- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-634-361-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00349-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- M. D.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00349-2008-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.
2011 m. liepos 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-10-29 Klaipėdos m. ir 2008-12-22 Klaipėdos r. apylinkės teismų nuosprendžiais paskirtomis ir 2009-06-14 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, prie griežčiausios šiais nuosprendžiais paskirtos subendrintos 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2008-10-29 Klaipėdos m. ir 2008-12-22 Klaipėdos r. apylinkės teismų nuosprendžius.
Nuosprendžiu iš M. D. E. K. priteista 1576,84 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 19 d. laikotarpyje nuo 12 val. iki 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį E. K., tyčia, turėtais įrankiais, nepataisomai sulaužė tris įleidžiamas buto durų spynas, padarydamas nukentėjusiajai E. K. bendrą 50 litų turtinę žalą, įsibrovė į butą, iš kurio pagrobė E. K. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 100 litų vertės, auksinę grandinėlę su gintaro pakabuku bendros 700 litų vertės, sidabro grandinėlę 100 litų vertės, sidabrinį pakabuką – kryželį 30 litų vertės, juodos spalvos bevertę piniginę su piniginėje buvusiais pinigais monetomis 7 litus, 9 vnt. vaistų tablečių „Chlonazepam“, bendros 2,84 litų vertės, nukentėjusiajam E. K. priklausančią rudos spalvos natūralios odos piniginę 50 litų vertės, gamyklinę dėžę su čekišku dujiniu revolveriu bei 24 vnt. 6 mm kalibro šoviniais, bendros 537 litų vertės, ir tuo nukentėjusiajai E. K. padarydamas 989,84 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajam E. K. padarydamas 587 litų turtinę žalą
Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, tuo metu nebuvo Plungėje, parodymai prieš jį suklastoti, jo nekaltumą įrodo liudytojas T. L., patvirtinantis, kad nuo 2008-06-17 iki 2008-06-20 jie buvo kartu Telšiuose. Apeliantas teigia, kad 2008-07-16 specialisto išvadoje nenurodyta, kad rasti pirštų antspaudai priklauso jam, tačiau 2010-04-08 išvadoje jau konstatuojama, kad trys pirštų pėdsakai yra palikti jo dešinės rankos nykščiu, teismas į tai dėmesio neatkreipė. Byloje nėra fotonuotraukų ar filmuotos medžiagos prie buto kaip įrodymo rastos cigaretės nuorūkos, taip pat daiktų, ant kurių buvo rasti pirštų antspaudai, kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, jie dingo arba visai nebuvo. Bylą nagrinėjęs teismas neatkreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kadangi teisme neaišku iš kur atsirado liudytojas D. S., neva sėdėjęs kieme ir matęs jį, M. D., įeinantį į laiptinę, bet ikiteisminiame tyrime tokio liudytojo nebuvo, be to, D. S. liudyti į teismą atvyko apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl M. D. kaltės.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad parodymai prieš jį suklastoti, tačiau tokie jo argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti. M. D. tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde pateikiama versija, jog nusikaltimo dieną nebuvo Plungėje, vertintina kaip pasirinkta gynybinė taktika, kurią patvirtina tik liudytojo T. L. parodymai, tačiau apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad netiki šio liudytojo parodymais, kadangi tiek T. L., tiek M. D. yra draugai, abu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl T. L. gali siekti padėti išvengti atsakomybės M. D.. Tiek M. D., tiek T. L. parodymus paneigia objektyvūs įrodymai. Apžiūros protokolas patvirtina, jog nusikaltimo vietoje buvo rasti pirštų antspaudai, o laiptinėje rasta cigaretės nuorūka (b. l. 5-10, t. 1). Apeliantas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra vizualiai (foto nuotraukomis ar filmuota medžiaga) užfiksuotas šių objektų radimas. Be abejo, vizualinis tiek pirštų antspaudų, tiek nuorūkos buvimo vietos užfiksavimas nebūtų pakenkęs, tačiau tai nėra esminis trūkumas, kuris leistų abejoti apžiūros protokolo duomenų tikrumu. Apžiūros protokole aprašyta, kur buvo rasti cigaretės nuorūka bei pirštų pėdsakai, kaip jie paimti ir kur patalpinti, abejoti šios informacijos teisingumu kolegija neturi pagrindo.
2008-07-16 specialisto išvada patvirtina, kad trys rankų pirštų pėdsakai tinkami identifikacijai ir nepriklauso nukentėjusiesiems E. K. bei E. K. (b. l. 29-30, t. 1). 2008-08-22 specialisto išvadoje konstatuota, jog ant cigaretės nuorūkos yra vyro DNR, tinkama identifikavimui (b. l. 38, t. 1). 2010-04-08 specialisto išvada patvirtina, jog trys rankų pirštų pėdsakai yra palikti M. D. dešinės rankos nykščiu, kairės rankos nykščiu (b. l. 65-66, t. 1), o 2010-04-06 specialisto išvadoje nurodyta, jog DNR, rasta ant cigaretės nuorūkos, priklauso M. D. su 99,999999999 proc. tikimybe. Netikėti šiomis specialisto išvadomis, grindžiamomis mokslo galimybėmis identifikuoti konkrečių asmenų paliekamus pėdsakus, kolegija neturi pagrindo. Nors apeliantas bando sumenkinti jų patikmumą teigdamas, jog pirmosiose išvadose nebuvo nustatyta, jog pėdsakai priklauso būtent jam, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, jog nusikaltimo vietoje likusių pėdsakų tyrimas vyko etapais. Visų pirma BPK nustatyta tvarka jie buvo paimti ir aiškinamasi, ar tinkami identifikacijai, ar nepalikti pačių buto gyventojų (pvz. pirštų antspaudai), pirminiame tyrimo etape potencialus įtariamasis nebuvo nustatytas, todėl nebuvo galima išsiaiškinti, kieno pėdsakai palikti įvykio vietoje. Tik tada, kai Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras nustatė, jog biologinių pėdsakų genotipas, nustatytas šioje ikiteisminio tyrimo medžagoje, DNR registre sutampa su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys priskiriami M. D. (b. l. 46, t. 1), iš pastarojo buvo paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (b. l. 53, t. 1) ir specialistams pavesta patikrinti, ar šie paimti pavyzdžiai sutampa su pėdsakais, paimtais nusikaltimo vietoje, ir buvo gautas teigiamas specialistų atsakymas. Šie objektyvūs įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. D. nusikaltimo padarymo dieną tikrai buvo įvykio vietoje.
Aplinkybę, jog M. D. tikrai buvo nusiakltimo vietoje patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas D. S.. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą, kodėl tik teisme atsirado toks liudytojas, o ikiteisminiame tyrime toks asmuo apklaustas nebuvo, bet vien tai, jog konkretus asmuo kaip liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, nereiškia, jog teismas nebegali toko asmens apklausti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusieji nurodė, kad jų kaimynas D. S. nusikaltimo dieną matė du nepažįstamus asmenis, įėjusius į laiptinę, todėl visiškai pagrįstai nusprendė apklausti D. S., kuris teisme atpažino M. D. kaip vieną iš nepažįstamųjų, matytų nusikaltimo dieną įvykio vietoje, be to, liudytojas nurodė, jog tada pastebėjo, kad kaltinamasis ant kojos turėjo didelę tatuiruotę. Apžiūros protokole yra užfiksuota, jog ant M. D. dešinės kojos blauzdos tikrai yra nemaža tatuiruotė (b. l. 58, t. 1). Taigi liudytojas atpažino ne tik patį M. D., bet ir nurodė vieną individualizuojantį požymį – ant kojos esančią tatuiruotę, kurią, kaip patvirtina asmens apžiūros protokolas, nuteistasis tikrai turi, todėl nekyla abejonių, jog D. S. nusikaltimo dieną įvykio vietoje tikrai matė M. D.. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog liudytojas D. S. liudijo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tokių teiginių bylos medžiaga nepatvirtina. Iš teisimojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui nutarus liudytoją atvesdinti į 2011-04-20 posėdį, posėdžio dieną buvo gautas 2011-04-20 Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK tyrėjo P. Š. tarnybinis pranešimas, kad D. S. sutuoktinė nurodė, jog vyras turbūt kažkur girtuokliauja (b. l. 12, t. 2), teismas padarė pertrauką ir paskyrė teismo posėdį kitos dienos rytą, jog D. S. išblaivėtų ir būtų pristatytas į teismą. Į 2011-04-21 posėdį D. S. buvo atvesdintas ir davė parodymus, abejoti jų teisingumu kolegija neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai.
Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. D. tikrai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo abejoti pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. D. kaltės, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.