- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1924-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- BUAB BV „Inžinerinės sistemos“
- Atsakovas
- UAB „Merko statyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB BV „Inžinerinės sistemos“, kuriam atstovauja nemokumo administratorius UAB „Tigesta“, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Merko statyba“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą- 10 735 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB BV „Inžinerinės sistemos“ 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas sudarė keturias statybos rangos sutartis. 2016-10-10 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr.1601-W0007, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo arba atsakovo (užsakovo) medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti lauko inžinerinių tinklų statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Viešbučio ir gyvenamųjų namų kompleksas (duomenys neskelbtini)“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. punktas). Sutarties šalys nustatė sutarties kainą- 162 009,44 Eur be PVM (sutarties specialiųjų sąlygų 6 dalis). 2017-11-02 susitarimu dėl statybos rangos sutarties pakeitimo Nr.1601-W0007.02 ieškovas ir atsakovas susitarė dėl dalies nevykdomų darbų bei darbo projekte pasikeitusių vamzdynų diametro, dėl ko sutarties kaina padidėjo iki 173 736,40 Eur be PVM. Pagal 2016-10-10 Statybos rangos sutartį Nr.1601-W0007 2018-05-31 ieškovas ir atsakovas pasirašė galutinį perdavimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo tinkamai atliktus darbus už 209 744,45 Eur, faktinė darbų užbaigimo data 2018-05-31, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją.
3. Nurodė, kad 2016-12-12 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr.1602-W0001, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Vandentiekio ir elektroninių ryšių tinklai. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. punktas). Sutarties šalys nustatė sutarties kainą- 23 998,43 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Pagal 2016-12-12 statybos rangos sutartį Nr.1602-W0001 šalys pasirašė 2018-05-04 galutinį perdavimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus už 29 038,10 Eur, faktinė darbų užbaigimo diena 2018-05-04, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją, neatliktų/darbų su trūkumais nėra.
4. Teigė, kad 2018-05-10 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr.1704-W0001, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini)“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. punktas). Sutarties šalys nustatė sutarties kainą- 17 359,17 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Pagal 2018-05-10 Statybos rangos sutartį Nr.1704-W0001 šalių buvo pasirašytas 2018-06-05 galutinis perdavimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus už 21 004,60 Eur, faktinė darbų užbaigimo diena 2018-06-05, ieškovas perdavė visą reikalingą statybos dokumentaciją, neatliktų/darbų su trūkumais nėra.
5. Taip pat 2017-02-17 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr.1702-W0002, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas, įrankius ir darbo jėgą, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti statybos, projektavimo ir kitus susijusius darbus objekte „Administracinio pastato statyba (duomenys neskelbtini) ir daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstravimas (duomenys neskelbtini)“ bei įvykdyti kitus įsipareigojimus atsakovui, kuriuos jis prisiėmė šia sutartimi, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti ieškovui už jo tinkamai atliktus darbus ir kitus įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. punktas). Sutarties šalys nustatė sutarties kainą- 42 500 Eur be PVM (Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 dalis). Ieškovo ir atsakovo abipusiu susitarimu dėl atsakovo vėlavimo perduoti darbų frontą ir kitų objektyvių aplinkybių 2017-02-17 statybos rangos sutartis Nr.1702-W0002 buvo nutraukta. Nemokumo administratoriaus perimtuose ieškovo dokumentuose neišlikęs minėtos sutarties nutraukimą patvirtinantis dokumentas. Atsakovas pagal šią sutartį sumokėjo už ieškovo iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Atsakovo galimiems nuostoliams dėl sutarties nutraukimo padengti ieškovo ir atsakovo susitarimu atsakovui liko sutarties 6.5 punkte nurodyta 10 procentų sulaikytų lėšų suma, dėl ko šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties nutraukimo nereiškė.
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateikė ieškinį dėl lėšų, sulaikytų pagal 2016-10-10 statybos rangos sutartį Nr.1601-W0007, 2016-12-12 statybos rangos sutartį Nr.1602-W0001 ir 2018-05-10 statybos rangos sutartį Nr.1704-W0001, priteisimo. Paaiškino, jog pagal susiklosčiusią verslo praktiką ieškovas, pasirašęs galutinius darbų perdavimo aktus, turėjo galimybę arba 1) pateikti atsakovui garantinių įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštą, po ko jam nedelsiant būtų išmokamos sulaikytos lėšos, arba 2) laidavimo rašto neteikti ir tokiu atveju sulaikytos lėšos ieškovui sumokamos suėjus laidavimo rašto galiojimo terminui. Ieškovas atlikęs darbus, pasirašęs galutinius darbų perdavimo aktus, garantinio laikotarpio laidavimo raštų atsakovui nepateikė ir pagal susiklosčiusią praktiką sulaikytas lėšas atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui pasibaigus garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantijų terminui. Visų nurodytų sutarčių garantijų terminai pasibaigė 2020 m. gegužės – birželio mėn. Laikėsi pozicijos, jog vien formalus sutarčių 9.1 ir 9.7 punktuose numatytų teisinių pasekmių taikymas, tai yra atsakovo sulaikytos 10 735 Eur sumos nesumokėjimas ieškovui, reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą ieškovui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Teigė, kad ieškovas klaidingai traktuoja, jog atsakovas naudojasi sutartyje numatyta pinigų sulaikymo teise kaip garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemone, dėl to netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei teismų praktiką. Atsakovas paaiškino, kad 2019-07-18 pranešime informavo ieškovą apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu, o ne sulaiko ar įskaito pinigus kaip prievolių užtikrinimo priemonę. Šalys, be fizinių statybos darbų atlikimo papildomai susitardamos dėl konkrečių garantinio laikotarpio užtikrinimo priemonių, atitinkamai nustatė ir sutarčių kainą, nes ieškovas, žinodamas apie savo pareigą pateikti draudimo bendrovės garantijas, jų kaštus įskaičiuoja į savo pasiūlymų kainą ir tai atsispindi galutinėje sutarčių kainoje. Į kainą ieškovas įskaičiuoja ir garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą bendrąja prasme. Pareiga pateikti garantinio laikotarpio garantiją taip pat įtvirtinta ir statybos įstatymo 41 straipsnyje. Tai rodo, kad ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartis yra reikšmingi ir negali būti ignoruojami. Nors sutartyse numatytas mokėtinų sumų sulaikymas, po ieškovo pretenzijos gavimo ir atsakymo į ją pateikimo atsakovas šia teise nesinaudoja.
8. Atsakovas pažymėjo, kad dvejų metų galiojimo terminas yra tik viena iš sutartyse nustatytos užtikrinimo priemonės – draudimo bendrovės laidavimo rašto – reikalaujamų savybių, kaip ir raštą išduodantis subjektas, jo suma. Tai reiškia kad laidavimo raštas turi galioti dvejus metus, o ne nustatomas dvejų metų terminas raštui išduoti. Nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo praėjo daugiau nei dveji metai, ir per tą laiką ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų dėl garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo. Tai nereiškia, kad šių įsipareigojimų ieškovui nebereikia vykdyti ar kad reikalaujamas užtikrinimo laikotarpis yra pasibaigęs. Ieškovas negali reikalauti apmokėjimo už neįvykdytą įsipareigojimą. Atsakovas 2019-07-18 atsisakė vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 str. pagrindu ir informavo apie tai ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-16 sprendimu ieškinį patenkino.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinas Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), galiojęs ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte imperatyviai numatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatas draudžiama nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ir pan.
11. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, jog apelianto sulaikytos sumos, atsižvelgiant į jų užtikrinamąjį pobūdį, priklauso ieškovui. Nurodė, jog ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl priėjo išvadą, kad atsakovas neturi teisės valdyti sulaikytas lėšas, kurios turėjo būti mokamos ieškovui už jau atliktus darbus (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas apie mokėjimo sulaikymą ieškovui nepranešė iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pranešimą, kuriuo atsisakė sumokėti ieškiniu reikalaujamą skolos dalį, atsisakydamas vykdyti savo priešpriešines prievoles tiek, kiek jų nevykdė ieškovas, apeliantas ieškovo nemokumo administratoriui pateikė 2019-07-18. Teismas nusprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos šalys nebuvo išsprendusios statybos rangos sutarčių vykdymo klausimų, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti sulaikytas sumas. Teismas įvertino, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai buvo priimti, o po bankroto bylos iškėlimo teisme dienos pasibaigė ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus, todėl apeliantas turi apmokėti atliktų darbų kainą, neturėdamas teisės dalies sumos sulaikyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
14. Apeliantas teigia, kad ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartis (dėl laidavimo rašto pateikimo) atsakovas taikė savigyną ir pagal CK 6.58 straipsnį atsisakė vykdyti priešpriešinę prievolę tiek kiek jos neįvykdė ieškovas. Laikosi pozicijos, jog nieko nesulaikė, o yra atsisakęs vykdyti prievolę. Nesutinka, kad atsakovas turėjo iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo pranešti ieškovui apie atliekamus sulaikymus, kadangi ieškovas apie tai žinojo nuo pat sutarčių sudarymo ir mokėjimų sulaikymai buvo atliekami nuo kiekvienos ieškovo išrašytos sąskaitos visu sutarčių vykdymo metu.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog ieškovas garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonę, t. y. draudimo bendrovės laidavimo raštą, turėjo pateikti per 2 metus nuo darbų pabaigos. Apelianto teigimu, toks vertinimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir rangos sutarčių Bendrosios dalies 8.5. punktui, kuriame numatyta, jog laidavimo raštas turi būti pateiktas per 14 dienų nuo galutinio akto pasirašymo. Apelianto vertinimu, 2 metų terminas buvo nustatytas paties laidavimo rašto galiojimui, o ne pateikimo terminui apibrėžti. Apelianto teigimu, tai, kad nuo darbų pabaigos praėjo dveji metai, nereiškia, kad pasibaigė ieškovo pareiga pateikti laidavimo raštą, nes sutartyse nėra nustatyti naikinamieji terminai šiai prievolei vykdyti.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis teisėtai po ieškovo bankroto bylos iškėlimo pasinaudojo CK 6.58 straipsnyje įtvirtinta savigynos priemone – atsisakymu sumokėti ieškovui likusias pagal sutartis lėšas – 10 735 Eur. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog apeliantas savigynos priemonę panaudojo po ieškovo bankroto bylos iškėlimo, o tai yra neteisėta.
17. Atsakovas, gavęs nemokumo administratoriaus 2019-07-02 pretenziją Nr.SR-19/92-56 dėl 10 735 Eur skolos sumokėjimo, 2019-07-18 raštu Nr.SR19-0018 atliko vienašalį sutarčių kainos sumažinimą. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad apelianto gynybinė pozicija dėl sutarčių kainos sumažinimo atsirado, apeliantui sužinojus apie ieškovui iškeltą bankroto bylą, t. y. ieškovui pareikalavus pagal sutartis jam priklausančių sumų. Paaiškina, jog nėra pateikta duomenų, jog laikotarpiu nuo galutinių darbų perdavimo – priėmimo aktų sudarymo iki ieškovo kreipimosi į apeliantą dėl skolos grąžinimo, apeliantas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas dėl prievolių pagal sutartis vykdymo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus baigėsi po bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, todėl klausimai, susiję su apmokėjimu už atliktus darbus, spręstini ĮBĮ nustatyta tvarka. Ieškovas 2019-07-01 pranešimu Nr.SR-19/90-4 pranešė suinteresuotiems asmenims (įskaitant apeliantą), kad įmonės sudarytų sutarčių toliau nebetęs, prašė nutraukti visas galiojančias sutartis, todėl šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Apelianto priimtų ieškovo atliktų darbų kokybės trūkumai ir defektai, dėl kurių apeliantas būtų patyręs nuostolius, nenustatyti. Šalys pasirašė galutinius darbų perdavimo priėmimo aktus. Apeliantas ieškovo darbų rezultatu naudojasi trejus metus. Taip pat apeliantas iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl netinkamai vykdomų sutarčių (tokių duomenų nerasta iš ieškovo perimtuose dokumentuose). Vadinasi, ieškovas įvykdė savo sutartines prievoles, apeliantas darbus priėmė ir darbai atlikti kokybiškai. Apeliantas nepatyrė realių nuostolių dėl to, jog ieškovas nepateikė garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijų (laidavimo raštų), todėl apeliantas neturi teisinio pagrindo sulaikyti ir nemokėti ieškovui atlyginimo už atliktus rangos darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nustatyta, jog šalys sudarė keturias statybos rangos sutartis: 2016-10-10 Nr.1601-W0007, 2016-12-12 Nr.1602-W0001, 2018-05-10 Nr.1704-W0001 ir 2017-02-17 Nr.1702-W0002. Sutarčių specialiosios dalies 7.2 punktuose nustatytas dvejų metų terminas, per kurį pagal garantinio laikotarpio laidavimo raštus turėjo būti atlyginami galimi apelianto nuostoliai. Sutarčių 9.7 punkte nustatyta, kad užsakovas, mokėdamas rangovui už atliktus darbus, turi teisę savo pasirinkimu sulaikyti specialiosios dalies 6.5 punkte nurodyto dydžio, t. y. 10 proc. nuo kiekvienos sąskaitos, sumą. Atsakovas įsipareigojo pagal šį punktą sulaikytas lėšas išmokėti ieškovui šia tvarka: a) jeigu rangovas pagal sutarties sąlygas neprivalo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo garantijos, nurodytos bendrosios dalies 8.5 punkte – per specialiosios dalies 6.3 punkte nurodytą terminą nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų; b) kitu atveju: i) suma, viršijanti specialiosios dalies 7.2 punkte nurodytą sumą, turi būti sumokėta per specialiosios dalies 6.3 punkte nurodytą terminą nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų; ii) likusi sulaikyta suma turi būti sumokėta per specialiosios dalies 6.3 punkte nurodytą terminą nuo rangovo įsipareigojimo, nurodyto bendrosios dalies 8.5 punkte, įvykdymo. Sutarčių 8.5 punkte numatyta: „Jeigu kitaip nenurodyta specialiosios dalies 7.2 punkte, rangovas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų privalo pateikti užsakovui besąlyginę pirmo pareikalavimo garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo užtikrinimo garantiją (arba nurodžius tai specialiosios dalies 7.2 punkte, užsakovui priimtinos draudimo bendrovės laidavimo raštą, kurio sąlygoms ir turiniui mutatis mutandis taikomos šios bendrosios dalies 8 straipsnio nuostatos). Šios garantijos dydis ir galiojimo terminas yra nurodomi specialiosios dalies 7.2 punkte“. Sutarčių specialiosios dalies 7.2 punkte šalys susitarė, jog ieškovas atsakovui pateiks 5 % nuo sutarties kainos šiame punkte nurodytų draudimo bendrovių išduotą garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantiją (laidavimo raštą), kurio galiojimo terminas numatytas dveji metai. Šiuo susitarimu šalys siekė užtikrinti galimų atsakovo tiesioginių nuostolių atlyginimą, jeigu tokių nuostolių atsirastų per dvejus metus nuo objektų galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos.
21. Ginčas kilo dėl to, jog ieškovas iš atsakovo reikalauja lėšų, sulaikytų pagal 2016-10-10 statybos rangos sutartį Nr.1601-W0007, 2016-12-12 statybos rangos sutartį Nr.1602-W0001 ir 2018-05-10 statybos rangos sutartį Nr.1704-W0001. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis pagal rangos sutarčių bendrosios dalies 9.7 punkto ir CK 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatas sulaikė dalį mokėjimų, kadangi rangovas nepateikė sutartyse numatytų garantijų.
22. Ieškovui 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Kadangi ieškovui bankroto byla iškelta iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo (2020-01-01), taikomas iki 2019-12-31 galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
23. Apeliantas teigia, jog jis teisėtai po ieškovo bankroto bylos iškėlimo 2019-07-18 pranešimu informavo ieškovą apie tai, kad atsisako vykdyti savo priešpriešinę prievolę CK 6.58 straipsnio pagrindu ir pasinaudojo savigynos priemone – atsisakymu sumokėti ieškovui likusias pagal sutartis lėšas 10 735 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, jog apeliantas savigynos priemonę panaudojo po ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog šalių priešpriešinių prievolių įvykdymo klausimai nebuvo išspręsti iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovui iškėlus bankroto bylą, taikytinos specialaus bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo – ĮBĮ nuostatos, kurios nenumato tokio priešpriešinio prievolių įvykdymo bei apelianto minimų savigynos priemonių naudojimo. ĮBĮ numatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Spręstina, jog pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatas apie prievolės (jos dalies) vykdymo sustabdymą būtina pranešti kitai šaliai. Atsakovas iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo nepranešė ieškovui apie dalies prievolių vykdymo sustabdymą. Dėl to šalių tarpusavio santykiams taikytinos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos (draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo). Sutartyse įtvirtinta atsakovo teisė į prievolių dalies vykdymo sustabdymą reiškia prievolę ieškovui: jis turės laukti uždirbto užmokesčio visą sustabdymo laikotarpį, jam priklausanti užmokesčio dalis bus valdoma atsakovo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo šalys nebuvo išsprendusios statybos rangos sutarčių vykdymo klausimų, todėl po bankroto bylos iškėlimo šiuos klausimus draudžia spręsti IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas, yra teisingos. Apeliantas neturi teisės valdyti sulaikytų lėšų, kurios turėjo būti mokamos ieškovui už jau atliktus darbus.
25. Apeliantas taip pat teigia, jog sutartyse 2 metų terminas buvo nustatytas paties laidavimo rašto galiojimui sutarčių prasme, o ne pateikimo terminui apibrėžti. Apelianto teigimu, tai, kad nuo darbų pabaigos praėjo dveji metai, nereiškia, kad pasibaigė ieškovo pareiga pateikti laidavimo raštą, nes sutartyse nėra nustatyti naikinamieji terminai šiai prievolei vykdyti. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad ieškovo prievolė pateikti garantinius raštus baigėsi po bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, todėl klausimai, susiję su apmokėjimu už atliktus darbus, spręstini ĮBĮ nustatyta tvarka. Ieškovas 2019-07-01 pranešimu Nr.SR-19/90-4 (DOK-57953 zip. priedai) pranešė suinteresuotiems asmenims (įskaitant apeliantą), kad įmonės sudarytų sutarčių toliau nebetęs, prašė nutraukti visas galiojančias sutartis, todėl šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
26. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog nepateiktos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonės nesuteikia apeliantui teisinio pagrindo nemokėti ieškovui priklausančių lėšų už atliktus darbus. Suėjus laidavimo raštų galiojimo terminui, užsakovas turi pareigą sumokėti rangovui visas likusias pagal sutartis nesumokėtas sumas, nepaisant to, kad rangovas yra bankrutuojanti bendrovė. Pagal bendrą priemonių užtikrinimo galiojimo trukmės taisyklę, gali būti užtikrinta tik galiojanti arba būsima reali prievolė. Pasibaigus užtikrinimo prievolei, pasibaigia ir ją užtikrinanti akcesorinė prievolė (CK 6.70 straipsnio 2 dalis). Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties ir įstatymo reikalavimų (CK 6.681 str. 1 d.). Sutartyje numatytas nepateiktas garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo laidavimo raštas nepanaikina užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus. Sutarties nuostatų aiškinimas, kuriuo užsakovui būtų suteikta teisė sulaikyti sumą žymiai ilgesniam laikui, nei rangovo turėta pateikti banko ar draudimo kompanijos garantija, neatitiktų šalių lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog: nenustatyti apelianto priimtų ieškovo atliktų darbų kokybės trūkumai, dėl kurių apeliantas būtų patyręs nuostolius, šalys pasirašė galutinius darbų perdavimo priėmimo aktus, apeliantas iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl netinkamai vykdomų sutarčių, ieškovas įvykdė savo sutartines prievoles, apeliantas darbus priėmė, nepatyrė realių nuostolių dėl to, jog ieškovas nepateikė garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantijų (laidavimo raštų), leidžia konstatuoti, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo sulaikyti ir nemokėti ieškovui atlyginimo už atliktus rangos darbus.
27. Apeliaciniame skunde taip pat cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-218- 186/2019, kurioje teismas konstatavo, jog rangovo bankroto atveju užsakovas, sulaikęs dalies kainos už atliktus darbus mokėjimą kaip rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, savo teises gali ginti ne tik pareikšdamas finansinį reikalavimą rangovo bankroto byloje, bet ir kitais būdais, kurie pagal įstatymą nėra draudžiami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė minėta nutartimi, kadangi iš 12 punkto matyti, jog kreditoriaus reikalavimas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo buvo užtikrintas mokėtinų sumų sulaikymu. Nagrinėjamoje byloje atsakovo reikalavimas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo nebuvo užtikrintas mokėtinų sumų sulaikymu, nes atsakovas nebuvo pranešęs ieškovui, kad pasinaudojo galimybe sustabdyti dalies prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nesutampa bylų aplinkybės ir darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai remiasi nurodyta teismų praktika.
28. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
29. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 277 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 277 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB BV „Inžinerinės sistemos“, j. a. k. 302249430, kuriam atstovauja nemokumo administratorius UAB „Tigesta“, j. a. k. 126090963, iš atsakovo UAB „Merko statyba“, j. a. k. 111610080, bylinėjimo išlaidas patirtas apeliacinio proceso metu- 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.