Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), LR pilietei, lietuvei, turinčiai pagrindinį išsilavinimą, nedirbančiai, neįgaliai, ištekėjusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai,

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė

V. J., būdama nepakaltinama, 2018 m. spalio 17 d. apie 19 val. buto adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau kaip penkis kartus trenkė nukentėjusiajam K. J. ramentu į dešinės ir kairės rankų viršutines delnų dalis, sukeldama jam fizinį skausmą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. J. paaiškino (b. l. 73), kad ji sirgo psichinėmis ligomis ir dabar serga depresija. Dar yra šizofrenija, bet tiksliai nėra nustatyta. Ji 20 metų gydosi Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje.

2018 m. spalio 17 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 19 val., V. J. su savo sutuoktiniu K. J. namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Žodis po žodžio susipyko ir V. J. ne mažiau kaip penkis kartus trenkė sutuoktiniui ramentu į jo abiejų rankų viršutines delnų dalis. K. J. iškvietė policiją ir ją išvežė. Gailisi. Jei įmanoma, V. J. norėtų su K. J. susitaikyti. Ji jo atsiprašys.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis K. J. parodė, kad įvykis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs butelį alaus. Grįžo sutuoktinė V. J. ir jie kartu gėrė alų. Konfliktas kilo, kai nukentėjusysis paklausė sutuoktinės, kur ji buvo ir ką gėrė. Sutuoktinė ėmė vanoti nukentėjusįjį ramentu, pataikė į kojas ir rankas, paskui išlėkė į laiptinę, iškvietė policiją ir pareigūnai ją išvežė. Kai pareigūnai atvyko, nukentėjusysis miegojo. Nukentėjusysis su sutuoktine susitaikė, myli vienas kitą, nežada skirtis, gyvena drauge.

Nukentėjusysis su V. J. gyvena 15 metų. Anksčiau tarp jų nebuvo smurto atvejų. Žino, kad negali nervinti sutuoktinės. Prieš 4-5 metus jis gavo (nuo sutuoktinės) keptuve per galvą. Tada į policiją nesikreipė ir šį kartą policijos nekvietė. Sutuoktinei užeina šizofrenijos priepuoliai. Žiemą ji lakstė aplink namus be batų. Nukentėjusysis užkalė balkoną, kad sutuoktinė neiššoktų. Myli ją. Kiekvieną mėnesį psichiatras išrašo sutuoktinei vaistų. Sutuoktinė vaistus vartoja, sykį padaugino, todėl pateko į reanimaciją. Nukentėjusysis išgeria retai, per šventes. Kai vartoja alkoholį, vaistų sutuoktinė nevartoja.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. J. parodė (b. l. 33-34), kad 2018 m. spalio 17 d. apie 19 val. buvo su sutuoktine V. J. namuose (duomenys neskelbtini). Jie yra vedę apie 17 metų. Nukentėjusysis buvo kambaryje prie kompiuterio, žiūrėjo televizorių. Apie 19 val. V. J. grįžo neblaivi į namus. Nežino, iš kur sutuoktinė grįžo. Nukentėjusysis namuose vartojo alkoholį. Grįžusi V. J. ėmė kibti prie nukentėjusiojo, sakė: „klišiau, aš tave prakeikiu“. Nukentėjusysis jai nieko neatsakė, nes nenorėjo konfliktuoti. Žino, kad V. J. greitai supyksta, yra nervinga. V. J. paėmė ant lovos buvusį jo ramentą ir juo ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į nukentėjusiojo kairės ir dešinės rankų delnų viršutines dalis, sukeldama fizinį skausmą. Nežino, kiek smūgių, į kurią ranką ji sudavė. Nukentėjusysis į medikus nesikreips ir nevyks į ekspertizę, nes išorinių smurto žymių nesimato. V. J. smurtavo pirmą kartą. Nukentėjusysis sutuoktinei atleidžia ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas susitaikius.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. spalio 17 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 15-22).

Šiaulių apskrities VPK PR vyriausioji patrulė K. M. 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė (b. l. 24-25), kad apie įvykį pranešė K. J.. K. J. teigė, kad 2018 m. spalio 17 d. apie 19 val. išgertuvių metu susipyko su sutuoktine, ši paėmė lazdą (ramentą) ir trenkė jam į įvairias kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą. K. J. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų ji trenkė. K. J. nustatytas 1,1 promilių girtumas, V. J. - 0,52 promilių.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. – kovo 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-42/2019 rašoma (b. l. 113-115), kad V. J. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu V. J. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu V. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Šiuo metu V. J. nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Jai reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teisiamajame teismo posėdyje ekspertas G. B. parodė, kad su kolega L. P. atliko V. J. teismo psichiatrijos ekspertizę. Nustatė, kad V. J. nuo 2000 m. serga psichikos sutrikimu. Nuo 2010 m. diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b. l. 89). Šis sutrikimas yra nuolatinis, taigi ji juo sirgo ir įstatymo uždraustos veikos padarymo metu. Gali būti, kad V. J. pavartojus alkoholio, įvykio metu buvo pablogėjimas, dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. J. apie 40 kartų gydyta stacionariai. Moteris būna labai dirgli, jos elgesys disorganizuotas. Atsižvelgę į šias aplinkybes, įstatymo uždraustos veikos pobūdį, ekspertai rekomendavo taikyti V. J. priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gydymą stacionare rekomenduotų, jei būtų didelė grėsmė sutuoktiniui, jei būtų daug smurto epizodų. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. J. jo atžvilgiu smurtauja ne nuolat, anksčiau buvo labiau linkusi žaloti save. Panašu, kad V. J. turi motyvacijos gydytis ambulatoriškai. Sunku atsakyti, ar liga rezistentiška gydymui, ar galima kažko daugiau pasiekti. Gydymas stacionare turbūt padėties nepagerintų. Daugeliu atvejų, pablogėjus būklei, V. J. gydoma stacionare įprastine tvarka, kas galbūt padeda išvengti smurto. Taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, socialinis darbuotojas pažiūrėtų, ar nėra piktnaudžiavimo alkoholiu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad V. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.

V. J. serga psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipas, ir baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad V. J. aptariamą veiką padarė būdama nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs V. J. nepakaltinama, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra šie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, asmens pavojingumas aplinkiniams (BK 98 str. 2-5 d.).

Anot teismo ekspertų, V. J. vis dar negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Padaryta nusikalstama veika susijusi su fizinės jėgos panaudojimu. Nukentėjusysis teigė, kad V. J. anksčiau prieš jį nesmurtavo, paskui nurodė, kad prieš 4-5 m. sudavė jam per galvą keptuve. Nėra duomenų, kad buvo daugiau V. J. smurto atvejų. Teismas pritaria teismo ekspertų pozicijai, kad jų siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės yra būtinos ir adekvačios.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

V. J. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 79-80, 82-83) – taikomos, kol įsiteisės nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

nusprendžia

pripažinti, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

V. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo K. J. ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti įsiteisėjus nutarčiai.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.