Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Aušrai Račkauskienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovei Indrei Pranckevičiūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. K. ir T. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginančio viešą interesą pareiškimą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), tretieji suinteresuoti asmenys B. K., G. K., T. A., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie A. M, dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p., kuriais žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos; Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grąžintiniems natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės – sklypui kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Pareiškime (I t., b. l. 1-7) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatytos 6 žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises Trakų mieste, ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimu Nr. 2.7-79401-535 J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, grąžinant natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypus ir 0,4400 ha kitos paskirties (rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) žemės sklypą. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į minėtus sklypus ir į kadastrą įrašyta pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis. Pagal 2009-07-07 paveldėjimo teisės liudijimą (Nr. RJ-2372) minėtus žemės sklypus paveldėjo J. M. dukra T. A., kuri pagal 2009-08-12 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė juos B. K., G. K. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymai ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimas prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos, nes aukščiau nurodyti žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir patenka i rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją, kurioje statyti naujus pastatus draudžiama. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 34 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatomis, veiklą saugomose teritorijose apibrėžia taip pat ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal šio reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388, II skyriaus 8 dalyje nustatyta reglamentavimą, teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Išvardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistiną veiklą ginčų sklypuose bei šių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą, nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grąžintiniems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiūros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesą išsaugoti vertingą kultūrinį ir kraštovaizdžio objektą. Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 169-171) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimu Nr. 2.7-79401-535 T. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tuo pagrindu Administracijos direktorius priėmė skundžiamus įsakymus dėl paskesnių veiksmų, susijusių su žemės grąžinimu pagal nustatytas procedūras. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ įtvirtinta, kad apskrities administracijos Žemėtvarkos skyrius, teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, kreipiasi į Administracijos direktorių ir prašo jo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Minėtas nutarimas taip pat reikalauja, kad būtų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 4 d. analizė parodo, kad yra nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grąžinimo procese grąžinamą žemę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai atliko paskesnius veiksmus – žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitą, kas visiškai atitinka įgaliotos institucijos, t. y. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sąrašo V punktą – Kitos paskirties žemė (2005-01-20 įsakymas Nr. 3D-37/D1-40). Viešojo intereso gynimo iniciatorius Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) direkcija tiesiogiai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą procese, šiuo konkrečiu atveju TINP taip pat derino grąžinimo dokumentus ir tiesiogiai išreiškė savo pritarimą. Piliečio įgyvendinta teisė į nekilnojamojo turto atkūrimą pagal įstatymo nuostatas, nereiškia, kad bus tuo pačiu automatiškai įgyvendinta ir jo teisė naudotis žemės sklypu pagal nustatytą paskirtį, nes pastarosios teisės įgyvendinimas priklauso nuo kito juridinio fakto atsiradimo, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo detalusis planas. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra dokumentas, kuriam būdingas kaitumas – dėl besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ji yra peržiūrima, pagal nustatytas procedūras vyksta vieši svarstymai, visuomenė supažindinama su naujais sprendiniais, yra išnagrinėjami visuomenės pasiūlymai, o tai tik parodo, kad esant tam tikrom aplinkybėm gali būti atsižvelgta į žemės sklypo savininko prašymus arba ir be gyventojų prašymų padaryti atitinkami keitimai. TINP planavimo schema (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212, nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiūlymus zonoms tvarkyti. TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Tačiau TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sklypai yra funkcinėse zonose, kur nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sklypai pagal byloje esančius dokumentus yra šalia nekoordinuotų funkcinių zonų, kuriuose galima naujų rekreacinių įstaigų, gyvenamųjų namų statyba. TINP planavimo schemos mastelis yra M1:10 000, todėl galima didelė paklaida, nustatant konkrečią sklypo vietą. Todėl laikytina, kad ginčo sklypai patenka ir į nurodytas funkcinės zonas.

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (II t., b. l. 136-139) paaiškino, kad 1991-12-30 J. M. kreipėsi į tuometinę Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybą su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią Trakų rajone, atkūrimo. Remiantis Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje esančio archyvinio dokumento, 1938 metų žemės sklypų sąrašo, duomenimis, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000-08-11 pasiūlymu pripažino, kad savininkas R. M. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone valdė 19,70 ha žemės plotą. Žemės sklypui buvo parengtas 2000-09-08 vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad 8,50 ha savininko valdytos žemės patenka į Trakų miesto teritoriją. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. Apskrities viršininkui nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, nes valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai. Vadovaujantis šia Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostata, Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-08-01 raštu Nr. SO-124-(1.19) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių prašydamas nustatyti, ar savininko R. M. Trakų mieste turėta 2,5332 ha ploto žemė (nuosavybės teisės į tenkančią 5,8768 žemės valdos dalį pretendentei atkurtos ankščiau) nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Šio rašto 4 punkte taip buvo prašoma nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos buvo gauti skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymai. Remiantis šiais įsakymais, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2009-04-24 sprendimą Nr. 2.7-79401-535, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į įsakymuose nurodytus plotus pagal nustatytą paskirtį. Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas panaikinti nurodytoje dalyje Vilniaus apskrities viršininko sprendimą yra išvestinis, t. y. priklausantis nuo to, ar bus panaikinti nurodytoje dalyje Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai. Jeigu teismas nustatys, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymais Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 ir P2-220 nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų ir šio įsakymo 1.2 punktas šioje dalyje bus panaikintas, atsakovė neprieštarauja, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalis, kuria žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, taip pat būtų panaikinta.

Atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM palaiko Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktą atsiliepimą (II t., b. l. 147).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pareiškimu sutinka, palaiko pareiškime nurodytus argumentus bei motyvus, mano, jog prašymas dėl administracinių aktų dalių panaikinimo yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsiliepime (I t., b. l. 127-132) nurodė ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad 6 žemės sklypams, į kuriuos skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, skundžiamais įsakymais negalėjo būti nustatyti tokie žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Pagal LR žemės įstatymo 24 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus. Pagal LR žemės įstatymo 24 str. 6 d., žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Valstybinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentas TINP yra TINP planavimo schema (specialusis planas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 ir paskelbta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212. LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388 patvirtintuose TINP nuostatuos įtvirtinta principinė nuostata, kad istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma naudojama pagal planavimo schema, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi bet kokių teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai (tame tarpe ir tų, pagal kuriuos nustatoma ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis) negali prieštarauti TINP planavimo schemos sprendiniams. Žemės sklypų, esančių TINP teritorijoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti vadovaujantis parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, turi atitikti TINP planavimo schemos sprendinius. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai yra saugomoje teritorijoje, todėl jų naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis turi atitikti ir neprieštarauti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams. Veiklą TINP reglamentuojančiu dokumentu sprendiniai (įskaitant, bet neapsiribojant, TINP nuostatais, TINP planavimo schema, TINP individualiu apsaugos reglamentu) žemės sklypuose draudžia gyvenamųjų namų ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybą, o pagal skundžiamais aktais ginčo žemės sklypams nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos), bei pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) tokia statyba leidžiama, todėl minėti administraciniai aktai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 134-136) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Sprendimai šioje valstybės saugomoje teritorijoje turi ir turėjo būti priimami atsižvelgiant į nustatytą teisinį režimą. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai, yra saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiūros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesą išsaugoti vertingą kraštovaizdį. Trakų istorinis nacionalinis parkas yra kompleksinė saugoma teritorija, steigiama istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo, kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą juose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas. Veiklą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, 13 straipsnis ir su šių straipsnio nuostatų įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į kiekvieno parko paskirtį bei jo teritorijoje esančias vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, taip pat kitais veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentais, kuriems priskirtini atitinkami saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Todėl visi administraciniai aktai, susiję su veikla valstybiniuose parkuose, turi būti priimami laikantis minėtose įstatymo normoje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą žemės sklypai patenka į rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją. Miško parkų tikslas - auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui, naudojimas – poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali būti pritaikytos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama. Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatyta paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytam režimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T.A. su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dalyvavo su jos nuosavybės teisių atkūrimu susijusiose veiksmuose ir pritarė leisti atkurti nuosavybės teises Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kreipimasis į prokuratūrą šiuo atveju vertintinas kaip nenuoseklus veiksmas, prieštaraujantis ankstesniems šio subjekto veiksmams. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai, o ypatingai tas, kurio metu buvo nustatoma žemės paskirtis, vyko griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina, kad žemė būtų grąžinama individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Šiuo atveju viešasis interesas nepažeistas, nes nors žemė ir buvo grąžinta pagal paskirtį, kurią ginčija prokuroras, tačiau realiai šiame žemės sklype ji neturi teisės atlikti jokių statybos darbų prieš tai nepateikusi papildomų prašymų, kurių išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso nuo kompetentingų institucijų valios.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 139-140) nurodė ir teismo posėdyje B. K. paaiškino, kad prokuroro pareiškimo tenkinimas reikštų jų interesų pažeidimą. Pagal su T. A. pasirašytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, jiems perėjo ne tik daiktinės teisės susijusios su įsigyjamais sklypais, tačiau ir apribojimai. Ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškiai įtvirtinta, kad norint plėtoti veiklą žemės sklype, privalu parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Laikytis Vyriausybės nutarimu nustatytų žemės ir miško naudojimo sąlygų (4 punktas). Taigi nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (gyvenamosios teritorijos); naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sklypai negali būti naudojami pagal nustatytus paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklą prieštaraujančią TINP planavimo schemai. Taigi nėra priimtas joks administracinis sprendimas, kuris galimai reikštų viešojo intereso pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinei žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovams, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. nedalyvaujant. Apie teismo posėdį tinkamai pranešta.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-31 priėmė įsakymus Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220 ir P2-221 dėl žemės sklypų, skirtų atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, suformavimo, kuriais buvo nustatytos žemės sklypų ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 1.2 p. 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ploto žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (I t., b. l. 30, 40, 47, 55, 63). Įsakymo Nr. P2-220 1.2 p. 0,4400 ha ploto žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (I t., b. l. 71).

Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimu Nr.2.7-79401-535 „Dėl nuosavybes teisių atkūrimo į žemę mieste pilietei J.M.“, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, J. M. grąžinant natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ir 0,4400 ha žemės sklypus ir sprendimo 1.1 p. nurodant, kad 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o 0,4400 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (I t., b. l. 28).

Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr.2.7-79401-535 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-06-10 įregistruota J. M. nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus (0,3340 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1377 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0721 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2154 ha žemes sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4400 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į kadastrą įrašyta šių sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo, naudojimo būdas ir pobūdis (I t., b. l. 86-97).

Vilniaus m. 32 notarų biure 2009-07-07 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, kad palikėjos J. M. turtą – aukščiau nurodytus žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra T. A. (I t., b. l. 98-101), kuri šiuos žemės sklypus 2009-08-12 pardavė B. ir G. K. (pirkimo-pardavimo sutartys registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); I t., b. l. 102-113).

2010-02-05 B. ir G. K. kreipėsi į LR kultūros ministeriją, prašydami, rengiant Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planą ir parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planą, nustatyti, kad minėtuose sklypuose nebūtų ribojama teisė naudoti juos pagal nuosavybės dokumentuose numatytus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį (I t., b. l. 11). Prašymas buvo persiųstas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri 2010-03-03 raštu Nr. S-(2.3)-112 kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nurodydama, kad ginčo žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, kurie nenumato naujų poilsio bei gyvenamųjų pastatų statybos (I t., b. l. 9-10).

Nustatyta, kad ginčo žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ; Valstybės Žinios, 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 2 str. 43 d., įtvirtinta, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – tai didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nacionaliniai parkai – tai saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Pagal šio straipsnio 3 d., valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose išskiriamos šios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir draustiniai), ekologinės apsaugos, rekreacinio bei ūkinio prioriteto ir kitos paskirties zonos. Valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus. STĮ 13 str. „Veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas“ 1 d. nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo). STĮ 13 str. 2 d. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (13 str. 2 d. 4 p.); statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (13 str. 2 d. 5 p.). Įstatymo 13 str. 3 d. įtvirtinta, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. STĮ 13 str. 4 d. nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams.

Vadovaujantis LR žemės įstatymo (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 24 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus. Pagal minėto įstatymo 24 str. 6 d., žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Žemės įstatymo 2 str., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (1 p.). Žemės sklypo naudojimo būdas apibrėžiamas kaip teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje (15 p.). Žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika <...> (16 p.).

Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį detalizuoja LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Valstybės Žinios, 2005, Nr.14-450; 2005, Nr. 93-3470) patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys Pagal minėtą teisės aktą, žemės sklypų naudojimo būdo gyvenamosios teritorijos turinys – teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai. Naudojimo pobūdžio mažaaukščiu gyvenamųjų namu statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Sklypai, kuriems nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, tai teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti. Naudojimo pobūdžio ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus, lėlius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt.

Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasi raštas), paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212.

Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinės dalies matyti, kad žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka i rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją. Šios planavimo schemos tekstinės dalies „Rekreacinė zona“ 1 punkte nustatyta, kad miško parkų tikslas – auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui; naudojimas – poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali būti pritaikomos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.

Sutinkamai su STĮ 2 str. 34 d., 5 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatomis, veiklą saugomose teritorijose apibrėžia saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi.

Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388, I skyriaus 3 dalyje taip pat numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatų II skyriaus 8 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.

Išvardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistiną veiklą ginčų sklypuose bei šių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą, nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus. Išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr.2.7-79401-535 dalys, kuriomis grąžintiems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams.

Atsakovo argumentai, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, reikalauja, kad būtų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą, o pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 4 d., subjektams dalyvaujantiems žemės grąžinimo procese grąžinamą, nuosavybės teisės į žemą turi būti atkuriamos individualiai statybai bei kitai paskirčiai, atmetami kaip nepagrįsti, nes minėtų teisės aktų nuostatos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų įstatymų, šiuo atveju – reglamentuojančių saugomų teritorijų teisinį režimą, reikalavimus ir jiems neprieštarauti.

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. A., B. K. ir G. K. argumentai, kad ginčo žemės sklypai negalės būti naudojami pagal jiems nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, kol nėra parengtas atitinkamas planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris leistų tokią veiklą, todėl šiuo atvejų nėra viešojo intereso pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti, nes skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį. Be to, visos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo be išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Priešingu atveju pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p., kuriais žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 p. dalis, kuria grąžintiniems natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėti, todėl naikintini (LR ABTĮ 89 str. 1 d. 1p.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-215 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-216 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-217 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-218 1.2 p., 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-221 1.2 p. 2009-03-31 įsakymo Nr. P2-220 1.2 p., kuriais grąžintiniems žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-24 sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grąžintiniems natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.