Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 25995, kuriuo yra atsisakyta D. S. skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.; 2) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti D. S. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo privalomos sumokėti dienos, t. y. 2022 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, už vėlavimą sumokėti socialinę išmoką; 3) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės, solidariai priteisti pareiškėjui D. S. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas ir nors yra bedarbis, tačiau bedarbio pašalpa jam neskiriama ir nemokama nepaisant to, kad kelerius pastaruosius metus jis įregistruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo pagal specialybę, tačiau nė viena tinkama darbo vieta jam nebuvo pasiūlyta ir jokių pajamų jis negauna. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybė nuo 2019 m. gruodžio 1 d. nutraukė pareiškėjui 125 Eur socialinės išmokos mokėjimą, taip pat atsisakė apskaičiuoti ir išmokėti jam socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2022 m. gegužės 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25995, kuriuo atsisakė jam skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas naikintinas ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi jo prašymas dėl socialinės pašalpos skyrimo buvo išnagrinėtas neišsamiai, ignoruojant reikšmingus klausimus, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. B. gyvena kartu Kauno miesto teritorijoje ir kad laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje buvo nustatytas turto visiško atskirumo režimas, be to, E. B. negyvena Kauno mieste. Pareiškėjui nesuprantama sprendimo dalis, kurioje nurodyta „bendrai gyvenantiems asmenims“. Mano, kad atsakovei laiku ir tinkamai buvo pateikti visi su juo asmeniškai susiję dokumentai. Nurodė, jog ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai, susiję tik su juo, nebuvo pateikti. Pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai laikosi savo pozicijos, kad jo turtas privalo būti sumuojamas kartu su sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius yra pasisakęs priešingai. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas akivaizdžiai diskriminuoja ir suvaržo dviejų asmenų teisę sudaryti santuoką nusistatant atskirus (savarankiškus) turto režimus, o tai šiurkščiai pažeidžia ir Konstitucijos normas, ir pagrindinius Europos Sąjungos steigimo dokumentus, pavyzdžiui, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos sutartį (ESS), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir kt., kurie yra tiesioginio taikymo teisės aktai Europos Sąjungos valstybėse narėse. Mano, jog atsakovės sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valstybės valdymo, teisėtų lūkesčių principus. Kauno miesto savivaldybei nuo 2020 m. tyčia registruose nenurodant jo, kaip socialiai remtino asmens, taip pat jis negauna ir kasmėnesinės socialinės studento stipendijos iš Valstybės studijų fondo. Pažymėjo, jog dėl Kauno miesto savivaldybės nuolat jam sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo atsakovė privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris nenumato šeimai ar atskiram šeimos nariui galimybės prie gaunamų pajamų konsoliduoti neigiamus pajamų srautus iš nuostolingos ūkininko ūkio veiklos, nors ūkininkas (-ė) (kaip šiuo atveju yra ir jo sutuoktinė E. B.) yra fizinis asmuo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 1, 2 dalims (nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka), 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 46 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1, 2 dalims, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2, 3 dalims, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė Respublika.