- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 1-1991-576/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22595-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)., neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus o būtent:
jis, 2016-05-13 apie 14.00 val. Vilniuje, Žirnių g., ties sankryža į Vikingų g. pasiūlė Lietuvos Kelių policijos valdybos Kelių policijos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams A. R. ir L. D. iš pradžių 50 Eur, vėliau 100 Eur, o galiausiai 150 Eur už tai, kad pastarieji nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 169 str. už tai, kad jis 2016-05-13 apie 13.50 val. Vilniuje, Žirnių g., važiuodamas motociklu Honda, v/n (duomenys neskelbtini), nevykdė laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitos VĮ „Regitra“ programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje, tuo pažeisdamas LR Vidaus reikalų ministro 2015-07-17 įsakymo Nr. IV-555 18 p. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. J. teisme jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą, aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad jis gegužės 13 d. vairavo motociklą. Važiavo Žirnių g. ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Kai paprašė patikrinti dokumentus, jis pateikė motociklo dokumentus. Jam pareigūnai paaiškino, kad nubaus. Tuomet jis pasiūlė pareigūnams kyšį, iš pradžių 50 eurų, o po to daugiau. Pinigų su savimi neturėjo. Labai gailisi dėl įvykdyto, savo kaltę pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2d. priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.4 d.), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis LR BK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo G. J. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d., be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
Liudytojo A. R., Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulio, ikiteisminio tyrimo metu duotais partodymais, kad 2016-05-13 apie 13.50 val., dirbdamas kartu su kolega L. D., Vilniuje, Žirnių g., ties sankryža į Vikingų g. sustabdė motociklą Honda, v/n (duomenys neskelbtini). Motociklu važiavo 2 asmenys. Sustabdžius ir paprašius vairuotojo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir motociklo dokumentus, vairuotojas pateikė motociklo dokumentus ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą. Vairuotojas prisistatė esąs G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta G. J. asmenybė, o taip pat buvo nustatyta, kad motociklo vienadieniai valstybiniai numeriai nustatyta tvarka neregistruoti šios dienos važiavimui. Stovint prie motociklo, G. J. buvo paaiškinta, kad jam už padarytą pažeidimą bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Į tai G. J. atsakė, kad nieko jam rašyti nereikia ir pasiūlė susitarti kitaip. Jis atsakė, kad jokių kitokių susitarimų negali būti, ir nuėjo prie tarnybinio automobilio. Paskui jį nuėjo ir G. J.. Prie tarnybinio automobilio G. J. jam pasiūlė 50 Eur sakydamas: "Duosiu 50 eurų ir nieko nereikia rašyti". Jis pasakė G. J., kad apie tai negali būti net kalbos, ir atsisėdo į tarnybinį automobilį. G. J. priėjo prie tarnybinio automobilio atidarytų priekinių keleivio durelių, atsisėdo ant automobilio slenksčio ir, toliau prašydamas nerašyti jam protokolo, pasiūlė jam ir kolegai iš pradžių 100 Eur, o po to 150 Eur. Už šiuos neteisėtus veiksmus G. J. buvo pristatytas ir į 2 PK. Įvykis buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengta garso ir vaizdo fiksavimo įranga (b.l. 10).
Liudytojo L. D., Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulio, ikiteisminio tyrimo metu duotais partodymais, kur jis nurodė aplinkybes iš esmės analogiškas liudytojo A. R. parodymams (b.l. 12).
2016-05-15 d. vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2016-05-13 d. garso vaizdo įrašas, pateiktas Lietuvos Kelių policijos Specialiosios paskirties vyriaus.patrulio A. R. kartu su tarnybiniu pranešimu. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad vairuotojas policijos pareigūnams išsako frazes: „Nu, bl... nu davaj, nu nerašyk tu tų bylų“, „Nu nerašykit nieko, atvešiu 100 eurų, žmoniškai. Daugiau nei bauda. Nenoriu aš tų baudų susirinkinėti“, „Nerašyk to protokolo“, „Tai nerašyk, nu aš atvešiu, 150 atvešiu“ (b.l. 7-8).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais G. J. parodymais, kur jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-13 apie 13.50 val. važiavo savo motociklu Honda, v/n (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Žirnių g. jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė motociklo dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Kadangi ant motociklo buvo tranzitiniai valstybiniai numeriai, tačiau nebuvo užpildyti dienos mokesčio dokumentai, pareigūnai jam paaiškino, kad surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuomet jis pasiūlė jiems susitarti. Jis pasiūlė 50 Eur kyšį už tai, kad nebūtų rašomas protokolas. Pareigūnai jo klausėsi, klausėsi, o po to liepė važiuoti į komisariatą. Tuomet, būdamas prie pareigūnų tarnybinio automobilio, jis pasiūlė 100 Eur, o vėliau 150 Eur, sakydamas, kad tai daugiau negu bauda. Pinigų su savimi jis neturėjo, todėl sakė, kad nuvažiuos ir atveš pinigus. Jis labai gailisi dėl padaryto ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, be teismo posėdžio (b.l. 17).
Dėl LR Vidaus reikalų ministro 2015-07-17 įsakymo Nr. 1V-555, 18 p. pažeidimo ir LR ATPK 169 str. numatyto pažeidimo padarymo 2016-05-13 G. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2016-05-13 13,50 val. Vilniuje, Žirnių g., G. J. laikinųjų numerio ženklų (duomenys neskelbtini) naudotojas nevykdė laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitos VĮ Regitra programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje. (b.l.6).
Papirkimas pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas ar susitarimas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Minėto straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pakanka bent vienos iš minėtų alternatyvių veiksmų. BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali.
Taigi, papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą, ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011)
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo G. J. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 227 str. 2 d. Teismo ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo prisipažinimu, garso vaizdo įrašu, liudytojų parodymais) nustatyta, jog kaltinamasis G. J. tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 169 str.
Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis G. J. neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 227 str. 2 d. yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(LR BK 11 str. 4d.).
Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu. Be to, teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis(LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Apklaustas kaltinamojo darbdavys M. M., (duomenys neskelbtini) direktorius, teisme parodė, kad sutinka būti G. J. laiduotoju. Nurodė, kad su G. J. bendrauja kelis kartus per savaitę ir ne tik darbo reikalais, todėl gali daryti tiesioginę teigiamą įtaką. Teismui pateikti duomenys, kad M. M. neteistas (b.l.63), baustas administracine tvarka du kartus (b.l.65).Iš baudžiamosios bylos matyti,kad joje yra M. M. prašymas perduoti jam pagal laidavimą G. J.. Prokuroras prašė teismo taikyti kaltinamojo G. J. atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Kaltinamasis G. J. ir jo gynėjas prašė taikyti LR BK 40 str. nuostatas.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, be to, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes nuolat bendrauja su kaltinamuoju(BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). M. M. skirtinas G. J. laiduotoju netaikant užstato.
Teismas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. J. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, vertina, kad yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vadovaujantis LR BK 40 str. 2 d., G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. padarymą, pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
M. M., gim. (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini) be užstato.
Kardomąją priemonę G. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.