- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1310-805/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2018 m. vasario 28 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė neatlikta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R.
2018 m. lapkričio 14 d. apie 15.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,71 promilės girtumas), išgertuvių metu, dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – brolį K. R., kuriam sėdinčiam ant suolo spyrė vieną kartą į veidą. Nukentėjusiajam K. R. dešine ranka dengiantis veidą, pataikė į jo dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu nukentėjusiajam K. R. sukėlė fizinį skausmą.
K. V. Radzevičius, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. apie 15.00 val. po darbų grįžo į namus, buvo išgėręs alaus, gyvenamajame name, kuriame jis gyvena su broliu M. A. R., rado atėjusį savo brolį K. R., kuris kartu su broliu M. A. R. gėrė alkoholį. Jis pats namuose gėrė savo parsineštą alų. Begeriant jis su broliu K. R. pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis, būdamas girtas, įsiuto, atsistojo nuo sofos, ant kurios sėdėjo, priėjo prie K. R., kuris tuo metu sėdėjo ant suolo, ir vieną kartą spyrė nesitaikydamas. Tuo metu K. R. pakėlė dešinę ranką link savo veido, o jis spirdamas pataikė K. R. į jo dešinės rankos plaštaką. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,71 promilės girtumą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, brolio atsiprašė, jis jam atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 73-75).
Nukentėjusysis K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. lapkričio 14 d. po pietų, būdamas neblaivus, nuėjo aplankyti savo mamą A. R., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini) Atėjus į mamos namus, juose buvo brolis M. A. R. ir mama. Jis su M. A. R. prie stalo gėrė jo atsineštą alkoholinį gėrimą. Taip pat buvo ir kitas jo brolis V. R., kuris buvo grįžęs iš viešųjų darbų, kuris gėrė alų. Apie 15.45 val. tarp jo ir brolio V. R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. R. priėjęs jam, sėdinčiam ant suolo, spyrė link veido, tuo metu jis gindamasis pakėlė dešinę ranką ir dengėsi savo veidą. V. R. spirdamas pataikė į jo dešinės rankos plaštaką. Po suduoto smūgio jis nukrito nuo suolo ant žemės. Kas toliau vyko dėl girtumo daugiau nepamena. Atsipeikėjęs paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam nustatė 2,89 promilių girtumą, o V. R. sulaikė. Kitą dieną jo dešinės rankos plaštaka buvo ištinusi, ją stipriai skaudėjo, gydytojai nustatė dešiniojo riešo ir plaštakos sumušimą. Savo broliui V. R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jam atleidžia (b. l. 15-17).
Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog gyvena savo tėvų sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 14 d. po pietų, jam būnant namuose, aplankyti mamos buvo atėjęs jo brolis K. R., kuris gyvena tame pačiame kaime. Brolis V. R. irgi buvo kambaryje. K. R. atėjo jau būdamas neblaivus ir su savimi atsinešė kažkokio gėrimo. K. R. gėrė savo atsineštą alkoholinį gėrimą, o jis su broliu V. R. gėrė alų. Jis iš gyvenamojo namo išėjo į lauką, o brolius paliko kambaryje. Kai jis išėjo, broliai tarpusavyje nesipyko. Po kažkiek laiko išgirdo kaip broliai tarpusavyje ginčijasi. Kas tarp jų įvyko jis nematė ir negirdėjo. K. R. skundėsi, kad jam skauda ranką. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. R. (b. l. 26-28).
Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be visiško V. R. prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fakto nurodyta, kad kambaryje V. R., būdamas neblaivus, nustatytas 2,71 promilės girtumas, sėdinčiam ant suolo broliui K. R. sudavė 2 ar 3 smūgius į įvairias kūno vietas (b. l. 7-10);
įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sav. (b. l. 11-13);
specialisto išvadoje Nr. G 1081/2018(06) K. R. kliniškai nustatyta dešinio riešo ir plaštakos sumušimas, pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. R. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodydamas kad 2018 m. lapkričio 14 d. apie 15.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – brolį K. R., kuriam sėdinčiam ant suolo spyrė vieną kartą į veidą, tačiau nukentėjusiajam K. R. dešine ranka dengiantis veidą, pataikė į nukentėjusiojo dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu nukentėjusiajam K. R. sukėlė fizinį skausmą. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina specialisto išvada, paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia šeimos nario – brolio atžvilgiu, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas sprendžia, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 80-84). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, jam 2018 m. lapkričio 26 d. įteiktas pranešimas dėl sprendimo užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 85).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos rūšį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas vertina byloje surinktus duomenis, apibūdinančius V. R. – jis anksčiau teistas (b. l. 37-48), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-66), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 36), nedirba (b. l. 67), registruotas darbo biržoje (b. l. 68). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika – tiek kalinamajam, tiek nukentėjusiajam vartojant alkoholinius gėrimus, neblaiviems tarpusavyje susikivirčijus, dėl ko atsirado pasekmes, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, į nukentėjusiojo poziciją – susitaikė su kaltinamuoju, civilinio ieškinio nereiškia. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, tačiau, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, paskiriant ilgesnį nei prašoma bausmės terminą. Taip pat, teismo manymu, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos bei auklėjamųjų tikslų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamąjį išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas (BK 67, 72² straipsniai).
Kadangi byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. R. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 9 mėnesių viešųjų darbų bausmės, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės bausmės pridedant anksčiau paskirtos bausmės dalį.
Kaltinamajam V. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. 17.20 val. iki 2018 m. lapkričio 15 d. 10.23 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnis) (b. l. 76-77).
Kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti – 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis V. R. paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta iš dalies atlikta viešųjų darbų bausme dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant anksčiau paskiros neatliktos bausmės dalį ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu įpareigoti V. R. per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 14 d. 17.20 val. iki 2018 m. lapkričio 15 d. 10.23 val. t. y. 1 parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam V. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
V. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.