- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-793-337/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo A. B. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl 2009-11-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 5 d., apie 13 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje su H. Z., A. B. ir M. K., (duomenys neskelbtini), sugadinęs durų spyną ir per duris įsibrovęs į J. B. priklausantį gyvenamąjį namą iš jo pagrobė svetimą, J. B. priklausantį, turtą: skystųjų kristalų monitorių „Samsung“, skaitmeninę vaizdo filmavimo kamerą „Panasonic“, delninį kompiuterį „Tungsten“, juostinį fotoaparatą, monetų kolekciją, auksinę grandinėlę, J. B. bei A. B. vardu išduotus pasus, įvairių alkoholinių gėrimų, taip iš viso pagrobė 5805 litų vertės svetimo turto, tuo padarydami nukentėjusiajai J. B. 5805 litų turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Skundžiama 2009-11-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2009-11-07.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo A. B. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo panaikinti 2009-11-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį ir įtariamąjį A. B. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nutartyje nepagrįstai deklaruojama, kad nagrinėdama suėmimo pratęsimo klausimą teisėja tiksliai vykdo LR Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kad vadovaujasi LR BPK 122 str. 7 dalimi. Suėmimas įtariamajam A. B. nutartyje grindžiamas visais trimis BPK 122 str. 1 d. nurodomais pagrindais, tačiau nei vienas iš nutartyje nurodytų suėmimo skyrimui būtinų pagrindų nėra patvirtintas bylos duomenimis, teisėjos nurodomi motyvai dėl šių pagrindų buvimo yra išgalvoti, nelogiški ir absurdiški.
Teismo nutartyje nurodyta, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės. Tačiau analizuojant įstatymus galima labai aiškiai teigti, jog tikimybė, kad įtariamasis gali būti nubaustas laisvės atėmimo bausme, o tuo labiau – realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu – labai maža. Įtariamajam taikomas baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir tris alternatyvias švelnesnes bausmės rūšis. Įtariamasis nusikalto pirmą kartą. Apie jam skirtą baudą pagal BK 259 str. 2 d. veikos padarymo metu įtariamasis nežinojo, nes baudžiamasis įsakymas dėl šios veikos buvo priimtas jam nedalyvaujant ir jam apie šį įsakymą dar nepranešus. Be to, bauda nubaustas jis buvo už visai kito pobūdžio veiką –baudžiamąjį nusižengimą, kuris neužtraukia teistumo. Dėl to įtariamojo A. B. atžvilgiu neabejotinai bus taikytinos BK 55 str. nuostatos. Neįtikėtina, kad netgi paskyrus A. B. laisvės atėmimo bausmę už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į nuoširdų jo prisipažinimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebūvimą jam nebūtų taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.). Todėl teismo nutartyje nurodomas motyvas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso ir gresiančios bausmės yra visiškai nepagrįstas realybe, bet išgalvotas.
Be to, nutartyje išdėstytas niekuo nepagrįstas ir faktiniais duomenimis paneigtas teiginys, kad įtariamasis su Lietuva nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Įtariamasis Lietuvoje turi darbą, jis čia turi šeimą, augina mažametį vaiką. Jo šeima Lietuvoje gauna pašalpas. Lietuvoje gyvena ir jo tėvas. Vien tai, kad užsienyje gyvena įtariamojo sesuo ir motina, pas kurią įtariamasis laikinai apsilanko, niekaip nepanaikina jo tvirtų socialinių ryšių su Lietuva, šeima, pajamomis. Įtariamojo vaiko motina taip pat yra tampriai susieta su Lietuvoje gyvenančiais savo tėvais, todėl tikimybė, kad įtariamasis paliks savo šeimą ar šeima paliks savo artimuosius yra daugiau nei minimali ir ją galima pašalinti paėmus įtariamojo asmens dokumentą ar paskyrus reikiamo dydžio užstatą.
Visai nepagrįsta teismo nutarties nuoroda į tai, kad įtariamasis A. B. kitose bylose buvo pažeidęs jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas. Visų pirma, tai nepagrįstai užsitęsus, o tiksliau užvilkinus sprendimų tose bylose priėmimą A. B. su tyrėjų žinia buvo išvykęs iš Lietuvos ir jiems pareikalavus tuoj pat grįžo tyrimo veiksmams. Antra, nei tyrėjai, nei prokuroras neinicijavo kardomosios priemonės A. B. pakeitimą griežtesne, jei jis iš tiesų būtų pažeidinėjęs paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones. Trečia, teismas visai netyrė jokių faktinių duomenų apie menamus kardomųjų priemonių pažeidimus, nes teismui nebuvo pateiktos tos baudžiamosios bylos, kuriose A. B. kardomosios priemonės buvo paskirtos.
Gynėjas skunde teigia, kad ir antrasis suėmimo įtariamajam A. B. skyrimo pagrindas – tai, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas – taip pat nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. A. B. nėra teistas už nusikaltimo padarymą, taigi, realiai pagrįstai įtariamas pirmą kartą. Jis turi šeimą pastovias legalias pragyvenimui būtinas lėšas. Teismo nutartyje išdėstytas teiginys, kad įtariamajam yra pareikšti įtarimai kitoje baudžiamojoje byloje ir neva tai leidžia manyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė pakartotinai, visai nepagrįstas todėl, kad įtarimai kitoje byloje A. B. yra visai nepagrįsti ir sprendžiamas klausimas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Kita vertus, teismas visiškai nevertino duomenų apie įtarimo kitoje byloje pagrįstumą, nes ta byla teismui nebuvo pateikta. Be to, pakaktų švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – galimai namų arešto ar užstato. Trečiasis suėmimo A. B. skyrimo pagrindas – kad būdamas laisvas jis trukdys procesui paveikdamas liudytojus, nukentėjusiuosius, paslėpdamas įkalčius, yra absoliučiai išgalvotas. A. B. visiškai prisipažino esąs kaltas, sutiko tuoj pat įvykio vietoje parodyti, kaip jis padarė nusikalstamą veiką, išreiškė norą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, todėl teismo spėjimas, kad būdamas laisvas jis sieks sutrukdyti procesui ištirti nusikalstamą veiką yra absurdiškas.
Šalies argumentai
Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad teismas tik iš dalies patenkino įtariamojo prašymą leisti gynėjui susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuria prokuroras grindžia suėmimo įtariamajam būtinumą. Tik dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, ją išsegus iš kitos dalies medžiagos, buvo pateikta gynėjui susipažinti. Iš tokių teismo veiksmų seka, kad buvo suvaržytos gynėjo teisės panaudoti visas įstatyme numatytas gynybos priemones ir būdus, nes jis negalėjo realiai pasinaudoti rungimosi su prokuroru principu sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą ir ši aplinkybė rodo teismo šališkumą sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, nes teismas dar prieš šio klausimo nagrinėjimą teismo posėdyje buvo nusprendęs kokiais bylos duomenimis jis remsis priimdamas sprendimą. Dėl to, gynėjo manymu, skundžiama nutartis yra neteisėta.
Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. B. paskirtas nesant suėmimo pagrindų bei BPK 122 str. 7 d. numatytos būtinosios sąlygos. BPK 122 str. numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str. 1-3 p.). Viena iš suėmimo sąlygų yra, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, antroji – kai byla tiriama dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra pagrįstų faktinių duomenų apie tai, kad A. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Nors teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau vien jų nepakanka suėmimo pagrindams konstatuoti.
Apylinkės teismas, paskirdamas A. B. kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, akcentavo tai, kad įtariamojo atžvilgiu prieš jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, taip pat tuo, kad jo atžvilgiu pagal BK 178 str. 2 d. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Visų pirma teismas pažymi, kad baudžiamojo nusižengimo padarymas jį padariusiam asmeniui neužtraukia teistumo, todėl laikytina, jog įtariamasis A. B. galimai padarė pirmą jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nebūdamas teistas. Antra, ikiteisminio tyrimo A. B. atžvilgiu atlikimas kitoje byloje nėra pagrindas negatyviai jį charakterizuoti ir tuo remtis skiriant įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 3 p., nėra.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas bei jo terminas tęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo pagrindo buvimas gali būti konstatuojamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvas, bėgs ar slėpsis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būdamas laisvas įtariamasis A. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra. Apylinkės teismas, skirdamas A. B. suėmimą šiuo pagrindu nutartyje nurodė, kad įtariamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, neturi būsto bei pakankamo pragyvenimo šaltinio. Tačiau teismui pateiktieji duomenys patvirtina priešingai – įtariamasis A. B. nuomojame bute gyvena su sugyventine ir jų bendru mažamečiu vaiku, jis dirba bei turi nuolatines pajamas, Panevėžyje gyvena jo tėvas bei sugyventinės tėvai. Vien ta aplinkybė, kad suimtojo mama ir sesuo gyvena bei dirba Vokietijoje, kur jas kartais A. B. lanko, nėra pakankama BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p., apylinkės teismui skundžiama nutartimi skiriant A. B. suėmimą, nebuvo.
Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą tuo pagrindu, kad A. B. trukdys procesui, nenurodė jokių šį pagrindą pagrindžiančių duomenų, rodančių, kad A. B. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme bei nemotyvavo šio pagrindo pagrįstumo. Tokių duomenų nenurodė ir prokuroras, be to, minėto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo nepagrindžia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Be to, asmens teisinė padėtis negali būti sunkinama tuo pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų duomenų. Taigi, kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., taip pat nėra.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagrindų skirti A. B. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, šiuo metu nėra. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl įtariamojo atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Vien tai, jog A. B. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, nėra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Įtariamasis turi gyvenamąją vietą bei pragyvenimo šaltinį, dirba, augina mažametį vaiką, nėra teistas. Šios bei kitos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad netrukdomas ikiteisminis tyrimas bei įtariamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas A. B. taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jų skyrimo klausimas nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Todėl nesant BPK 122 str. numatytų pagrindų ir BPK 122 str. 7 d. numatytai kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo būtinajai sąlygai, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 7 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinti, įtariamąjį A. B. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.