo E. P. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 8).

Nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad išgertuvių metu tarp jos ir E., kilo žodinis konfliktas. Paskui E. P. puolė ant M. B. ir jam sudavė vieną kartą į galvą, tada ji nustūmė E., nuo M. Dėl pastūmimo E., ant jos nepuolė. Visi toliau gėrė degtinę. Paskui E., paėmė jos telefoną ir jį paslėpė. Ji E., kelis kartus paprašė, kad atiduotų telefoną, bet jis negražino. Ji tada iš K., pasiėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. E., išgirdo, kad ji skambina 112 ir kviečia policijos pareigūnus. Ji dar skambindama, E., sakė, kad grąžintų jos telefoną, bet jis telefono negrąžino. Tuo metu ji telefoną, iš kurio skambino 112, padavė K., o E., tuo metu ją pastūmė, ji nugriuvo ant lovos. T. E. puolė ant jos ir jai du kartus kumščiu sudavė į veidą, po to sudavė kelis smūgius į kitas kūno vietas. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sudavė E., į įvairias kūno vietas, bet tikrai ne mažiau kaip tris kartus. Dėl suduotų smūgių į veidą ir į įvairias kūno vietas ji juto skausmą. Po E., smūgių jai į veidą, jai prie dešinės akies buvo kraujosruva. Ant kūno jokių sumušimo žymių nebuvo. Dėl sumušimo ji į medikus nesikreipė ir pas medicinos ekspertus nevyko. Dėl savo elgesio E. P. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Dėl sumušimo civilinio ieškinio nereikš (b. l. 35-36).

Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji atvažiavo pas savo pažįstamą Ž. K.. Kartu atvyko su savo vaiku E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus ji, Ž. K., jos sugyventinis E. P. bei kaimynas M. B.. Ji gėrė šampano ir kelis stikliukus baltos. Jie vartojo daugiau. Jai jokių smūgių nesudavė. E. P. puolė ant kaimyno M. B. ir jam sudavė vieną kartą. Po to Ž. K. puolė juos skirti, ir E., kelis kartus jai sudavė į veidą, bei į kitas vietas. Ji nematė, kur sudavė, nes puolė pasiimti savo vaiką, kad jam nieko neatsitiktų. Iš jos telefono ir jos numerio Ž. K. pradėjo skambinti 112 ir pranešė, kad ją sumušė, o vėliau ji baigė kalbėti, nes pasakė, kad vyksta muštynės. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jos niekas nesumušė. Matė, kad Ž. K. mosikavosi rankomis nuo E. P.. Nematė, ar jam sudavė (b. l. 56-57).

Liudytojas M. B. parodė, kad jis atėjo pas kaimynus E. P. ir Ž. K. atsigerti kavos. Pas juos buvo K. J. su nepilnamečiu vaiku. Visi vartojo alkoholį. Jis gėrė degtinę. 2019-05-18 jis atėjo po 19.00 val., tarp jo ir E. P. įvyko žodinis konfliktas, su E., apsistumdė. E. P. jam jokių smūgių nesudavė. Jis pareiškimo nerašys. Ž. K. pasakė, kad E. P. prie jo nesikabinėtų. T. E. puolė Ž. K. ir sudavė jai į veidą kelis kartus, bei kitus smūgius sudavė į kitas kūno vietas. Jis puolė ją ginti nuo E. P.. Tada K. J. su Ž. K. kreipėsi į 112. (b.l. 63-64).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9, 14-16 ).

PRIR duomenyse nurodyta, kad pranešėja K. J. 2019-05-18 19:56 val., pranešė, kad namuose konfliktuoja žmona su vyru, mušasi (b. l. 18-22).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Ž. K. 2019-05-18 20.10 val. nustatytas 2.24 promilių girtumas, įtariamajam E. P. 2019-05-18 20.12 val. nustatytas 1.03 promilių girtumas (b. l. 24).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis E. P. savo sugyventinei Ž. K., t. y. šeimos nariui, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą ir ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į įvairias kitas kūno vietas, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. P. yra teistas tris kartus, teistumas nėra išnykęs, laisvės apribojimo bausmės jis nėra atlikęs, yra dvi veiką sunkinančios aplinkybės, todėl skirti kaltinamajam švelnesnės rūšies įstatyme numatytas bausmes netikslinga, jam yra skirtina vidutinio dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Kadangi E. P. kaltę visiškai pripažįsta, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, todėl kaltinamajam taikomas BK 64 ¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė mažintina 1/3.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaltinamasis E. P. visiškai pripažino kaltę ir gailisi, atsiprašė nukentėjusios, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie teismo nuomone užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktai). Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – sugyventinę (BK 75 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamasis E. P. laisvės apribojimo bausme buvo nuteistas 2019-03-14, o nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši baudžiamoji byla jis padarė 2019-05-18, t. y. po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl neatlikta laisvės apribojimo bausmė su naujai skiriama bausme bendrintina vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu. Priimant 2019 m. birželio 5 dienos teismo baudžiamąjį įsakymą teismas nesivadovavo bausmių bendrinimo taisyklėmis, nepakeitė laisvės apribojimo bausmės kita bausme, nekeitė laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų, tik laisvės apribojimo bausmę paskyrė šalia arešto bausmės, kurią kaltinamasis jau yra atlikęs. Dėl šios priežasties tikslinga bendrinti E. P. skiriamą bausmę tik su 2019-03-14 dienos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Minėtas įsakymas pradėtas vykdyti šių metų balandžio 9 dieną, todėl jau yra atlikta daugiau nei penki mėnesiai laisvės apribojimo bausmės. Likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė sudaro 2 mėnesius ir 22 dienas. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu laisvės apribojimo bausmė keistina į laisvės atėmimą santykiu 2:1. Bendrinant bausmes iš dalies sudedant, pridėtina neatlikta bausmės dalis - 1 mėnuo laisvės atėmimo.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, ir 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2019-03-14 dienos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, keičiant laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, pridėti vieną mėnesį laisvės atėmimo ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigoti E. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. P. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė