- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- AN2-286-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- P. T.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.2.3Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos (ANK 577 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarimo iš dalies tenkinti P. T. skundą ir panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o kitą nutarimo dalį, kuria P. T. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda, atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. T. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. gegužės 4 d. 20.46 val. (duomenys neskelbtini) k., rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) 5,90 kilometre vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, kur pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, kirsdamas siaurąją ištisinę ženklinimo liniją. Sankryža buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiais veiksmais P. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 140.1 punktų, 1 priedo Nr. 110, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.
2. 2018 m. birželio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas P. T. skundas dėl 2018 m. birželio 5 d. institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. liepos 25 d. nutarimu P. T. skundą tenkino iš dalies: 1) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukė motyvuojant tuo, kad lenkimo manevrą P. T. pradėjo ir baigė kelio ruože, kuriame kelias nėra paženklintas siaura ištisine linija; 2) paliko institucijos priimtą nutarimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nepakeistą motyvuojant tuo, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių P. T. neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – ar šios teisės atėmimo terminas sutrumpintas.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. T. apeliaciniu skundu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti.
4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimus, kurie akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėto skundžiamo nutarimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 630 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bylą nagrinėjo raštu.
4.1.1. Apeliantas teigia, kad apie tai, jog byla šiuo atveju buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, nurodyta ir pačiame skundžiamame nutarime. Nėra suprantama, kodėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o, apelianto įsitikinimu, byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tačiau apie bylos nagrinėjimą oficialiai nebuvo pranešta, o gavęs skundžiamą nutarimą, pamatė, kad byla, pažeidžiant ANK nuostatas, tikrai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šis pažeidimas užkirto kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukonkretinti ir nurodyti kitas faktines aplinkybes bei, esant reikalui, teikti papildomus įrodymus. Skundžiamame teismo nutarime teismas nepagrįstai nurodo, kad nuoširdaus gailėjimosi jis neįžvelgia ir negali pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, kad jis yra įsitikinęs, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, tai jam tikrai nebūtų kilę jokių abejonių dėl nuoširdaus gailėjimosi. Apeliantas nurodo, kad jis ne kartą klausė, kada bus paskirtas bylos nagrinėjimas.
4.1.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo nutarimo motyvu, jog jo ankstesnės nuobaudos rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos neigiamai apibūdina P. T. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, taip pat rodo, jog nuobaudos, skirtos už ankstesnius pažeidimus, tikslų nepasiekė, P. T. kritiškai savo elgesio nevertino ir išvadų nepadarė. Teismo vertinimu, tai leidžia manyti, jog P. T. kelyje elgiasi pernelyg lengvabūdiškai ir neatsakingai. Apelianto vertinimu, teismas taip teigti, jo neišklausęs, negalėjo.
4.1.3. Apeliantas teigia, jog dėl to, kad procesas nevyko žodinio proceso tvarka, nebuvo nustatytos tokios aplinkybės:
4.1.3.1. Teismas neįvertino to, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas nesąmoningai ir netyčia. Apeliantas teigia, kad tikrai neturėjo ketinimo nusižengti, t. y. pažeisti Kelių eismo taisykles, ženklo nepastebėjo, kadangi jį užstojo priešais važiavęs krovininis automobilis. Aplinkybę, kad kelio ženklo apeliantas galėjo nepastebėti, iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog šio ženklo iš pradžių nepastebėjo ir apeliantą sustabdę policijos pareigūnai.
4.1.3.2. Teismas neįvertino to, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas jokios žalos nesukėlė, jo atliktas lenkimo veiksmas buvo saugus, nes kitų transporto priemonių, be tos, kurią lenkė, ir iš paskos važiuojančio policijos pareigūnų automobilio tuo metu nebuvo, matomumas toje kelio atkarpoje buvo pakankamai geras.
4.1.3.3. Teismas neįvertino to, kad paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcingai neigiamai paveiks tiek apelianto vadovaujamos ir jam priklausančios įmonės, jos darbuotojų, tiek ir apelianto artimų žmonių – tėvų, senelių bei kitų giminių – interesus.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes apie jo darbinę veiklą (poreikį naudotis transporto priemone darbe), situaciją jo šeimoje, nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.
4.2.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4.2.2. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra gyvybiškai svarbi ir netgi būtina. Jis yra įmonės savininkas ir jos direktorius. Ši įmonė užsiima prekybinės įrangos įvairioms parduotuvėms gamyba ir prekyba. Prekybine įranga įmonė prekiauja visoje Lietuvoje, kur turi tikrai nemažai klientų. Įmonėje iš viso dirba 8 žmonės. Tačiau, be apelianto, vairuotojo pažymėjimą turi tik vienas darbuotojas, kuris dirba vadybininku. Apeliantui tenka pagrindinė našta bendrauti su klientais ir jų ieškoti, apžiūrėti situaciją vietoje, vykdyti konkretų užsakymą, derinti dėl jo. Apeliantui itin dažnai tenka važiuoti pas klientus tam, kad apžiūrėtų jų turimas patalpas, kuriose jie ketina įsigyti įmonės parduodamą arba gaminamą prekybos įrangą. Daugeliu atveju tik įvertinus visą situaciją vietoje yra galimybė pasiūlyti klientams optimalius sprendimus ir jiems reikalingą bei tinkamą įrangą. Praradus vairuotojo pažymėjimą bus žymiai ir neproporcingai pasunkintos tiek apelianto, tiek jo įmonės galimybės parduoti savo produkciją, o nuo to priklauso ne tik įmonės, bet ir joje dirbančių 8 asmenų gerovė.
4.2.3. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra gyvybiškai svarbi ir netgi būtina. Apeliantas teigia, kad jo situacija šeimoje yra sudėtinga. Jo mama, tėvas bei sesuo, kuri turi 18 metų sūnų, yra neįgalūs ir jiems reikalinga nuolatinė apelianto pagalba. Nurodyti asmenys visi gyvena kartu, o apeliantas atskirai nuo jų, apie 20 km atstumu. Dėl teismui nurodytų šeimos narių padėties (sveikatos problemų) nuolatos yra priverstas jiems padėti – atvežti įvairių produktų, vežti į polikliniką ir (ar) ligoninę ir pan. Galimybė vairuoti yra būtina, kadangi faktiškai apelianto tėvai gyvena Vilniaus priemiestyje, nuosavų namų kvartale, su kuriuo nėra tiesioginio susisiekimo viešuoju transportu. Kelionė viešuoju transportu, įvertinus visus persėdimus, apelianto vertinimu, užtruktų apie porą valandų. Taip pat kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvena apelianto mamos tėvai, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba ir realiai ja pasirūpinti ir jiems padėti gali tik apeliantas. Dabartinė situacija yra tokia, kad apeliantas mažiausiai kartą per savaitę, dažniausiai savaitgalį, važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir užvažiuoja pas senelius, jiems nuperka ir nuveža savaitei būtinus maisto produktus ir kitus būtinus daiktus ir, reikalui esant, nuveža juos pas gydytojus, į kapines ar šiai padeda atlikti smulkius buities darbus. Apeliantui netekus teisės vairuoti, jo seneliai faktiškai liktų be jo pagalbos.
4.2.4. Apeliantas sutinka, kad visus įsipareigojimus gali vykdyti naudodamasis viešuoju transportu arba taksi paslaugomis. Tačiau tai būtų akivaizdžiai neproporcinga tiek laiko, tiek piniginių lėšų reikalaujantis veiksmas. Administracinė nuobauda apeliantui paskirta ir jo neginčijama, neabejotinai tai turėtų reikšti, kad paskirta administracinė nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. T. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. T. apeliaciniu skundu ir prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą, o P. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apeliantui P. T. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybei įtaką darančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. P. T. darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. P. T. skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nelaikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skundą pateikęs P. T. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, bet yra nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone, taip pat keliamas klausimas dėl galimo proceso nuostatų pažeidimo, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apeliantas P. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 630 straipsnio 1 dalies nuostatas.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys.
10. ANK 630 straipsnis yra numatytas ANK skyriuje, kuris reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje situacijoje P. T. padavė skundą pirmosios instancijos teismui ginčydamas institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokių skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja paskiras ANK skyrius, skirtas skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų byloje nagrinėjimo. Šiame ANK skyriuje esančiame 639 straipsnyje yra nustatyta, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Šiame skyriuje nėra reglamentuota tai, kokiu būdu turi būti nagrinėjamas skundas dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų, o tai reiškia, kad subsidiariai turi būti taikomos ANK skyriaus nuostatos, skirtos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Tad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs P. T. skundą, turėjo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne rašytinio, bet žodinio proceso tvarka.
11. ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus ir šią teisę pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas P. T. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo turėjo užtikrinti. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, teismas turėjo teisę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka šiais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais:
11.1. Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jis ne kartą skambino ir klausė, kada bus nagrinėjama jo byla, manė, kad teismas kvies į bylos nagrinėjimą, tačiau oficialiai jam pranešta apie bylos nagrinėjimą nebuvo. Tad teismas netgi neinformavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėl bylos nagrinėjimo.
11.2. Kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje tokio pareiškimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka P. T. nebuvo pareiškęs.
12. Taip pat pagal ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatas teisėjas turi nurodyti priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo nutarimo motyvuose nėra jokių argumentų, dėl ko teismas priėmė sprendimą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka.
13. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės gintis nuo pareikštų jam kaltinimų administracinio nusižengimo byloje. Tad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 630 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikomas pagrįstu. Šios aplinkybės konstatavimas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. T. kitus apeliacinio skundo argumentus palikti nenagrinėtus, o apeliacinio skundo dalį dėl procesinių normų pažeidimo vertinti kaip atskirąjį skundą, dėl kurio priimamas sprendimas perduoti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti šią bylą iš esmės užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus.
14. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutarimą, apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog apeliaciniame skunde skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. T. nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, todėl apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies, kitus apeliacinio skundo argumentus paliekant nenagrinėtus, o administracinio nusižengimo byla perduodama apylinkės teismui užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus ir nagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.
Nutartis neskundžiama.