Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-25 · Administracinė byla Nr. eI2-3044-423/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
eI2-3044-423/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
M. Ž.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr.eI2-3044-423/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. Ž., jo atstovei advokatei Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Ž. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022-12-20 sprendimą Nr. 22-IL-20-04861-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl padarytos nepagrįstos išvados, o sprendimas pažeidžia gero administravimo principą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019-11-15 sprendimu Nr. 19-IL-20-03381-e pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamu 2022-12-20 sprendimu iš esmės tais pačiais motyvais buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tai reiškia, jog pareiškėjui jau taikomas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus.

Pažymėjo, jog 2019-10-05 padarytas pažeidimas (ginklo su savimi nešiojimas) jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, ginklu jis nesinaudojo, ginklas visą laiką buvo dėtuvėje, viešai nematomas, ginklas buvo pastebėtas tik medicininės apžiūros metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu atsakovas sprendime privalėjo nurodyti leidimo neišdavimo motyvus ir konkrečiai argumentuoti pareiškėjo keliamas grėsmes. Šiuo atveju sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 2019-10-25 buvo baustas už administracinį nusižengimą, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2018 - 2020 metų laikotarpiu.

Pažymėjo, jog pareiškėjas daugiau kaip 20 metų (nuo 2001-05-10) nepažeidė jokių GŠKĮ nuostatų, ginklų neteisėtais būdais nenaudojo, priešingų teisei veikų su ginklais neįvykdė, niekada nėra padaręs jokio su neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu susijusio pažeidimo, nėra padaręs jokių kitų, su ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo ar naudotojo pareigomis susijusių pažeidimų. Tai patvirtina, jog pareiškėjas yra įsisavinęs saugos naudojant ginklus taisykles bei susipažinęs su šių taisyklių pažeidimų pasekmėmis. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo jį laikyti asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino padarytus pažeidimus. Aplinkybė, jog pareiškėjas praeityje yra nusižengęs, nesudaro pagrindo taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino pavienius faktus, neatsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas formaliai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pareiškėjas 2022-12-02 pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Patikrinus Policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019-10-25 nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bauda. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2019-10-05, turėdamas su savimi teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą - pistoletą ir 8 šovinius, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, vėliau buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,66 promilių girtumas. Pareiškėjas pažeidė GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus - A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Taip pat nustatyta, kad 2020-08-10, 2018-05-02, 2018-01-03 pareiškėjas baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą, 2020-02-04, 2018-11-29 baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2018-12-06 baustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už nustatyto greičio viršijimą (nustatytą greitį viršijo 38 km/h).

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Akivaizdu, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą. Todėl ginčijamu 2022-12-20 sprendimu pagrįstai nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022-12-20 sprendimo Nr. 22-IL-20-04861-e, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019-10-25 nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bauda. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2019-10-05, turėdamas su savimi teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą - pistoletą ir 8 šovinius, gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, vėliau buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, Eivenių g. 2, Kaune, jam nustatytas 1,66 promilių girtumas. Pareiškėjas pažeidė GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus - A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Taip pat nustatyta, kad 2020-08-10, 2018-05-02, 2018-01-03 pareiškėjas baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą, 2020-02-04, 2018-11-29 baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2018-12-06 baustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už nustatyto greičio viršijimą (nustatytą greitį viršijo 38 km/h).

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2022-12-20 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 22-IL-20-04861-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu (šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus LVAT praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, jie yra reikšmingi tiek kiekybiniu aspektu (2018-2020 metais padaryti administraciniai nusižengimai, tame tarpe ir ginklo nešiojimas, gabenimas esant neblaiviam (nustatytas 1,66 promilės girtumas), tiek ir jų atsiradimo laike aspektu. Nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2020-08-08) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo dveji metai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (ginklo nešiojimas, gabenimas esant neblaiviam (nustatytas 1,66 promilės girtumas), netinkamas elgesys vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į LVAT formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiškėjas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė