Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 4 metų 10 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas trisdešimt keturis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ž. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas, kuriuo prašoma tenkinti skundą ir nepatvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tai sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vertintina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą. Taip pat pabrėžia, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, kadangi elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. R. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Pažymėtina, kad Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, skatintas, tačiau teismo vertinimu, nors šie duomenys ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo Ž. R. elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu negalima teigti, jog jo elgesys pasižymėjo išskirtiniu pozityvumu ir vien teigiama nusikalstamo elgesio korekcija. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistasis Ž. R. atlikdamas laivės atėmimo bausmę trisdešimt aštuonis kartus buvo skatintas, tačiau vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda. Vienintelis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį be kita ko jam buvo skirta drausminė nuobauda, buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 3 d., atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2014 m. balandžio 24 d., padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, praėjus ilgam laikui nuo bausmės pradžios, gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, vertintinas itin neigiamai. Visi padaryti vidaus tvarkos pažeidimai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus net gi būnant struktūruotoje aplinkoje, didelės priežiūros sąlygomis, šiuo metu vien teigiama nuteistojo elgesio korekcija dar vyksta itin trumpą laiką ir negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bet nuteistojo Ž. R. elgesyje vis dar stebimi šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurtinio elgesio istorija; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra fiksuojamas ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, o iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vis tik bylos duomenimis nėra fiksuota, kad šią probleminę sritį nuteistasis, bausmės atlikimo laikotarpiu, būtų stengęsis koreguoti, kadangi nenustatyta, jog siekiant koreguoti šią probleminę sritį būtų dalyvavęs kokiose nors elgesio keitimo programose, susijusiose būtent su alkoholio vartojimu iki 2022 m. Tai, kad nuteistasis tik nuo 2022 m. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą ir dalyvavo tik dviejuose užsiėmimuose, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis Ž. R. turės gyvenamąją vietą nėra laikoma išskirtinai teigiama ar apsaugančia nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika padaryta sugyventinės bute, kuriame kartu gyveno.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju Ž. R. neatliktos bausmės dalis (4 metai 10 mėnesių 29 dienos) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, Ž. R. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, konstatuotina, jog dabartiniame laisvės atėmimo bausmės etape, dar nėra pagrindo spręsti, kad Ž. R. jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų pagrįstas. Todėl tenkinamas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas, atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundą tenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.