Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. mušdamas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 12 d., apie 19.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu delnu trenkė M. S. į kairiąją ausį, po ko rankomis pradėjo smūgiuoti į galvą, šonkaulius, kojomis spardyti nukentėjusiojo kojas, tokiu būdu suduodamas ne mažiau 15 smūgių padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvos galvoje, nugaroje, rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje ir abejose kojose, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat šiais veiksmais padarė M. S. IX šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad vartojo alkoholį, su nukentėjusiuoju kilo konfliktas, nes pastarasis pasakė negražius žodžius apie jo (kaltinamojo) merginą, tada ir įvyko muštynės. Nukentėjusiajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kito bute buvusio asmens prašė, kad viską filmuoti, kodėl to prašė – paaiškinti negali. Gailisi dėl savo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos, bandė tik paleistas iš sulaikymo taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis taikytis nesutiko. Nurodė, jog šiuo metu dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro kiek daugiau nei 500 Eur, iš kurių apie 150 Eur skiria būsto nuomai. Kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi, jo vertinimu, jis yra aiškiai per didelis, sutiktų nukentėjusiajam atlyginti apie 500 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu išimtinai dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis M. S. nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį, paaiškino, jog prašomą priteisti sumą nurodė pasitaręs su advokatu. Į klausimą, kas sudaro reikalaujamą priteisti neturtinę žalą, nukentėjusysis nurodė, jog jam po įvykio teko pakeisti gyvenamąją vietą, nes anksčiau gyveno su kaltinamuoju, o kaltinamasis nesutiko po įvykio išsikraustyti, jei kaltinamasis būtų sutikęs išsikraustyti, tai gal ir šitos bylos nebūtų buvę. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvi savaites buvo laikinai nedarbingas ir po to kurį laiką negalėjo dirbti pilnu pajėgumu, negalėjo užsidirbti daugiau pinigų, o pinigų jam šiuo metu labai reikia, nes teismas yra paskyręs didelę baudą už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kadangi kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. P. kaltę pripažino pilnai, parodė, kad M. S. pažįsta apie 10 mėnesių, gal prieš 3 mėnesius jis atsikraustė pas M. S. į butą, kurį jis nuomoja, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jis su draugu A. S. atėjo namo. M. S. buvo taip pat namuose ir jie trise virtuvėje gėrė alkoholį. Po to M. S. ant jo negražiai pasakė, jis supyko. M. S. nuėjo į kambarį ir jis iš paskos, pradėjo delnais mušti jį per veidą, jis dengėsi rankomis, todėl ir per M. S. rankas mušė. Jis (M. S.) nukrito ant grindų ir tada jis kojomis gal porą kartų jam spyrė į kojas, rankas. Kai jis pradėjo mušti M. S., A. S. paprašė, kad savo telefonu filmuotų viską, kaip jis muša (b.l. 124-126, 130-132).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad nuo 2018 m. gyvena Lietuvos Respublikoje ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos mėn. susipažino su R. P.. Nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. jie pradėjo gyventi kartu adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol tarp jų jokių incidentų nebuvo. 2020 m. spalio 12 d., apie 19.25 val., į namus atvyko neblaivus R. P., kartu atvyko dar vienas vyriškis, kuris prisistatė A. S.. Jie su savimi atvežė 0,5 litro talpos butelį viskio. Jie prisėdo prie jo virtuvėje, R. P. pasiūlė išgerti, tada jie trise išgėrė minėtą butelį. Vėliau R. P. pasiūlė kartu su jais nuvykti į miestą. Jis atsisakė ir nuėjo į savo kambarį. R. P. supyko, atėjo į jo kambarį ir pradėjo mušti rankomis ir spardyti kojomis. Daužė ir spardė į įvairias kūno vietas. Rankomis, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgių. Jis sąmonės praradęs nebuvo. Jį mušdamas R. P. liepė A. S. visą įvykį filmuoti telefonu. Sumušęs jis liepė važiuoti su juo į miestą. Tam, kad išvengti konflikto, jis sutiko su juo važiuoti. Po sumušimo jis iš savo telefono parašė draugei žinutę ir paprašė iškviesti policiją, nes suprato, kad tuo viskas nesibaigs. Po sumušimo jie trise nuvyko į miestą, kur išleido A. S., po ko jis ir R. P. sugrįžo į namus. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir R. P. sulaikė. R. P. savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, mušdamas buvo agresyvus, girtas ir neprognozuojamas. Po kiek laiko A. S. R. P. į telefoną atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuotas minėtas įvykis, kaip jis jį mušė (b. l. 27, 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. G. parodė, kad su M. S. yra draugai. M. S. nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad kartu su juo minėtame bute gyvena ir R. P.. 2020 m. spalio 12 d. apie 19.30 val. jai į „Messinger“ paskambino M. S. ir numetė ragelį. Ji perskambino ir paklausė, kas atsitiko. Jis jai pasakė, kad paskaitytų žinutę, kurią jai išsiuntė ir padėjo ragelį. Ji paskaitė žinutę, kurioje buvo parašyta „prašau gelbėti, paskambint į policiją ir iškvies jo adresu“. Tada ji iš karto paskambino 112 ir pasakė, kad reikia ekipažo nurodytu adresu, jos klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad konfliktas. Daugiau ji nieko tuo metu nežinojo (b.l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad su R. P. susipažino prieš kelis mėnesius. 2020 m. spalio 12 d. vakare jį ir kitą draugą R. P. pakvietė pas save į svečius. Pas jį bute buvo dar M. S.. Jie visi gėrė virtuvėje. Vėliau jų draugas išvažiavo ir jie liko trise. Gėrė, bendravo, o po to tarp R. P. ir M. S. įvyko žodinis konfliktas. M. S. atsistojo ir norėjo eiti į savo kambarį, kad nesibarti. Einant M. S. kažką pasakė, R. P. tai išgirdo, atsistojo, priėjo prie M. S. ir paprašė, kad pakartotų, ką pasakė. Tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Jis stebėjo virtuvėje, nes tai vyko koridoriuje prie virtuvės durų. R. P. su abiem rankom nuo savęs nustūmė M. S., kuris iš karto nuėjo į savo kambarį. Vienas ant kito šaukė ir tarp jų įvyko muštynės. Jis atėjo į M. S. kambarį pažiūrėti kas vyksta. Jie abu stovėjo prie sofos-lovos, aiškinosi. Tada R. P. su rankos delnu M. S. trenkė per veidą ir jis iš karto atsisėdo ant sofos-lovos. Kaip ten toliau viskas vyko, pasakyti negali, bet jie abu atsidūrė ant grindų, voliojosi. R. P. su delnais mušė M. P., bet kur pataikė - nematė, nes M. S. su rankomis buvo užsidengęs galvą. R. P. jam pasakė, kad jis išeitų ir netrukdytų (b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. parodė, kad 2020 m. spalio 12 d., apie 20.40 val., dirbant kartu su policijos rėmėju A. B. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), žmogui reikalinga policijos pagalba. Jiems atvykus nurodytu adresu, minėto buto durų niekas neatidarė, tačiau matėsi, kad bute dega šviesa. Susisiekus su pranešėja ji informavo, kad skambino M. S. prieš dvidešimt minučių, tačiau jis pareiškė, kad šia tema kalbėti negali ir padėjo telefono ragelį. Vėliau jam prisiskambinti nepavyko. Jiems bandant skambinti M. S. telefono skambučiai buvo atmetami. Nuėjo į tarnybinį automobilį ir tuo metu pastebėjo kaip į butą užeina trys vyrai. Vėl pakilus iki buto, pabeldus į duris, duris atidarė R. P.. Paklausus, ar bute yra M. S., jis pasakė, kad nėra, paklausus dar kartą, teigė, kad M. S. miega kambaryje. Atidarius kambario duris, pamatė stovintį M. S. atsirėmusį į spintelę. Akivaizdžiai matėsi, kad vaikinas yra sumuštas, ant veido matėsi mėlynės, ant rankų, kojų. Kambaryje matėsi grumtynių pėdsakai, išmėtyti daiktai ir išvartyti baldai. Bendraujant su M. S., jis paaiškino, kad buvo sumuštas R. P.. Taip pat paaiškino, kad kai jį mušė buvo filmuojama telefonu ir minėti vaizdai yra R. P. mobiliajame telefone. Paklausus R. P. ar yra įrašai, jis pasakė, kad ne. Pabendravus su juo ir paaiškinus, kad vaizdo įrašas telefone vis tiek bus peržiūrėtas, R. P. atrakino savo mobiliojo ryšio telefoną ir parodė vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip jis muša M. S.. 21.10 val. R. P. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Prie bylos buvo pridėtas R. P. mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI, kur buvo vaizdo įrašas. Jis su savo mobiliojo ryšio telefonu XIAOMI iš R. P. mobiliojo telefono padarė vaizdo įrašo kopiją, kurią pateikia prie ikiteisminio tyrimo (b. l. 87).

Iš M. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. spalio 12 d., apie 19.25 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė kartu gyvenantis girtas R. P., kuris jį daužė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (b. l. 3)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 13 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 13-23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 3003/2020(01) matyti, kad M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir abejose kojose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. P 2/2021(01) matyti, kad M. S. nustatytas IX šonkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu (-ais) arba atsitrenkiant į plokštumą, iki medicininės apžiūros 2020 m. lapkričio 10 d. Neatmetama galimybė, kad šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52-53).

Iš 2020 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. G. mobiliojo ryšio telefoną, messenger programėlėje rasta 2020 m. spalio 12 d. 19.36 val. gauta M. S. žinutė rusų kalba, kuria jis prašo pagalbos, kad iškviestų policiją (b. l. 74-79).

Iš 2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas VID_20201020_22 0405. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 90).

Iš 2020 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2020 m. spalio 12 d. 19.38 val. garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi S. G., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos paprašė pagalbos, nurodo, kad greičiausiai bus konfliktas, nes kolega (duomenys neskelbtini) M. S. parašė žinutę, kad iškviestų policiją (b. l. 95-96).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 12 d. 21.53 val. R. P. nustatytas 1,16 prom. girtumas (b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tarp jo ir M. S. įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto įvyko muštynės, įvykio metu buvo neblaivus. Patvirtino ir sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jog jis konflikto metu tyčia sudavė delnu ir kojomis M. S. į įvairias kūno vietas. Be R. P. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo M. S. ir liudytojų S. G., A. S., Ž. A. parodymais, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, kuriose M. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir abejose kojose, nustatytas IX šonkaulio lūžis, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Visi aptarti byloje surinkti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma konstatuoja, kad R. P. 2020 m. spalio 12 d., apie 19.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu delnu trenkė M. S. į kairiąją ausį, po ko rankomis pradėjo smūgiuoti į galvą, šonkaulius, kojomis spardyti nukentėjusiojo kojas, tokiu būdu suduodamas ne mažiau 15 smūgių padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvos galvoje, nugaroje, rankose, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje ir abejose kojose, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat šiais veiksmais padarė M. S. IX šonkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę R. P. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia konflikto, kuris kilo vartojant alkoholinius gėrimus, metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis M. S. konflikto metu taip pat vartojo alkoholį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. P. – (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, taip pat paskiriant jam įpareigojimą – visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), tęsti darbą, o jo netektus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmuosius tris bausmės vykdymo mėnesius, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė R. P. taip pat skirti ir intensyvią priežiūrą. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, R. P. nėra pagrindo kartu su laisvės apribojimo bausme skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas R. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 12 d. 21.10 val. iki 2020 m. spalio 13 d. 15.01 val. (1 para) (b. l. 112-113), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas (b. l. 60). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė – 18,80 Eur, apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. pareiškė 2000 Eur civilinį, ieškinį, kuriame nurodė, jog jam buvo sulaužytas šonkaulis, kas turėjo įtakos jo darbingumui ir poilsiui ne darbo metu. Iš tokio ieškinio pagrindo, teismas supranta, jog nukentėjusysis reikalauja iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalotas, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, kurį laiką negalėjo dirbti – buvo 14 dienų laikinai nedarbingas, o vėliau dirbant teko prašyti kitų asmenų pagalbos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kuomet buvo vartojamas pakankamai intensyvus fizinis smurtas prieš jį ir sukelti kaltinime nurodyti sužalojimai, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kurį laiką buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimo ritmas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusysis teisme nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. jo pavartoto fizinio smurto, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, kurį laiką negalėjo dirbti. Teismas įvertina tai, jog sužalojimai nukentėjusiajam M. S. buvo padaryti įvairiose kūno vietose, dėl sužalojimo asmuo buvo laikinai nedarbingas. Kartu įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam M. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nes nedarbingas buvo tik 14 dienų, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį R. P. yra 265,50 Eur. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą perdavus į teismą, buvo pripažinta kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – asmens gaunamos pajamos yra nedidelės, kurių didelė dalis tenka pragyvenimo poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo yra priteistina pakankamai didelė suma neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį R. P. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 dalimi, R. P. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;

- pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

- tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti R. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 12 d. 21.10 val. iki 2020 m. spalio 13 d. 15.01 val. (1 para), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. P. 18,80 Eur (aštuoniolika eurų ir 80 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18,80 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš R. P. nukentėjusiojo naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl gynėjo išlaidų atlyginimo atmesti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.