Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN6.-3456-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-12-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. I-a instancijaNutarimas · 2021-03-23Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
AN6.-3456-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03100-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Grąžinti bylą iš naujo tirti.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
M. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN6.-3456-1033/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03100-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 7.1; 21.1.5; 21.9.9.
ROIK: 20122957036(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P.,atstovui pagal įstatymą I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. B. 2020-10-30 surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – Protokolas) nepilnamečiui M. P. dėl to, kad buvo gautas P. P. pareiškimas apie tai, jog 2020-09-13 dieną jis pervedė 45 eurų sumą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią M. P., už prekę, t. y. sportinį kostiumą, kurio iki šiol negavo, pinigai į P. P. sąskaitą nebuvo grąžinti, todėl jam padaryta 45 eurų turtinė žala. Protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: (duomenys neskelbtini) (P. P. gyvenamoji vieta), 2020-09-13 00.00 val. Tokiais veiksmais M. P. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje.

M. P. teismo posėdyje su administraciniu nusižengimu nesutiko ir kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis jokių realių daiktų nepardavinėja, skelbimų į (duomenys neskelbtini) nededa ir dėl daiktų pardavimo su niekuo nesitarė. Bendrauja socialiniame tinkle „facebook“, kur grupėje susirašinėjo su A. V.. Šio asmens nepažįsta, su juo tarėsi dėl žaidimo („Growtopiia“) virtualių pinigų pardavimo ir susitarė, kad A. atsiųs jam 45 eurus, o jis duos A. žaidimų pinigus. Kai jam pervedė pinigus (45 Eur), jis pardavė žaidimo pinigus. Nežinojo, kad pinigus siuntė ne A., o kitas žmogus. Dažnai būna, kad nepilnamečiai paprašo, jog brolis, draugas atsiųstų savo sąskaitą, nes patys neturi sąskaitos. Iš facebook‘o matosi A. V. profilis, jame parašyta asmens vardas, pavardė, tačiau realiai šio žmogaus nepažįsta, nežino kur jis gyvena. A. pirko iš jo žaidimo pinigus ne vieną kartą, bet šis kartas buvo paskutinis, po šio pirkimo A. jį užblokavo. Trakuose yra kita panaši byla, kurioje jis yra liudytojas, turi pakvietimą į Trakų policiją. P. P. nepažįsta, apie jį išgirdo, kai pakvietė į teismą. Nežino kas galėjo pasinaudoti jo banko sąskaita, jis daugeliui žmonių buvo pasakęs savo sąskaitą, tačiau dėl žaidimo pinigų pardavimo tarėsi būtent su A. V.. Apie tai, kad A. sukčiauja sužinojo, kai į namus atėjo policija. Kiek žino dėl A. yra trys bylos. Kiek atsimena, prašė tyrėjos nustatyti A. V. tapatybę, o tėvas, atrodo prašė, kad bylos būtų sujungtos, tačiau tyrėja šių prašymų netenkino, pasakė, kad nemato kitų bylų, nors Trakų tyrėja matė kitas bylas.

Atstovas pagal įstatymą I. P. paaiškino, kad buvo iškviesti į policiją pas tyrėją ir davė parodymus, bendravimo metu pasakė, kad M. yra nukentėjusysis, o A. – apgavikas. Situacija Trakuose yra panaši, tik ten buvo dėl elektroninės cigaretės pardavinėjimo. Tyrėja (Trakuose) pasakė, kad mato kitas bylas, prašė, kad būtų išsiaiškinta A. V. tapatybė. Vilniuje jiems pasakė, kad tyrėjai neįdomu ir neturi noro, nemato kitų bylų. Per parodymus sakė, kad internetu (duomenys neskelbtini) M. nepardavinėjo jokių drabužių. Iš banko išrašo matosi, kad A. rašo, jog pervedė pinigus, M. atrašo, kad gavo, parduodamas virtualius pinigus, kurie turi realią vertybę, jis įvykdė sandorį. Kad mokėtojo pavardė ne V., o kito žmogaus, tai įprastas dalykas, nes jaunimas neturi savo sąskaitų, prašo pervesti pinigus iš pažįstamų sąskaitų. Kai atėjo policija, jis suprato, kaip veikia sistema. A. V. duoda skelbimą (duomenys neskelbtini), kad parduoda daiktą už 45 Eur, atsiranda realus pirkėjas, jis paduoda M. sąskaitą, pirkėjas perveda į M. sąskaitą pinigus, o M. galvoja, kad atkeliavo pinigai iš A. už žaidimo pinigus ir atiduoda žaidimo pinigus A. V.. Tada A. žaidime permeta tuos pinigus į savo tikrąjį profilį ir kitu vardu gali tuos pinigus parduoti už grynus ir turėti sau taip gryną pelną. Jis paaiškino vaikui kaip veikia šis dalykas ir daugiau neturėjo reikalų su A.. Nors M. ir nekaltas, greičiausiai būtų sumokėję 45 Eur, kad nebūtų procesinių dalykų, tačiau tyrėja nekreipė dėmesio apie A. V. sukčiavimą ir, kad jo tapatybę reikia nustatyti. A. padarė nusižengimą prieš įstatymą ir apgavo žmogų. Paduodant skelbimą (duomenys neskelbtini) reikia nurodyti telefoną, todėl įdomu ar skambino P. A. V., galima IP adresą nustatyti to žmogaus, bet dabar, kai tiek laiko praėjo, nežino ar galima nustatyti. Tyrėja galėjo atrasti A. V., kuris turi patirtį sukčiavime, todėl įtaria, kad A. veikia iki šiol ir apgaudinėja nepilnamečius, o jo ieškoti niekas nenori. M. sąžiningai įvykdė sandorį, pervedė virtualius žaidimų pinigus nežinodamas, kad A. V. yra sukčius. Jis tiki sūnumi, stebi, ką jis daro namuose, kompiuteris yra jo asmeninis, todėl viską mato, ką sūnus veikia. Jis tiesą sakė, jokių drabužių nepardavinėjo, skelbimų portale nedėjo.

M. P. 2020-10-30 apklausos pas tyrėją R. B. metu atsakydamas į užduotus klausimus paaiškino, kad 2020-09-13 susitarė su A. V. per „facebook“ paskyrą, kad parduos jam žaidimo pinigus, vertus 45 eurų, tada jis į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 45 eurus ir jis per žaidimą padavė jam žaidimo valiutą-pinigus. A. V. asmeniškai nepažįsta. Su A. prieš tai buvo sudaromi sandoriai dėl to pačio dalyko. 2020-09-13 19.35 val. namuose (duomenys neskelbtini), jis laukė iš A. 45 eurų ir į jo banko sąskaitą buvo pervesti pinigai - 45 eurai, paskirtis nebuvo nurodyta. Jis suprato, kad pervedė pinigus jam už žaidimą. P. P. nepažįsta ir sandorio su juo nevykdė (b. l. 5).

Pranešimo peržiūroje iš policijos duomenų bazės matyti, kad 2020-09-17 17.54 val. per e-Policija buvo gautas P. P. pranešimas, kad 2020-09-13 19.30 val. iš (duomenys neskelbtini) skelbimo jis užsisakė sportinius kostiumus, kurių suma buvo 45 eurai. Skelbimo savininkui pateikė savo asmens duomenis, nurodė paštomato adresą ir pervedė minėtą pinigų sumą į jo nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Asmuo prisistatė M. P.. Pervedus pinigus kilo įtarimas, nes skelbimo savininkas pradėjo ignoruoti susirašinėjimą, nereagavo į žinutes, jas tiesiog perskaitydavo. Norėdamas įsitikinti, kad buvo apgautas internetinio sukčiaus, parašė jam iš kito įrenginio bei užsisakė jo parduodamą sportinį kostiumą. Jam nurodžius paštomatą, asmuo atsiuntė kitą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei prisistatė V. A.. Tuomet jis nusprendė apie įvykį pranešti policijai, kad nuo jo nenukentėtų kiti asmenys. Nerimauja, nes sukčius turi jo banko sąskaitą, adresą, asmens kodą ir vardą, pavardę. Skelbimas vis dar aktyvus. Pateiks pinigų pervedimo išrašą, skelbimo ID ir susirašinėjimus (b. l. 7, 13-14).

Banko mokėjimo išrašas ir VMI informacija apie deklaracijas ir sąskaitas patvirtina, kad 2020-09-13 19.35 val. mokėtojas P. P. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45 eurus į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. P. (b. l. 9, 12).

Iš nukentėjusiojo P. P. pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 12-13 d. jis tarėsi dėl treningų (2 vnt.) pirkimo už 45 eurus iš pirkėjo, patalpinusio skelbimą apie parduodamus treningus internetiniame portale(duomenys neskelbtini), skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), pardavėjo nurodyta vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18).

Iš M. P. pateikto 2020-09-13 susirašinėjimo su A. V. matyti, kad jis tarėsi dėl žaidimo virtualių pinigų pardavimo A. V. už 45 eurus (b. l. 32-34, 37-39).

Banko operacijos duomenys patvirtina, kad P. P. 2020-09-13 pervesdamas 45 eurus į M. P. banko sąskaitą pervedimo paskirtyje įrašė „pavedimas“, konkrečiai už ką perveda pinigus nenurodė (b. l. 35).

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. J. 2020-09-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-09-17 buvo gautas ir registruotas P. P. pranešimas ROIK Nr. 0120000512083 dėl to, kad 2020-09-13 skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamus sportinius kostiumus. Pareiškėjui minėta prekė patiko, todėl nusprendė užsisakyti 2 vnt. sportinių kostiumų. Bendravo su pardavėju susirašinėdami žinutėmis. Pardavėjas parašė P. P., kad 2 vnt. sportinių kostiumų kaina su siuntimu bus 45 eurai, ir atsiuntė banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklausė M. P.. Padaręs pavedimą pranešėjas internetu iš savo sąskaitos į minėtą sąskaitą apie tai informavo pardavėją ir parašė savo duomenis, kur siųsti sportinius kostiumus. Pervedus pinigus pardavėjas su pranešėju daugiau nesusirašinėjo, neatsakinėjo į jo klausimus, kada išsiųs prekę ir pan. Pareiškėjui padaryta 45 eurų turtinė žala. Remiantis išdėstytu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnio l dalį. Gauta informacija, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. P., gyv. (duomenys neskelbtini). 2020-09-28 P. P. atžvilgiu priimtas nutarimas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir išsiųstas elektroniniu paštu pranešėjui. 2020-09-29 susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini) su P. P., šis paaiškino, kad yra užsiėmęs, papildomai jokios informacijos suteikti apie įvykį negali, galima remtis jo pirminiu pranešimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Iki šios dienos 2 vnt. sportinių kostiumų negavo, 45 eurai į jo banko sąskaitą nėra gražinti, jam padaryta 45 eurų turtinė žala (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą (2020-10-29 duomenys) M. P. anksčiau nėra baustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnį (b. l. 23).

ANK 108 straipsnis numato administracinę atsakomybę už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur).

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu teisės pažeidimą jis padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK vyresnioji tyrėja R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą nepilnamečiui M. P., kad nukentėjusysis P. P. pervedė į M. P. banko sąskaitą 45 eurus pagal (duomenys neskelbtini) patalpintą skelbimą, siekdamas įsigyti sportinius treningus (2 vnt.), tačiau, kaip paaiškino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P., jis jokių realių daiktų nepardavinėjo, skelbimų apie daiktų pardavimą į internetą nedėjo, bendraudamas per socialinį tinklą „facebook“ tarėsi su A. V. tik dėl žaidimo virtualių pinigų pardavimo, A. V. nepažįsta, taip pat nepažįsta P. P.. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. P. kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija nenustatė A. V. asmens tapatybės, netyrė iš kokių įrenginių (IP adresai, sujungimai, celės, bokštų veikimo zonos ir pan.) jis susirašinėjo su M. P., ir galimai susirašinėjo su P. P. bei V. A., nebuvo aiškintasi kada ir koks asmuo, iš kokio įrenginio (IP adreso) patalpino skelbimą (duomenys neskelbtini) apie parduodamus sportinius treningus, kuriuos norėjo įsigyti P. P., šis nukentėjusysis tyrimo metu net nebuvo apklaustas, dėl to negalima daryti išvados, kad įvykis buvo pilnai ištirtas ir atskleistos visos reikšmingos aplinkybės. Be to, kaip nurodė M. P. ir jo atstovas pagal įstatymą, be šios bylos yra dar kelios panašios ir galimai tarpusavyje susijusios tokio pobūdžio bylos dėl sukčiavimo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sukčiavimas P. P. atžvilgiu nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, asmuo „facebook“ sukurtame profilyje prisistatęs A. V. pagal panašią schemą galimai sukčiauja sistemingai, ką patvirtino ir P. P., kad jam pakartotinai susisiekus su treningų pardavėju, šis prisistatė kitu asmeniu (V. A.) bei nurodė kitą banko sąskaitą. Todėl, siekiant užkardyti neteisėtas veikas bei nustatyti jas padariusį asmenį (ar asmenis), būtina atlikti išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių tyrimą.

ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N575-55-08, Nr. N575-651-12). Be to, pagal teismų praktiką pažeidimą turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija.

Bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, kad pateiktų įrodymų nepakanka M. P. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, taip pat paaiškėjo, jog nepilnametis M. P., susitardamas su nepažįstamu asmeniu (A. V.) parduoti jam virtualius žaidimo pinigus, galėjo būti įtrauktas į gerai organizuotą internetinio sukčiavimo schemą, kaip ją apibūdino atstovas pagal įstatymą I. P., todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui atlikti tyrimą iš naujo, kadangi yra esminiai įrodymų trūkumai, kurių negalima pašalinti teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui atlikti tyrimą iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas