Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-210/2009

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Virginijaus Kulikausko ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai atlikus laisvės apribojimo bausmės keitimą į laisvės atėmimo bausmę, remiantis LR BK 65 str. nustatyta tvarka, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė yra 6.34 g, po to 2008-06-10, apie 9.00 val., šią narkotinę medžiagą neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į (duomenys neskelbtini) Tardymo izoliatoriaus pasimatymų kambarį ir laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 9.30 val., pasimatymo metu perdavė R. N., kuris įgytą medžiagą paslėpė įsidėjęs į burną.

R. N. 2008-06-10, laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 9.30 val., (duomenys neskelbtini) Tardymo izoliatoriaus pasimatymų kambaryje, pasimatymo su A. J. metu neteisėtai, neturėdamas tikslo perduoti ar kitaip platinti, iš jo įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios bendroji masė yra 6.34 g, po to įgytą medžiagą paslėpė įsidėdamas į burną bei neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2008-06-10 9.30 val., kol (duomenys neskelbtini) Tardymo izoliatoriaus pareigūnai ją paėmė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų ir motyvų.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. J. paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ir taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatas, kur 1- ojoje dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba iš dalies ar visiškai sudėti. Bausmių apėmimui taikomas imperatyvas, kuris reglamentuotas aptariamos teisės normos 5 dalyje. Antrame šios dalies punkte konstatuojama, kad apėmimą būtina taikyti tuomet, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal tas pačias taisykles skiriamos bausmės ir tuo atveju, kai bendrinama baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Nuteistasis A. J. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas neteistas, prieš priimant nuosprendį byloje, kurioje jis pripažintas kaltu už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, kuri pagal baudžiamojo kodekso 10 straipsnį priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl paskirdamas subendrintą bausmę teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d., 2 p., ir 9 d., ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad R. N. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu, pripažinęs jį kaltu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, ir paskyręs bausmę, privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu paskirti galutinę subendrintą bausmę. Subendrindamas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo paskiriant galutines subendrintas bausmes nuteistiesiems A. J. ir R. N..

Dėl A. J. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto A. J. skundo argumentus laiko nepagrįstais, todėl apeliacinio skundo netenkina.

Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys, jų teisinė analizė leidžia pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltais pripažinti A. J. ir R. N., dėl jų kaltės ir nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių yra pagrįstas bylos įrodymais, todėl teisėtas, o teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino ir ją neigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes jo kaltė buvo įrodinėjama kitais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo, įvertino ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Kaltės pripažinimas ar jos nepripažinimas yra tik vienas iš įrodymų, todėl net ir pripažinus kaltę, nesant kitų duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, gali būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Tai, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį rėmėsi liudytojų J. Z., R. V. parodymais yra logiška, nes šie asmenys buvo betarpiški įvykio liudytojai, todėl jų parodymai yra itin svarbūs ir reikšmingi, kaip ir kiti bylos duomenys, tarp jų ir pačių kaltinamųjų A. J. ir R. N. parodymai, taip pat ir liudytojo M. M. parodymai. Visi šių apklaustų asmenų pateikti duomenys, kuriais atskleistos įvykio aplinkybės yra reikšmingi tiek, kiek jie papildo vieni kitus, kiek jie siejasi su įvykiu ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias atskleidžia kiti bylos duomenys. Štai liudytojas J. Z. nuosekliai patvirtino, kad R. N., ateidamas į pasimatymą su A. J., jokių neleistinų daiktų su savimi neturėjo, jų nebuvo ir paslėptų, nes atliekant dalinę nuteistojo kratą jų aptikta nebuvo. Tokias aplinkybes atskleidžia liudytojų J. Z. ir R. V. parodymai. Vertinant šiuos liudytojų parodymus labai svarbūs nuteistojo R. N. parodymai dėl jo iškeltos versijos apie pas jį rastų narkotinių medžiagų atsiradimą ir aptikimą, išeinant iš pasimatymo su nuteistuoju A. J.. Kolegija pabrėžia, kad R. N. parodymų nuoseklumas šiuo atveju būtų labai reikšminga aplinkybė, kuri leistų, nesant kitų duomenų, paneigiančių jo parodymus, tikėti jo parodymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie nuteistojo parodymai tyrimo eigoje nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė bene tris versijas, kur jis slėpė atsineštas į pasimatymą su A. J. narkotines medžiagas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo nuteistojo parodymų nuoširdumu ir patikimumu, pagrįstai įvertindamas tai kaip jo gynybos poziciją. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai ir labai atsargiai vertina nuteistojo nurodytą motyvą, kodėl jis nešėsi į pasimatymą su A. J. narkotines medžiagas, pripažindamas jį neįtikinančiu ir nelogišku, nes akivaizdu, kad einant ir ypatingai grįžtant iš pasimatymų su laisvėje esančiais asmenimis, kaliniai ypač kruopščiai tikrinami, kad į įkalinimo įstaigą nepatektų draudžiami daiktai, tame tarpe ir narkotinės medžiagos, taigi nelogiška, kad R. N. būtų tokiu būdu dvigubai padidinęs savo riziką būti sučiuptam su įkalčiais. Nes kitu atveju radus tokias narkotines medžiagas bendrose patalpose, ar patalpose, kur laikomi keli kaliniai, jų priklausomybę būtų sunku nustatyti. Tokia išvada darytina remiantis ne tik savo vidiniu įsitikinimu, kurį pagrindžia byloje atskleisti faktai, bet ir įvertinus visumą bylos duomenų, kuriuos tinkamai ištyrė, aprašė ir objektyviai įvertino pirmosios instancijos teismas.

Bylos duomenys liudija apie tai, kad teismas bylos duomenis tyrė objektyviai, apklausdamas viešame teismo procese liudytojus, išklausydamas kaltinamųjų parodymų, jokiomis procesinėmis ar neprocesinėmis priemonėmis nevaržydamas kaltinamųjų teisės gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų, užduoti klausimus bylos liudytojams, todėl negalima teigti, kad įrodymai teisme buvo tiriami neobjektyviai, vienpusiškai ir šališkai. Šiuo požiūriu pasiremdamas ištirtų įrodymų teisine analize, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. N. duodamas parodymus apie tai, jog narkotines medžiagas į pasimatymų kambarį su A. J. atsinešė jis pats, siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. J.. Netikėti kaltinamojo R. N. parodymais teismui duoda pagrindo ir tai, kad be paties kaltinamojo R. N. niekas jo versijos nepatvirtino. Jo versija apie narkotinių medžiagų suradimo tardymo izoliatoriuje aplinkybes yra ir naivi ir faktiškai nepatikrinama, be to, kiti bylos duomenys – jau paminėtų liudytojų parodymai – paneigia jo tokią versiją.

Iš tiesų, asmenų, atėjusių į pasimatymą su nuteistaisiais asmenimis, atsinešti daiktai yra patikrinami, tačiau akivaizdu ir tai, kad A. J. nepateikė patikrinimui atsineštų paketėlių su narkotinėmis medžiagomis, specialiai supakuotų taip, kad juos būtų galima slėpti netgi burnoje, patikrinimui. Jis juos slėpė ir reikiamu momentu perdavė R. N., todėl apelianto skundo teiginys, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jo atsinešti daiktai buvo tikrinami, atmetamas kaip nepagrįstas ir netgi nelogiškas.

Tas faktas, kad pasimatymas buvo stebimas pareigūno, nepaneigia nuteistojo A. J. kaltės, bet priešingai – ją patvirtina, nes būtent pareigūnas pastebėjo ir jam sukėlė įtarimą tai, kad pasimatymą anksčiau laiko nutraukęs R. N. kažką laikė burnoje, o po jo asmens kratos burnoje ir buvo aptikti narkotikai. Pažymėtina, kad su niekuo daugiau R. N. tuo metu nesimatė ir nebendravo, tik su A. J., kad tik A. J. jam perdavė daiktus, kad iš karto po pasimatymo ir buvo aptikti pas R. N. narkotikai – du paketėliai su kanapėmis ir jų dalimis – 6,34 g. Taigi visi šie įrodymai patvirtina kaltinamųjų A. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir R. N. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs kaltininkų nusikalstamas veikas, jų sunkumo ir pavojingumo laipsnį parinko jiems tinkamas bausmes už šias nusikalstamas veikas. Paskirtosios bausmės atitinka sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatytų bausmių rūšį ir dydį, nėra per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Todėl esant nurodytiems argumentams ir motyvams, nuteistojo A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu; 328 straipsnio 1 punktu; 331 straipsniu, -

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 dienos nuosprendį pakeisti.

A. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, penkiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinti apėmimo būdu su 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. J. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams penkiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. N., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2008-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie jos pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirti R. N. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – ketveriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo netenkinti.