Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1887-655/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
1-1887-655/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00267-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1887-655/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00267-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1., 1.2.5.4., 2.10.1.
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. P., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. P. žmogui sukėlė fizinį skausmą. Veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2013-02-05, apie 17.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,50 ‰), reikalaudamas pinigų iš motinos G. P. sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. P. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. P. duotais parodymais, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis pripažįsta visiškai. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2 kambarių bute, kartu su motina G. P., tėvu Jonu A. P., bei broliu G. P.. Jis gyvena kambaryje su broliu, o tėvai kitame kambaryje, butas priklauso tėvams. A. P. už butą nemoka, maistą dažniausiai perka tėvai, šiuo metu jis nedirba. 2013-02-05 visą dieną buvo namuose ir savo kambaryje kartu su broliu gėrė alų. Vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, nusprendė nueiti dar alaus. Išėjęs iš savo kambario, koridoriuje susiginčijo su motina G. P., reikalavo, kad ji grąžintų brolio banko kortelę. Motina atsisakė grąžinti kortelę, jis supyko ir dešinės rankos plaštaka vieną kartą trenkė motinai per kairį skruostą. Pinigų nereikalavo ir kumščiu netrenkė. Daugiau nieko nepadarė, išėjo iš namų. Nusipirkęs alaus grįžo prie buto durų, bet jos buvo uždarytos. Jis pradėjo trankyti buto duris, bet jo niekas neįleido. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl įvykio jis labai gailisi, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos. Motinos atsiprašė, ji jam leido grįžti namo, nes ji prastai jautėsi, jai reikalinga priežiūra ir slauga, tad jis grįžo namo. Jis daugiau nesmurtavo prieš tėvus, padeda jiems buityje. Šiuo metu tvarkosi dokumentus, kad galėtų registruotis darbo biržoje, susirastų darbą, padėtų tėvams. Dėl šio įvykio jam labai gėda, jis nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos (b.l. 50,65).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. P. parodymais, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena kartu jos sūnus A. P., kuris niekur nedirba, nuolat girtuokliauja, jokio pragyvenimo šaltinio neturi, išlaikymui ar už butą jis pinigų jai neduoda. 2013-02-05, apie 17.00 val., sūnus atėjo į namus ir parsinešė tris butelius alaus, buvo girtas, pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Tą dieną pasakė, kad pinigų neduos, liepė ieškotis darbo. Tuomet sūnus supykęs trenkė jai kumščiu į veidą kairę pusę. Sūnus apsirengė ir išėjo iš buto. Gal po pusvalandžio sūnus grįžo, bet ji užrakino buto įėjimo duris, nes bijojo įsileisti į butą. Sūnus pradėjo daužyti buto duris, todėl ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė A. P.. Kadangi sūnus kumščiu pataikė jai į skruostą žymių neliko, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Sūnus jai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. I. paaiškinimu, kad 2013-02-05, apie 19.05 val., patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyr. patruliu D. V. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė senyvas vyriškis, jie užėjo į koridorių. Buto durų rankena buvo sulaužyta. Senyva moteris jiems paaiškino, kad jos neblaivus sūnus, A. P., reikalavo iš jos pinigų, trenkė jai kumščiu į veidą ir išėjo iš namų. Sūnus nuolat prašo pinigų alui. Grįžęs trankė duris, sulaužė durų rankeną. Ant moters veido akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė, kitų nusiskundimų moteris neturėjo. Sūnus sėdėjo kambaryje ant sofos, pareigūnų atžvilgiu sūnus elgėsi ramiai, tačiau šaukė ant motinos ir tėvo. Iš asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nustatė, kad smurtavo A. P., gim. 1966 m., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. A. P. pareigūnų akivaizdoje motinos prašė 5 litų. Motina atsisakė duoti pinigų, sūnus supyko, šaukė ant jos, išvadino necenzūriniais žodžiais. Motina, G. P., pareiškimą parašė vietoje. Bendraudama su jais moteris buvo susijaudinusi, verkė, medikų pagalbos atsisakė (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto D. V. parodymais, kurie iš esmės yra analogiški pareigūno D. I. parodymams (b.l.16).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – sukėlė asmeniui fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis A. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b.l. 66).

A. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to labai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. P. neteistas (b.l. 30), baustas administracine tvarka (b.l. 31-32), Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į įskaitą neįrašytas (b.l. 23-29).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes tikslinga parinkti A. P. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant A. P. per tą laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad ši bausmės rūšis ir jos dydis parinkti tinkamai, ja bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. P. ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti A. P.:

- per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje,

- neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Išaiškinti A. P., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė