- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- I-2957-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-21960-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- If P
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Povilas Juzikis
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Balsiui, atsakovo atstovui Pauliui Gaveliui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Povilui Juzikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 95-98), kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai 1 551,66 Lt; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) grąžinti 29 Lt sumokėto žyminio mokesčio; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 484,00 Lt advokato pagalbai bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2011-03-14 automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. K. (toliau – ir Nukentėjęs asmuo), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, ir tai sąlygojo šio automobilio apgadinimą. Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas If P&C Insurance AS filialo transporto priemonių draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žalos iš viso už 2 346,13 Lt. Įvykus draudiminiam įvykiui, pareiškėjas Nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 679,53 Lt dydžio draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Atsisako reikalavimo atlyginti pakeistų naujų detalių nuvertėjimo sumą, t.y. 127,87 Lt.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesivadovavo įstatymų reikalavimais bei neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūros. Nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nepažymėtų kliūčių kelyje numatyti negalėjo. Šiuo atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygos: žala - apgadinta transporto priemonė, atsakovės neteisėti veiksmai - neužtikrinta (duomenys neskelbtini) g. priežiūra bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos - jei tinkamai būtų vykdyta gatvės priežiūra, Nukentėjęs asmuo nebūtų patyręs nurodytos žalos.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 114-121) paaiškino, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Siaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 punktas). Pažymėjo, kad sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“ Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą, užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Gatvių priežiūra bei remontas buvo pavestas atlikti UAB „Grinda“. Pagal Sutartį UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 str. bei Sutarties nuostatomis privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadinasi, būtent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo galimybę Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Grinda“ darbų atlikimo Sutartimi tapo Vilniaus miesto gatvių valdytoja bei prisiėmė civilinės atsakomybės riziką, galinčią kilti pagal CK 6.266 straipsnį dėl netinkamos gatvių priežiūros. Būtent UAB „Grinda“ atliko (duomenys neskelbtini) g. priežiūrą, buvo minėtos gatvės valdytoja. Sudaryta darbų atlikimo Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą. Atsakovė nepažeidė jokių teisės norminių aktų. Pažymėjo, kad kelio trūkumų, dėl kurių Automobilis buvo sugadintas, nenustatyta, žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo ir kitų įvykį įtakojusių aplinkybių, todėl žala negali kilti, nes byloje nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
Pareiškėjas netinkamai apskaičiavo patirtą žalos dydį. Pabrėžė, kad po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovės bei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Pareiškėjas neįrodė, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio, kurio metu buvo įvažiuota į duobę (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2011-03-14 pažymos daro išvadą, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio padanga, bet ne ratlankis ir ventilis. Atsakovė apskritai jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Mano, kad vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis Kelių eismo taisyklių XV skyriaus 172 ir 173 punktų, CK 6.282 str. numato, kad, esant dideliam nukentėjusiojo asmens neatsargumui, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Be to, automobilio vairuotojas neteisėtai pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir taip grubiai pažeidė kelių eismo taisykles.
Atkreipė teismo dėmesį, jog transporto draudimo liudijimas (polisas), kurio serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepatvirtintas draudėjo parašu, pareiškėjas nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktą. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodo, kokiai draudiminių įvykių kategorijai ir kuo vadovaujantis buvo priskirtas aptariamas įvykis, ar draudėjas laikėsi draudimo sutartyje įtvirtintų sąlygų. Šios aplinkybės leidžia kelti klausimą dėl draudiminės apsaugos galiojimo draudiminio įvykio metu ir dėl paties įvykio priskyrimo draudiminiam įvykiui, o kartu ir dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo, išmokos dydžio.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 106-111) nurodė, kad 2011-06-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-1523 nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, atsakovo ar trečiojo asmens kaltės. Vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei, kadangi iš atsakovo ar UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog jie kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą, o savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus vykdė pagal visas objektyviai įmanomas išgales. UAB „Grinda“ apie kelyje buvusią duobę ir automobilio vairuotojo patirtą žalą sužinojo tik gavusi 2011-06-21 Pretenziją Nr. RG-VL/TP/017225, t.y. praėjus daugiau nei 3 mėn. po autoįvykio. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą, nors pareiškėjas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovą ar UAB „Grinda“ bei nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteistų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.).
Pažymėjo, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, atsiradusiu neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas amortizatorius ar apgadintas kėbulas. Net ir įrodžius, kad dėl gatvės priežiūros galėtų kilti atsakomybė ir atsakovei, ji privalo būti atleista nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatomis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas If P&C Insurance AS filialas kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių gatvių priežiūrą ir saugų eismą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas If P&C Insurance AS filialas (draudikas) 2011-04-26 išmokėjo UAB „Krasta Auto“ 1 679,53 Lt (b. l. 99) draudimo išmoką pagal 2010-03-15 sudarytą su G. K. (draudėju) transporto priemonių savarankiško draudimo sutartį dėl draudiminio įvykio (b. l. 100-101), kuris įvyko 2011-03-14 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), kai G. K. vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio duobę važiuojamojoje kelio dalyje ir automobilis buvo apgadintas (sprogo padanga, sulenktas ratlankis, b. l. 22-32). Pareiškėjas (draudikas), atsižvelgdamas į Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, vadovaudamasis CK 6.1015, 6.266 straipsniais, 2011-06-21 pateikė bendrovei „Grinda“ pretenziją dėl 1 679,53 Lt žalos atlyginimo ir pasiūlė šią sumą pervesti į pretenzijos pateikėjo nurodytą sąskaitą. Bendrovei atsisakius mokėti (b. l. 47), pareiškėjas dėl šios žalos atlyginimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
Teismui pasikreipus į Specialiąją teisėjų kolegiją (b. l. 78-79), byla 2013-10-14 nutartimi (b. l. 85-86) buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155), todėl savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja ir vadovaudamasi CK 6.266 str. bei Sutarties nuostatomis privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Pareiškėjas 2013-12-02 pateikė patikslintą skundą, kuriame atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu - UAB „Grinda“ ir prašo priteisti 1 551,66 Lt žalos atlyginimo (b. l. 95-98).
Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.
Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadinasi, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis nustato saugių eismo sąlygų užtikrinimo keliuose priemones. Pagal šio įstatymo 7 dalį kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal šio Aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus),vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių gatvių priežiūrą taip, kad jos atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtinta kelio savininko (valdytojo) pareiga atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje.
Atsakovo pateikti įrodymai, atsiliepime ir teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini), esančios duobės, nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b. l. 23-27). Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjo paaiškinimai ir Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą: G. K., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ratą.
Atsakovo argumentai, kad vairuotojas privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas (Kelių eismo taisyklių 19, 133, 134 punktai), nėra teisingi. Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 2011-06-06 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta (b. l. 23), o vairuotojo rašytinis paaiškinimas (važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, antrąja eismo juosta, netikėtai pajuto smūgį į dešinį priekinį ratą, suprato, kad papuolė į duobę, sprogo padanga, šioje gatvėje buvo daugiau duobių, iškvietė policijos pareigūnus) ir būrio vado tarnybinis pranešimas (patvirtino įvykį ir atvykimą į vietą), schemos (b. l. 25-26), nuotraukos (b. l. 31-32) patvirtina, jog vairuotojui važiuojant gatve saugiu greičiu ir įvažiavus į 13 cm duobę, jis sugadino automobilio dešiniąją dalį (priekinį ratą). Patirtų pasekmių mastas paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo ir pasirinkto nesaugaus greičio. Policijos pareigūnai 2011-03-14 buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes (vietą, gatvėje esančią nepažymėtą duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą dėl jo kaltės. Atvirkščiai - visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, pateikdama atsiliepimą į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. ir kt.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Policijos nutarime užfiksuota tik priekinio dešiniojo automobilio rato sprogusi padanga, ratlankio gedimas nenurodytas. Vertės nustatymo tvarkos 10 punktas nustato, kad atkūrimo (remonto) kaštai – tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių, bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, esą ratlankis ir ventilis eismo įvykio metu nėra fiksuotas. Pirminiame transporto priemonės techniniame apžiūros protokole 2011-03-14 buvo pažymėtas transporto priemonės sugadinimas – dešinio rato priekinė padanga (b. l. 26). Apžiūrėjus automobilį įmonėje UAB „Krasta Auto“, išrašytoje 2011-03-14 PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytos ir keičiamos detalės – ratlankis, padanga, ventilis bei atlikti papildomi remonto darbai (b. l. 30), taip pat byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti apgadintas ratlankis. Vadovaudamasis minėta įrodinėjimo taisykle, teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), teismas vertina, kad žalos atlyginimas priteistinas iš Vilniaus miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje esantiems įrodymams, darytina išvada, kad savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią Vilniuje, užtikrinti joje saugų eismą, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuotinos išlaidos, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad yra visos būtinosios viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiama pareiškėjui If P&C Insurance AS filialui iš atsakovo 1 551,66 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje - kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus ginčo teisinius santykius, darytina išvada, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 551,66 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-07-01, b. l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-2195/2010, Nr. A756-1578/2012, Nr. A602-2714/2012).
Patenkinus pareiškėjo skundą, turi būti tenkinamas prašymas priteisti 484,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44, 45 straipsniai).
Vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, yra pagrindas grąžinti pareiškėjui sumokėtą 29 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą patenkinti.
Priteiti pareiškėjui If P&C Insurance AS filialui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1551,66 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt vieno lito ir šešiasdešimt šešių centų) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui If P&C Insurance AS filialui 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1551,66 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt vieno lito ir šešiasdešimt šešių centų) sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Gražinti pareiškėjui If P&C Insurance AS filialui sumokėtą žyminį mokestį 29 Lt (dvidešimt devynis litus).
Priteisti pareiškėjui If P&C Insurance AS filialui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.