- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-30
- Bylos Nr.
- 2K-653/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- E. D., D. V.
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. D. ir D. V. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
D. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Iš E. D. ir D. V. solidariai priteista 350 000 (trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B..
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo –nukentėjusiajam P. B., – iš nuteistųjų solidariai priteistas neturtinės žalos dydis sumažintas nuo 350 000 Lt iki 200 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. ir D. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.00 val., veikdami bendrininkų grupe, tyčia nužudė D. B.: ant betoninės pakylos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), mušdami bei spardydami D. B. į galvą, kaklą, rankas, nugarą, krūtinę, pilvą, sudavė ne mažiau kaip 17 smūgių, padarydami daugybinius sumušimus ir kraujosruvas įvairiose kūno vietose, sulaužė IX-XI šonkaulius, sumušė dešinį plautį ir jo audinį; nuo pilvo ir krūtinės sumušimų į dešinio plaučio apatinės skilties audinį išsiliejo kraujas, plyšo plonosios žarnos pasaitas ir į pilvo ertmę išsiliejo kraujas; D. B. nuo ūmaus nukraujavimo 2005 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.17 val. mirė.
Kasaciniu skundu E. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, nustatančios bausmės skyrimą.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nuostatų.
E. D. pažymi, kad teismai be pagrindo nepripažino jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi – nukentėjusiojo artimųjų atsiprašymo, materialinės žalos atlyginimo – kaip jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai pripažino, kad nusikaltimą E. D. padarė bendrininkų grupe kartu su D. V.. Nuteistasis akcentuoja, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė, jog buvo kartu su D. V., tačiau jie nebuvo susitarę nužudyti D. B., ir D. V. veiksmai neturėjo jokios įtakos D. B. mirčiai, nes mirtinus smūgius sudavė būtent jis, E. D..
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu D. V. prašo išnagrinėti bylą kasacine tvarka ir pakeisti nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisingi, nes netinkamai nustatytos nusikalstamų veikų stadijos, bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšys pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 24 ir 25 straipsniais, byloje reikėjo nustatyti bendrus duomenis, patvirtinančius D. V. ir E. D. susitarimą siekti D. B. nužudymo, todėl negali būti pripažįstama, kad abu nuteistieji, mušdami D. B., veikė kaip bendrininkai. Be to, ir pats E. D. prisipažino, kad jis sudavė du mirtį sukėlusius smūgius.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų E. D. ir D. V. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo
BK 54 straipsnyje yra pateikti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio pirmoje dalyje pabrėžiama, kad teismas skiria bausmę pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nurodytas ribas. Tai yra viena svarbiausių tinkamos bausmės paskyrimo prielaidų. BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos, skirtos bausmei individualizuoti.
Iš patikrintų kasacine tvarka Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutarties daroma išvada, kad teismai, spręsdami E. D. ir D. V. bausmių klausimą, vadovavosi pagrindiniais bausmių skyrimo kriterijais ir taisyklėmis. Visų pirma bausmės nuteistiesiems paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Nusikaltimo padarymo metu BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Bausmės vidurkis – dešimt metų. Nuteistiesiems E. D. ir D. V. paskirtos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės, netaikant BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Kasatorių prašymai švelninti paskirtas jiems bausmes negali būti tenkinami, nes kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas bylą gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisėjų kolegija netinkamo įstatymo pritaikymo šioje byloje nenustatė.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tada, kai teismas nustato bent vieną iš trijų šioje normoje išvardytų aplinkybių:
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, arba padėjo išaiškinti šią veiką, arpadėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.
Šių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes tokio pagrindo nenustato BPK 369 straipsnis, o pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasatorius E. D. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos ir nepripažino šioje normoje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje išdėstyta motyvuota išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą. Kasatorius E. D. kasaciniu skundu šios išvados argumentų nepaneigia. Kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo motyvai, naujų argumentų nepateikiama.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo
Kasatorius E. D. nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino E. D. lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiems turtinę žalą.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
Kasatoriai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad jie yra nužudymo bendrininkai – vykdytojai, ir tai buvo pagrindas teismui pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.
Šis kasacinių skundų argumentas yra nepagrįstas.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, nustatytos bylos aplinkybės yra pagrindas E. D. ir D. V. pripažinti D. B. nužudymo vykdytojais. Nuosprendyje išdėstytų įrodymų pakanka tokiai teismo išvadai pagrįsti. Tai patvirtina specialistų išvada apie D. B. mirties priežastis. Iš išvados matyti, kad mirtį sukėlę sužalojimai padaryti dviem smūgiais, greičiausiai kojų spyriais. Liudytojai G. S., K. P., D. M. parodė, kad D. B. spardė abu nuteistieji. Tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada aprobuota apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje išdėstyta išsami išvada, kad abu nuteistieji pagrįstai pripažinti D. B. nužudymo vykdytojais. Nuteistasis D. V., kuris nesutinka su tokiomis teismų išvadomis, kasacinio skundo argumentais jų nepaneigė.
Bendrininkavimą, kaip nusikaltimo padarymo formą, apibūdina bei jo esmę atskleidžia daugelis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Bendrininkavimui pirmiausia būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja – bendrai veikia – du arba daugiau asmenų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų nusikaltimo aplinkybių darytina neabejotina išvada, kad abu nuteistieji suvokė, vertino ne tik savo, bet ir bendrininko veiką bei jos pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad tarp E. D. ir D. V. buvo susitarimas nužudyti D. B.. Tai patvirtina objektyvieji nusikaltimo požymiai.
Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. E. D. ir D. V. veikoje yra visi minėti požymiai. Nors bendrininkų grupė kaip bendrininkavimo forma nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojanti aplinkybė, tačiau pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu teisėtai pripažinta E. D. ir D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe.
Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, pagal nuteistųjų kasacinius skundus keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistųjų E. D. ir D. V. kasaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų E. D. ir D. V. kasacinius skundus atmesti.