Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-504-389/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
1-504-389/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-6-00026-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Kaltinamasis
G. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-504-389/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00026-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5.1.; 3.6.4.5.2.; 2.10.1.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau - BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už tinkamą laiku ir teisingą apskaitos dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą apskaitos dokumentuose, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 13AM/02 buhalterinę apskaitą, pavesdama tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui G. B. ir taip per apskaitą tvarkiusį asmenį, nežinančią apie jos nusikalstamus veiksmus, pati pildydama pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius bei kvitus), atlikdama kasininko funkcijas ir turėdama žinioje bendrovės jai patikėtus grynuosius pinigus, nepateikdama visų apskaitos dokumentų buhalterei, tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesurašydama pirminių apskaitos dokumentų ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų nefiksuodama, t. y. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

- 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus – „kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentams reikalavimų - ūkinės operacijos turinys“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, nurodytus 3 punkte–„pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba kvitas“ ir 16 punkte – „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“,

nes ji, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d., kaip bendrovės direktorė ir kasininkė, turėdama teisę pati išrašyti pirminius bendrovės apskaitos dokumentus, gavusi pajamas už parduotas prekes iš asmenų, buhalterinėje apskaitoje (ūkinių operacijų registre, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre), nefiksavo įvykusių ūkinių finansinių operacijų, neišrašė atliktiems darbams 8 PVM sąskaitų faktūrų, gautiems 7 501,85 Eur, neišrašė kasos pajamų orderių, jų nepateikė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, todėl jie nebuvo registruoti kasos knygoje ar kitame apskaitos registre, tokiu būdu nefiksavo 8 įvykusių ūkinių operacijų ir neregistravo 7 501,85 Eur pinigų gavimo (pajamų ir PVM) bei vienu atveju apskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie turto struktūrą:

2014 m. apskaitoje nefiksavo vienos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, ūkinių operacijų registre neatvaizdavo 10 900 Lt (3 156,89 Eur) įplaukų,

2015 m. apskaitoje nefiksavo vienos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, ūkinių operacijų registre neatvaizdavo 2 000 Eur įplaukų,

2016 m. apskaitoje nefiksavo 6 įvykusių ūkinių finansinių operacijų, ūkinių operacijų registre neatvaizdavo 2 345 Eur įplaukų,

išrašydama 2016 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą JPA Nr. 12570 įformino ūkinę operaciją, kurios turinys neatitinka tikrovės, t. y. nurašė medžiagos PENOSIL GOLD GUN - 273,70 Eur ir lipnią plastikinę juostą - 48,61 Eur (suma su PVM 390 Eur), nors šios medžiagos fiziniam asmeniui A. G. nebuvo parduotos, jam buvo sumontuotas langas, kurio vertė 390 Eur,

dėl šių nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014-2016 metus.

Be to, G. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 ir 21 straipsnius, būdama atsakinga už tinkamą surašymą laiku ir teisingų apskaitos dokumentų už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal įstatymo 11 straipsnį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą dokumentuose, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingą deklaracijų sudarymą ir jų tinkamą pateikimą, pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus– „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą paslaugą atsiranda, kai įstatyme nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis paslaugų teikimas“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „tuo atveju, kai PVM sąskaita faktūra neišrašyta už suteikiamą paslaugą, tai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už suteiktą paslaugą“, taip pat pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“,

laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. spalio 19 d., Panevėžio mieste, tyčia, veikdama bendrovė naudai ir siekdama išvengti valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 1 302 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 8-iais atvejais, gavusi pajamas už parduotas prekes iš fizinių asmenų, viso 7 501,85 Eur sumai, neišrašė pirminių apskaitos dokumentų, kurių nepateikė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, šių pajamų nedeklaravo bendrovės teiktose PVM deklaracijose ir bendrovės vardu nesumokėjo PVM nuo gautų pajamų:

2014 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje nedeklaravo ir nesumokėjo 548 Eur pardavimo PVM,

2015 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 347 Eur pardavimo PVM,

2016 m. balandžio, birželio, liepos, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 407 Eur pardavimo PVM,

bei tyčia, veikdama bendrovės naudai ir siekdama išvengti valstybei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 310 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, 8-iais atvejais, gavusi pajamas už parduotas prekes iš fizinių asmenų, viso 7501,85 Eur, šių pajamų nedeklaravo pelno mokesčio deklaracijose ir taip bendrovės vardu nesumokėjo pelno mokesčio:

metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 metus nedeklaravo ir nesumokėjo 130 Eur pelno mokesčio,

metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus nedeklaravo ir nesumokėjo 83 Eur pelno mokesčio,

metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus nedeklaravo ir nesumokėjo 97 Eur pelno mokesčio,

taip ji, į šias pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir metines pelno mokesčio deklaracijas, įrašiusi žinomai neteisingus duomenis, jas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, taip savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 1 302 Eur PVM mokesčio ir 310 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

Kaltinamoji G. Š., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore yra nuo pat įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki šiol. Nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. apskaitą pagal tos pačios dienos sudarytą paslaugų teikimo sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitą tvarkančiai bendrovei dokumentus nuveža maždaug kas dvi savaites. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbas yra sezoninis, t. y. veikla daugiau vykdoma šiltuoju metų laiku. Bendrovėje pastovūs darbuotojai be jos yra dar du: darbų vadovas R. Č. ir vadybininkė R. K., o kiti keičiasi. Visus piniginius klausimus, operacijas atlieka tik ji. R. K. priima iš klientų pinigus tik tuo atveju, kai jos nebūna ofise, tačiau jokių dokumentų išrašo. Pinigų priėmimo kvitus išrašo tik ji. Vadybininkės pinigų priėmimo kvitų neišrašinėjo. N. K. yra pažįstamas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada nedirbo. Gali būti, kad jis nusiperka bendrovėje produkciją ir ją pristato, sumontuoja klientui, bet sutarties to kliento su jų bendrove nėra, t. y. ji nebuvo iš viso sudaryta. Pagal sudarytas sutartis sumokėtus avansus, tai pripažįsta, kad kai klientas sumoka avansą, informacija apie avanso sumokėjimą buhalterijos nepasiekia ir tas pinigų gavimas apskaitoje neapskaitomas, pinigų gavimo kvitas neišrašomas. Pinigų gavimo kvitas išrašomas klientui, mokant galutinę sumą, jau sumontavus jam gaminį ir tuomet išrašomas vienas pinigų gavimo kvitas, kuriuo apskaitomas ir jau anksčiau sumokėtas avansas bei galutinė tą dieną mokama atsiskaitymo suma. Apie avanso sumokėjimą atsižymi sutartyje, ten pasirašydami. PVM sąskaita faktūra išrašoma, galutinai sumontavus gaminį ir klientui atsiskaičius su bendrove. Pinigų gavimo kvitas gautam avansui neišrašomas todėl, kad nebūtų painiavos, nes buhalterė ofise nedirba ir tada būtų sunku atrinkti tuos pinigų mokėjimus ir pagal kokias sutartis, kokias sąskaitas. Avansinės apyskaitos bendrovėje nėra sudaromos. PVM sąskaitas faktūras išrašydavo tik ji vienintelė. Kaip galėjo atsitikti, kad pagal su klientu sudarytą sutartį jam sumontuojamos šarvo durys, o jo vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra yra medžiagoms, tiksliai negali paaiškinti. Galėjo ir suklysti. Apklausos metu pateikta 2016 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra, serija JPA Nr. 0012570, 390 Eur sumai už medžiagas yra išrašyta jos ir šioje PVM sąskaitoje faktūroje yra jos parašas. Apklausos metu pateiktas 2016 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitas, serija BLB Nr. 8470292, yra išrašytas jos ranka, kvite nurodyta 390 Eur suma buvo gauta, tačiau kodėl kvite nėra pinigus sumokėjusio asmens parašo, negali paaiškinti. Nuo 2014 metų buvo papildytos sutartys atskiru punktu, įrašant atitinkamą garantiją šarvuotoms durims, langams, todėl atskiri garantiniai lapai jau klientui neišduodami. Jų bendrovė dabar saugiausiai tiekia „Artech“ gamintojo langus, kurių profilis „Vital“, „Veka“, „Rehau“ profilio langų jų bendrovė niekada neužsakinėjo, niekada nei vienam klientui netiekė ir nemontavo. Ar 2014-2016 m. laikotarpiu galimi atvejai, kai klientas sumoka pinigus už bendrovės suteiktas paslaugas, t. y. pristatytus ir sumontuotus gaminius, tačiau jo sumokėtiems pinigams nėra išrašomi jokie dokumentai ir gauti pinigai neapskaitomi bendrovės apskaitoje, nedeklaruojami mokesčiai nuo gautų pajamų, konkrečiai nieko negali pasakyti, nes tikrai stengėsi visas gautas pajamas apskaityti ir sąžiningai sumokėti mokesčius. Dėl apklausos metu pateikto 2014 m. gegužės 19 d. komercinio pasiūlymo Nr. 14/05/19, gali paaiškinti, kad konkrečiai šio komercinio pasiūlymo aplinkybių surašymo nurodyti negali, nes neatsimena kiekvieno konkretaus atvejo. Šis paminėtas komercinis pasiūlymas priklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. N. K. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, tačiau jis lankydavosi jų bendrovėje, gal ir yra užsisakęs kokius tai gaminius, tačiau dabar neatsimena. Kategoriškai gali patvirtinti, kad visa bendrovės nupirkta produkcija yra perkama su dokumentais ir bendrovė gali išlošti tiek, kiek nusidera dėl nuolaidų taikymo. Tačiau ar visais atvejais yra apskaitytos gautos pajamos, dabar jau kategoriškai negali tvirtinti. Galėjo būti ir neapskaitytos, kaip yra ir būtent šiuo atveju pagal paminėtą apklausos metu komercinį pasiūlymą. Gal ir buvo daugiau analogiškų atvejų, bet jų tiksliai įvardinti negali. Jai paminėtos, kaip buvusių bendrovės klientų pavardės: G. G., G. V., R. J., D. K., A. G., J. M., E. P., G. V., A. D., V. P., kaip ir nežinomos. Kas dėl atlikto bendrovės ūkinio finansinio tyrimo, surašyto 2017 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo, tai su specialisto išvada visiškai sutinka, jog 2014-2015 m. laikotarpiu, bendrovės apskaitoje nebuvo įformintos suteiktos prekės ir paslaugos klientams už 7 501,85 Eur sumą, nebuvo deklaruota ir sumokėta 1 302 Eur PVM ir 310 Eur pelno mokesčio. Pridėtinės vertės, pelno deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai teikia buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės direktorė G. B., tačiau ji tikrai apie tai, kad jai perduoti duomenys apie gautas pajamas yra neteisingi, nežinojo. Tuo pačiu nežinojo, kad neteisingai apskaičiuojamas PVM ir pajamų mokesčiai, nes jai pateikdavo jau neteisingus duomenis apie pajamas, pagal kuriuos neteisingai buvo apskaičiuoti minėti mokesčiai. Šiuo metu padengė valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą, sumokėdama pagal specialisto išvadą priskaičiuotą 1 302 Eur PVM ir 310 Eur pajamų mokesčius, viso sumokėjo 1 612 Eur. Prie apklausos protokolo pridėjo tai patvirtinantį dokumentą, t. y. 2017 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymo Nr. 457 kopiją (1 lapą). Sutinka ir prašo procesą byloje dėl jos padarytų nusikalstamų veikų užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-102, t. 3).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojos G. B. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jai paminėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, nes su šia bendrove jos vadovaujama bendrovė yra 2013 m. rugpjūčio 26 d. sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 13AM/02. Pagal šią sutartį bendrovės apskaitą tvarko iki šiol. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), ir ten dažniausiai direktorė G. Š., taip pat kartais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai, kurie keičiasi, atveža buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat kartais ji pati užvažiuoja paimti dokumentų arba juos paima kas nors iš jos vadovaujamos bendrovės darbuotojų. Griežtai nustatytos tvarkos nėra. Dokumentai pas juos patenka dažniau nei kartą per mėnesį, tačiau griežtai nustatyto sutartyje termino, iki kurios mėnesio dienos jie turi būti pristatyti, nėra. Ji, kaip buhalteriją tvarkanti specialistė, niekada bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų neišrašinėjo. Visus pirminius dokumentus gauna iš įmonės. Kasos pajamų ir išlaidų orderius išrašo ji pagal tos dienos pateiktus pirminius dokumentus. Pvz., yra išrašomas kasos pajamų orderis atitinkamą dieną išrašytiems pinigų priėmimo kvitams. Kaip jau minėjo, pinigų priėmimo kvitus jau gauna išrašytus direktorės G. Š. arba vadybininkų ir juose jau būna pinigus sumokėjusio asmens parašai, sumokėtos sumos. Pagal tuos kvitus, kaip jau minėjo, yra išrašomas atitinkamos dienos kasos pajamų orderis. Niekada grynais pinigais ji nedisponavo, tik aritmetiškai yra suvedama kasos knyga, su kurios likučiais direktorė yra supažindinama. Dar kartą patvirtina, kad ji niekada šios įmonės vardu neišrašinėjo PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų ir grynais pinigais nedisponavo. Jos pareiga yra buhalterinės apskaitos tvarkymas, registrų sudarymas ir atskaitomybės pateikimas. Jai yra suteiktas įgaliojimas ir turi prie VMI, SODROS, „Registrų centro“ prieigą bei teikia reikiamas deklaracijas, ataskaitas. Suvestiniai registrai, deklaracijos, ataskaitos yra sudaromos pagal jai pateiktus dokumentus ir ji tikrai nieko negali pasakyti, ar bendrovėje yra apskaitomos visos gautos pajamos, negali pasakyti, ar duomenys, įrašyti išrašytose ir jai pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, yra tikslūs, nes, kaip jau minėjo, ji šių dokumentų pati neišrašinėja, o tik įtraukia į registrus jau gautą informaciją bei teikia atskaitomybę, deklaracijas. Pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, tai tikrai yra apskaitomos visos gautos pajamos, ji atidžiai seka ir kontroliuoja, kad viskas būtų tvarkingai, tiksliai surašoma, jog laiku būtų mokami mokesčiai. Su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ klientais jai netenka bendrauti. Iki šios dienos pagal jos turimus dokumentus, įmonė yra tvarkinga ir mokesčiai mokami laiku. Šiuo metu bendrovėje yra penki darbuotojai. Su darbuotojais darbo sutartis sudaro direktorė. Taip pat jai pateikiama informacija apie darbo sutarčių nutraukimą (b. l. 69-71, t. 3).

Liudytojos A. D. parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra A. D., kuri jau apie 10-12 metų gyvena ir dirba Airijoje, mama. 2016 metais dukra įsigijo butą Panevėžyje, nes planuoja kitais metais grįžti į Lietuvą visam laikui. Kadangi dukra remontuoja butą, buvo reikalinga pakeisti lauko duris. Kiek jai žinoma, pažįstami rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užtikrino kaip patikimą, kokybiškai gaminančią langus, duris, bendrovę. Todėl dukra šią bendrovę ir pasirinko. 2016 metų liepos 12 d. (dėl dienos gali ir klysti) kartu su dukra nuvyko į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Moteris, jos pareigos ir asmens duomenys jai nežinomi, šviesiais plaukais konsultavo dėl šarvuotų durų, kurias norėjo įsigyti. Moteris paskaičiavo durų kainą su montavimu, t. y. 350 Eur, kuri tenkino. Tokiu būdu šioje bendrovėje užsisakė šarvuotas duris. Joks užsakymą patvirtinantis dokumentas nebuvo išrašytas ir nebuvo išduotas. Būnant ofise minėtai moteriai dukra A. D. sumokėjo grynais pinigais 150 Eur avansą už duris. Pinigų mokėjimą patvirtinančio dokumento nerado, gali būti, kad jis nebuvo išrašytas apskritai, bet gali būti, jog dukra jį išmetė, todėl kategoriškai teigti negali. Išeinant aptarnavusi moteris pasakė, kad kai bus pagamintos ir įstatytos durys, reiks vėl ateiti į ofisą ir sumokėti likusią sumą, t. y. 200. Kitą dieną buvo atvykę bendrovės darbuotojai išmatuoti durų. Dėl apklausos metu jai pateiktos 2016 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16/07/12, patvirtina, kad ties jos dukros rekvizitais yra jos parašas. Maždaug po poros savaičių po užsakymo, dukrai paskambino moteris iš minėtos bendrovės ir pasakė, kad durys pagamintos ir bendrovės darbuotojai nori atvažiuoti jų įstatyti. Durys buvo įmontuotos. Jokia PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta. Garantinio lapo taip pat jokio negavo. Po durų įstatymo, ji nuvyko į bendrovės ofisą ir grynais pinigais sumokėjo 200 Eur. Jai nebuvo išduotas joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Pinigus priėmusi moteris, tik pasakė, kad viskas yra kompiuteryje ir jokių dokumentų ji neduos. Įsigytos durys dukrai patiko, kol kas jokių pretenzijų bendrovei neturi. Turtinė žala nepadaryta. Daugiau iš šios bendrovės nieko neužsakinėjo. Dar nurodo, kad jau esant pradėtam tyrimui ir po to, kai ji davė paaiškinimą apie durų įsigijimą, buvo nuvykusi į bendrovę ir reikalavo, kad jai būtų išduotas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, tačiau ten buvusios darbuotojos iš jos tik pasišaipė, pasakė, jog joms reikia ieškoti, dabar negali nieko pateikti. Dar sakė, kad ji čia ne viena tokia vaikšto ir reikalauja tokių dokumentų (b. l. 139-140, t. 2).

Liudytojo A. G. parodymais, iš kurių matyti, kad jam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ žinoma. Šioje bendrovėje užsakinėjo plastikinius langus ir balkono duris. Šią bendrovę pasirinko atsitiktinai. Į bendrovę kreipėsi 2016 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos šiuo metu neatsimena. Nuvykus į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), jį aptarnavo moteris. Konsultavosi dėl užsakymo, t. y. dviejų plastikinių langų, jų kainos, pagaminimo termino ir kitų sąlygų. Tiksliai neatsimena, ar tą pačią dieną ar kitą, bendrovės darbuotojai atliko langų matavimus jo namuose. 2016 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 16/04/13. Sutartyje nurodyta, kad jis sumoka 70 Eur avansą, o bendra suma su montavimo darbais sudarė 390 Eur. Patvirtina, kad šioje sutartyje yra jo parašas. 70 Eur avansą sumokėjo grynais pinigais, būnant ofise. Kadangi sutartį pasirašė vadybininkė R. K., mano, kad jai ir sumokėjo šią sumą, tačiau jam nebuvo išrašytas joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Langai buvo pagaminti labai greitai. Po langų sudėjimo sumokėjo likusią pinigų sumą, t. y. 320 Eur, nors pinigų priėmimo kvite, serija BLB Nr. 8470292, nurodyta visa langų užsakymo suma, t. y. 390 Eur. Jokios PVM sąskaitos faktūros negavo. Jam buvo išduotas tik garantinis lapas, kuriame yra žyma, kad sumokėjo 390 Eur. Taip pat patvirtina, kad garantiniame lape yra jo parašas. Dėl apklausos metu jam pateiktos 2016 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija JPA Nr. 0012570, gali patvirtinti, kad joje nurodytų 48 vnt. „Penosil“ putų bei 78 metrų lipnios juostos tikrai nėra pirkęs. Šioje sąskaitoje nurodyta suma atitinka sumą, kurią mokėjo už langus ir jų montavimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 16/04/13, tačiau ne už medžiagas, kaip nurodyta sąskaitoje. Po to, vasarą dar kartą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę. Nuvykęs į ofisą, užsisakė balkono langą su durimis. Ir tą kartą aptarnavo ta pati vadybininkė. Ji sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr.16/07/11. Sutartyje yra jo parašas. Pagal sutartį užsakymo (balkono lango su durimis) ir montavimo bendrą sumą sudarė 250 Eur. Tai pačiai vadybininkei grynais pinigais sumokėjo 150 Eur avansą, tačiau jam nebuvo išrašytas joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Vėliau, pagaminus ir sumontavus balkono langą su durimis, vyko į bendrovės ofisą ir ten sumokėjo likusią - 100 Eur sumą. Darbuotojai, kurie sumontavo duris ir langą, pinigų neėmė. Likusią pinigų sumą, t. y. 100 Eur sumokėjo kitai moteriškei, kaip suprato, šios bendrovės direktorei ar savininkei. Neatsimena, ar jam buvo išrašytas pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas. Garantiniame lape yra jo parašas. Jame nurodyta, kad sumokėjo 250 Eur. Abi sutartis, pinigų priėmimo kvitą bei garantinius lapus pateikė tyrimui ankščiau. Pagamintų langų ir durų kokybė tenkina, pretenzijų neturi. Turtinė žala nepadaryta (b. l. 155-156, t. 2).

Liudytojos G. V. parodymais, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, nes šioje bendrovėje, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ji užsakinėjo plastikinius langus savo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pirmiausia, užsukusi į bendrovės ofisą, ji nurodė langų išmatavimus, tad jai apie langų kainą telefonu bendrovės darbuotoja pranešė vėliau ir, tenkinant jų kainai, buvo sutarta, kad atvyks jų darbuotojai tiksliau pamatuoti ir pasakyti galutinę kainą. Po jų pamatavimo, ji sužinojo, kad keturių langų kaina pasikeitė, bet nežymiai, tad jai tiko. Bendra kaina sudarė 910 Eur. Užsakinėjant langus, jai teko bendrauti su tos bendrovės direktore, bet tuo metu dalyvavo ir kita moteris, buvusi patalpose. Užsakant langus, buvo aptarta, kad jos užsakomi langai bus pagaminti iš „VEKA“ profilio, baltos spalvos ir 3 stiklų paketų. Dėl šio sandorio 2016 m. birželio 27 dieną sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 16/06/27, kuriose skyrėsi tik kaina, vienoje sutartyje 430 Eur, o kitoje 480 Eur. Taip pat buvo nurodyta, kad ji sumoka 100 Eur už kiekvieną sudarytą sutartį avanso. Ji tą dieną ir sumokėjo 200 Eur avansą, bet jokio patvirtinančio dokumento negavo, bet kiek pamena, lygtai darbuotojos sakė, kaip bus langai, bus išrašyti dokumentai. Langai buvo montuojami 2016 m. liepos 10 d. ir juos montavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, du vyriškiai, bet jų nei vardų, nei pavardžių, nežino, bet jie buvo apie 50 metų amžiaus. Kitą dieną, nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji sumokėjo likusią 710 Eur sumą, bei jai buvo išduota 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita-faktūra JPA Nr. 0012608 ir pinigų priėmimo kvitas BLB Nr. 9079163, viso 480 Eur sumai. Paklausus direktorės, kodėl išrašyta ne visa pinigų suma, ji atsakė, kad dėl buhalterijos taip buvo išrašyta ir šiuo metu negali pataisyti, bet pridūrė, jog viskas yra kompiuteryje ir, kad jai sumontuotiems langams yra 5 metų garantija ir viskas gerai (b. l. 122-123, t. 2).

Liudytojos E. P. parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. nuo pavasario ieškojo bendrovės, kurioje galėtų užsisakyti plastikinius langus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado per pažįstamus, konkrečiai negali jų įvardinti. 2016 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kreipėsi į bendrovę. Bendravo su bendrovės direktore G. Š.. Telefonu išsiaiškino rūpimus klausimus, tokius kaip preliminarią kainą, ar yra galimybė įsigyti prekes išsimokėtinai ir sutarė dėl užsakymo, nes tenkino pasiūlyta kaina. Šioje bendrovėje užsakė 3 naujus plastikinius langus. Užsakymą patvirtinantys dokumentai nebuvo surašyti. Užsakymas buvo žodinis. Į namus pamatuoti užsakytų langų atvažiavo bendrovės darbuotojai: du vyrai, maždaug apie 50 metų amžiaus. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad po keleto dienų jai paskambino ta pati moteris, kaip suprato direktorė G. Š., ir pasakė galutinę užsakymo kainą- 640 Eur. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. balandžio 14 d., ji nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykusi pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16/04/14. Šią sutartį bei garantinį lapą pateikė tyrimui. Sutartyje buvo nurodyta ta pati 640 Eur suma, kuri buvo paskaičiuota ir nurodyta, kalbant telefonu. Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16/04/14 sudarė direktorė G. Š.. Ji G. Š. sumokėjo 100 Eur avansą grynais pinigais. Joks pinigų priėmimo kvitas ar kasos pajamų orderis išrašytas nebuvo. Tik ši suma buvo įrašyta į sutartį, kas ir matyti. Jokia PVM sąskaita faktūra jai taip pat nebuvo išrašyta. Langus pažadėjo pagaminti per dvi savaites. Langus atvežė ir sudėjo 2016 m. gegužės 10 d. Dėl langų įsigijimo išsimokėtinai su direktore susitarė žodžiu. Jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Po langų sudėjimo, praėjus keletui dienų, atvykusi į bendrovės ofisą, sumokėjo dar 170 Eur įmoką už langus. Pinigus priėmė kita moteris, t. y. vadybininkė R. K., kaip matyti sutartyje, ir padarė atžymą. Liepos 14 d. įmokėjo galutinę įmoką, t. y. 370 Eur. Šią pinigų sumą grynais pinigais perdavė direktorei G. Š.. Šiais dviem atvejais jai taip pat nebuvo išrašyti jokie pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Langai buvo pagaminti labai gerai, kol kas jokių pretenzijų bendrovei neturi. Turtinė žala nepadaryta (b. l. 134-135, t. 2).

Liudytojos V. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo gerus atsiliepimus, jog ši bendrovė kokybiškai sumontuoja langus ir jų siūlomos kainos Panevėžio mieste yra palankiausios. Kadangi norėjo pasikeisti savo bute balkono langus, įstiklinti juos, todėl internete susiradusi šios bendrovės kontaktinius duomenis, parašė jiems elektroninį laišką. Tai vyko 2016 m. spalio mėnesio pradžioje. Laiške nurodė savo atliktus matavimus ir paprašė paskaičiuoti kainą. Kadangi matavimai buvo netikslūs, tai pirminė kaina buvo 700 Eur. Kitos dienos vakare atvažiavo bendrovės darbuotojas, kuris permatavo balkono patalpą. Dar kitą dieną jai paskambino vadybininkė ir pasakė galutinę kainą, kuri buvo 620 Eur. Į šią kainą buvo įskaičiuoti montavimo darbai, vidinės ir išorinės palangės. Apdailos darbai atlikti nebuvo. 2016 m. spalio 7 d., nuvykusi į bendrovės ofisą esantį, (duomenys neskelbtini), pasirašė jau paruoštą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/10/07. Sutartyje nurodyta bendra sutarties suma 620 Eur. Tą pačią dieną bendrovės ofise grynais pinigais direktorei G. Š. sumokėjo 370 Eur avansą. Mokėtiną avanso sumą pasirinko pati. Joks dokumentas, patvirtinantis mokėjimą, nebuvo išrašytas ir išduotas. Vadybininkė pasakė, kad avanso sumokėjimas yra užfiksuotas sutartyje ir, jog PVM sąskaitą faktūrą gaus, kai bus atlikti darbai. Langus žadėjo pagaminti per penkias savaites. Tačiau langus pagamino ir sudėjo kur kas greičiau nei žadėjo, t. y. spalio 21 dieną. Po langų sudėjimo atsiskaitė tik spalio 31 dieną, kadangi bendrovė delsė išvežti šiukšles po langų pakeitimo. Šiukšlės buvo sudėtos prie namo kieme. Teko daug kartų skambinti į bendrovę, kad ši baigtų darbus, t. y. išvežtų šiukšles. Kai šiukšlės buvo išvežtos, spalio 31 dieną, nuvykusi į ofisą, galutinai atsiskaitė, sumokėdama 250 Eur grynais pinigais ofise buvusiai vadybininkei, kadangi direktorė buvo išvykusi į užsienį. Joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas taip pat nebuvo išrašytas. Vadybininkė paminėjo, kad neturi priėjimo prie PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, todėl jos išrašyti tuo metu negalėjo. Taip pat pasakė, kad PVM sąskaita faktūra nebūtina, nes galioja garantija, kuri nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Dar pasakė, kad ji gali užbėgti bet kada ir sąskaita bus išrašyta. Kadangi neturėjo laiko, tos sąskaitos nebespėjo išsirašyti. Paprašė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje 2 punkte „Mokėjimo sąlygos ir prekių pateikimo tvarka“ būtų padarytas įrašas „sumokėta“, patvirtinantis, kad ji yra atsiskaičiusi. Patvirtina, kad šioje pirkimo - pardavimo sutartyje, ties pirkėjo rekvizitais, yra jos parašas. Pagamintų langų kokybė tenkina. Jokių pretenzijų neturi. Turtinė žala nepadaryta (b. l. 2-4, t. 3).

Liudytojos J. M. parodymais, iš kurių matyti, kad paminėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma, nes šioje bendrovėje ji 2016 m. pavasarį, tiksliai datos neatsimena, buvo užėjusi pas juos į ofisą ir domėjosi durų kainomis. Bendrovės ofise ji bendravo su moterimi, nežino jos vardo nei pavardės, taip pat nežino, kokios jos pareigos, tačiau suprato, jog ji dirba šioje bendrovėje. Ji išreiškė pageidavimą, kad jos butui būtų pagamintos bei įstatytos durys. Moteris pagal medžiagas paskaičiavo užsakomų durų kainą, ji buvo šiek tiek virš 400 Eur, gali būti, kad 415 Eur. Priimant užsakymą, buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo nurodyta bendra durų kaina ir išskirtas sumokamas avansas. Kaip jau minėjo, bendra durų kaina buvo 415 Eur. Avanso dydžio moteris iš pradžių neįvardijo, galėjo mokėti pati savo nuožiūra. Sumokėjo 100 Eur. Tiksliai atsimena, ar buvo surašyta sutartis, nes pagal ją po to ir įdėjo duris. Kas konkrečiai iš bendrovės darbuotojų įdėjo duris, negali pasakyti, nes pati tuo metu negalėjo būti, dedant duris, nes buvo paprašiusi svetimų žmonių, kad pabūtų bute, dedant duris. Įdėjus duris, ji atėjo į ofisą ir sumokėjo likusią sumą - 315 Eur. Ar buvo surašyti pinigų mokėjimo kvitai, kai ji mokėjo avansą, po to kai sumokėjo galutinai atsiskaitydama, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar buvo išrašyta sąskaita faktūra. Jokių dokumentų namuose nerado ir jų pateikti negali. Darbai buvo atlikti kokybiškai, jokių pretenzijų bendrovei neturi (b. l. 28-30, t. 3).

Liudytojos V. P. parodymais, iš kurių matyti, kad internete ieškojo bendrovės, gaminančios langus, ir radusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę, pasiskambino nurodytu kontaktiniu telefonu, pasidomėjo apytiksliai kaina. Kadangi kaina tenkino, pasirinko šią bendrovę. Visa tai vyko 2016 metų rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje. Buvo sutarta, kad kitą dieną atvyks bendrovės darbuotojas tiksliai išmatuoti lango. Atlikus matavimus, ji nuvyko į bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16/09/13. Šią sutartį paruošė vadybininkė R. K., kaip ir matyti sutartyje. Sutartyje nurodyta kaina su montavimo darbais-260 Eur. Apdailos darbai į šią kainą neįskaičiuoti. Tai pačiai vadybininkei, esant ofise, grynais pinigais sumokėjo 130 Eur avansą už langą. Joks avanso mokėjimą patvirtinantis dokumentas išduotas nebuvo. Mokėtiną avanso dydį pasirinko pati. Patvirtina, kad šioje sutartyje yra jos parašas. Po užsakymo, praėjus mėnesiui, t. y. spalio 13 dieną, langas buvo pagamintas ir įstatytas. Kitą dieną, nuvykusi į bendrovės ofisą, sumokėjo likusią sumos dalį, t. y. 130 Eur. Tuo metu direktorė G. Š. išrašė 2016 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo kvitą, serija BLB Nr. 9518164. Jame nurodyta, kad sumoka 260 Eur, nors mokėjo tą dieną likusią dalį sumos t. y. tik 130 Eur. Atskiro garantinio dokumento negavo, tačiau sutartyje yra nurodyta 5 metų garantija. Daugiau jokie dokumentai jai nebuvo išrašyti ir jokių negavo. Įsigyto lango kokybė tenkina. Jokių pretenzijų neturi. Turtinė žala nepadaryta (b. l. 158-161, t. 2).

Liudytojo G. G. parodymais, iš kurių matyti, kad Panevėžio rajone sodų bendrijoje SB „Eergetikas“, lankantis pas mamą, pokalbio metu išsišnekėjo, jog vienas iš kaimynų užsiima plastikinių langų dėjimu. 2014 metais jis statėsi Trakų rajone namą ir buvo reikalingi langai. Taip susipažino su mamos kaimynu N., kaip vėliau sužinojo, jo pavardė K.. Bendraujant su N., jis pasakė, kad užsiima plastikinių langų montavimu, o taip pat deda ir duris. Po keleto dienų N. atvyko prie jo statomo namo Trakų rajone, pamatavo langus ir duris. Kiek pamena, tai vyko 2014 metų pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negali. Po kurio laiko jis iš N. gavo jo komercinį pasiūlymą, kurį jis atvežė į Lentvarį. Tame komerciniame pasiūlyme buvo surašytos visos kainos su jo darbu. Iš turimo 2014 metų gegužės 19 dienos komercinio pasiūlymo Nr. 14/05/19, gauto iš N., matyti, kad N. pavardė K. ir jo langų pagaminimu užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), bei šiame komerciniame pasiūlyme yra nurodytos ir gaminių kainos, t. y. 10 900 Lt. Kadangi siūlomas produktas jį tenkino, jis N. asmeniškai sumokėjo 5 000 Lt avansą. N. jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, nedavė, tad tuo metu gavosi abipusis pasitikėjimas. Tačiau iš jo kalbos suprato, kad vėliau bus parengti dokumentai. Po mėnesio N. pranešė, kad atvyks su langais ir durimis juos montuoti name. Atvykus jam su dar vienu jaunuoliu (jo nei vardo, nei pavardės nežino), jie atliko langų ir durų montavimą. Sumontavus atvežtus langus, 11 vienetų (3 vitrinos su durimis) ir 3 duris (lauko šarvo, katilinės priešgaisrinės ir garažo šarvo), jis atsiskaitė ir galutinė suma susidarė su sumokėtu avansu 10 900 Lt. Bet ir po galutinai sumokėtų pinigų, jokių iš N. dokumentų negavo. Bet N.us paminėjo kad daugelį metų tuo užsiiminėja ir viskas bus gerai, nes profiliai yra geri ir, jei reiks, atvyks pareguliuoti, jei bus problemų. Vėliau jam dar prisireikė vienų durų (šarvo) į pirtį, tad vėl kreipėsi į N., jis jas atvežė, sumontavo ir jis N. K. sumokėjo 2000 Lt bei vėl jokių dokumentų negavo. Tai viskas įvyko 2014 metų vasaros pabaigoje, tikslaus laiko nepamena. Jo žiniomis, N. langus ir duris užsakinėjo Panevėžio bendrovėje, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina ir jo tyrimui pateiktas komercinis pasiūlymas Nr. 14/05/19 1 lapo, kuriame nurodyta ši bendrovė (2 t., b. l. 109-112).

2017 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/56, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugsėjo 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), ir jai suteiktas kodas (duomenys neskelbtini). Bendrovės PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ išraše užfiksuotais duomenims, tiriamuoju laikotarpiu bendrovės įstatinis kapitalas – 2 896 Eur (10 000 Lt), vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100 vienetų, paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100 Lt). V. Į registrų centro duomenimis įmonės tiriamuoju laikotarpiu vienintelis įmonės akcininkas – A. Š.. Direktorė G. Š. nuo 2014 m. sausio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 dalyse išvardintus reikalavimus, įmonės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo G. Š..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 13AM/02 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo G. B..

Bendrovės pagrindinė veikla pagal EVRK – prekyba plastikiniais langais ir durimis. Registruojant atsargas apskaitoje, jos vertinamos įsigijimo savikaina. Atsargoms taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas. Atsargos įkainotos, taikant FIFO atsargų įkainojimo būdą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos pripažįstamos, vadovaujantis kaupimo principu, t. y. apskaitoje registruojamos tada, kada uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos, vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais, tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo momentą. Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, apskaitoje registruojamos ir balanse pateikiamos kaip turtas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuotas 50 506 Lt (14 627 Eur) pelnas ir 2015 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje – 38638 Eur pelnas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas įmonėms ir fiziniams asmenims. Tyrimui pateikti liudytojų, pirkusių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir paslaugas, parodymai. Kai kurie liudytojai pateikė prekių, paslaugų įsigijimo ir atsiskaitymo už paslaugas dokumentus.

Panevėžio AVMI 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr.(42.59 E) 6M-1101 informavo, kad pagal iki 2017 m. gegužės 23 d. pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 1 d., 2015 m. sausio 1 d. ir 2016 m. spalio 1 d. įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturėjo. 2014-2016 m. priminimų (raginimų) dėl mokesčių nesumokėjimo siųsta nebuvo.

Jeigu tikėti apklaustųjų liudytojų G. G., G. V., G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. parodymais, 2014 - 2016 m. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tvarkant apskaitą, pažeisti tokie apskaitos tvarkymą reglamentuojantys norminiai aktai: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 šie straipsniai:

-13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai” 4 dalis, kurioje reglamentuota, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentams reikalavimų -ūkinės operacijos turinys.

Nurodyti rekvizitai yra nustatomi tikslu identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, todėl jie turi būti tikri. Įstatymais nustatyti privalomi rekvizitai reiškia, kad būtent konkrečiame apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko konkrečią ūkinę operaciją Jeigu tikėti liudytojo A. G. parodymais ir parodymus patvirtinančiu dokumentu, 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta fiziniam asmeniui parduodamos prekės-langas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 19 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje JPA Nr.0012570 įformintas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. A. G. buvo sumontuotas langas, bet neparduotos sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės.

-12 straipsnio 1 dalis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes nesurašytos PVM sąskaitos faktūros fiziniams asmenims parduotoms prekėms ir kasos pajamų orderiai kasos įplaukoms:

-2014 m. gegužės mėn. - PVM sąskaita faktūra 10 900 Lt (3 156,89) Eur fiziniam asmeniui N. K. parduotoms prekėms ir kasos pajamų orderis 10 900 Lt (3 156,89 Eur) kasos įplaukoms;

-2015 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaita faktūra 2 000 Eur fiziniam asmeniui N. K. parduotoms prekėms ir kasos pajamų orderis 2 000 Eur kasos įplaukoms;

-2016 m nesurašytos PVM sąskaitos faktūros 2 345 Eur fiziniams asmenims G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. parduotoms prekėms ir paslaugoms ir kasos pajamų orderiai 2 345 Eur kasos įplaukoms;

-6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta:

-2014 m. gegužės mėn. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta: 9 008,37 Lt (2 609 Eur) pardavimo pajamų (5 001, 5 010 sąsk.), 1 891,73 Lt (547,85 Eur) pardavimo PVM (4 701 sąsk.) ir 10 900 Lt (3 156,85 Eur) (2 722 sąsk.) kasos įplaukos;

-2015 m. rugsėjo mėn. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta: 1 652,89 Eur pardavimo pajamų (5 001, 5 010 sąsk.), 347,11 Eur pardavimo PVM (4 701 sąsk.) ir 2 000 Eur (2722 sąsk) kasos įplaukos.

-2016 m. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta 1938,04 Eur fiziniams asmenims parduotų paslaugų (5001,5010 sąsk.), 406,96 Eur pardavimo PVM (4701 sąsk.) ir 2345 Eur gauti iš paslaugų pirkėjų (2722 sąsk).

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 II-s dalies 3 punktas - pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas ir 16 punktas, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes:

-2014 m. gegužės mėn. nesurašytas kasos pajamų orderis 10900 Lt (3156,85 Eur) kasos įplaukoms ir į kasos knygą neįregistruotos 10900 Lt (3156,85 Eur) kasos įplaukos.

-2015 m. rugsėjo mėn. nesurašytas kasos pajamų orderis 2000 Eur kasos įplaukoms ir į kasos knygą neįregistruotos 2000 Eur kasos įplaukos.

-2016 m. nesurašyti kasos pajamų orderiai 2345 Eur iš fizinių asmenų priimtiems 2345 Eur ir į kasos knyga neįregistruotos 2345 Eur kasos įplaukos.

Jeigu tikėti apklaustųjų liudytojų G. G., G. V., G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. parodymais bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu, parduodant prekes ir paslaugas, nesurašytos PVM sąskaitos faktūros ir į apskaitą neįtraukta: 6199,93 Eur pardavimo pajamų ir 1301,92 Eur pardavimo PVM. Iš jų 2014 m. 2609 Eur pardavimo pajamų ir 547,85 Eur PVM, 2015 m. 1652,89 Eur pardavimo pajamų ir 347,11 Eur pardavimo PVM ir 2016 m. 1938,04 Eur pardavimo pajamų ir 406,96 pardavimo PVM. Dėl to pažeisti pelno ir pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimą ir deklaravimą reglamentuojantys įstatymai.

Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio l-ą dalį, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje Dėl neapskaitytų pardavimo pajamų 2014-2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaruotas mažesnis apmokestinamasis pelnas ir dėl to neteisingai apskaičiuotas pelnas (nuostolis) Iš jų:

-2014 m. pelno mokesčio deklaracijoje, 2015 m. sausio 30 d. pateiktoje mokesčių administratoriui, deklaruotas -2609 Eur mažesnis apmokestinamasis pelnas ir dėl to neapskaičiuotas nedeklaruotas ir nesumokėtas 130 Eur (2609*5 procentų) pelno mokestis.

-2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje 2016 m. vasario 8 d. pateiktoje mokesčių administratoriui apskaičiuotas ir deklaruotas 1653 Eur mažesnis apmokestinamasis pelnas ir dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 83 Eur (1653*5 procentų) pelno mokesčio;

-2016 m. pelno mokesčio deklaracijoje 2017 m. vasario 9 d. pateiktoje mokesčių administratoriui, apskaičiuotas ir deklaruotas 1938 Eur mažesnis apmokestinamasis pelnas ir dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 97 Eur (1938*5 procentų) pelno mokesčio;

Jeigu tikėti apklaustųjų liudytojų G. G., G. V., G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. parodymais, 2014 -2016 m. prekių ir paslaugų pirkėjams buvo suteiktos 7501,85 Eur paslaugos, tačiau paslaugų suteikimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu į apskaitą neįtrauktas 1301,92 Eur pardavimo PVM. Iš jų: -547,85 Eur – 2014 m., 347,11 Eur – 2015 m. ir 406,96 Eur – 2016 m.

- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ reikalavimus, „kad prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita-faktūra, išskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas arba paslaugų teikimas šio Įstatymo 81 straipsnyje nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas kitais apskaitos dokumentais“, nes suteikus paslaugas, nesurašė sąskaitų faktūrų ir dėl to neapskaičiavo nesumokėjo, nedeklaravo pardavimo PVM:

-2014 m. gegužės mėn. pateiktoje pirminėje PVM deklaracijoje - 548 Eur PVM;

-2015 m. rugsėjo mėn. pirminėje– 347 Eur PVM;

- 2016 m. PVM deklaracijose - 407 Eur PVM. Iš jų: 2016-05-11 pateiktoje pirminėje balandžio mėn. PVM deklaracijoje -183 Eur 2016-07-14 pateiktoje pirminėje birželio PVM deklaracijoje – 75 Eur, 2016-08-18 pateiktoje liepos mėn. pirminėje PVM deklaracijoje – 104 Eur ir 2017-09-01 pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje – 45 Eur.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma, nustatytas nesumokėtas PVM: 2014 m. - 548 Eur, 2015 m.– 347 Eur ir 2016 m. - 407 Eur PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 1 612 Eur mokesčių. Iš jų, 1 302 Eur -PVM ir 310 Eur -pelno mokesčio.

Nesurašytos PVM sąskaitos faktūros fiziniams asmenims parduotoms prekėms ir paslaugoms ir kasos pajamų orderiai kasos įplaukoms. Pažeisti šie norminiai aktai:

-2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes:

-2014 m. gegužės mėn. nesurašyta PVM sąskaita faktūra 10900 Lt (3156,89) Eur fiziniam asmeniui N. K. parduotoms prekėms ir kasos pajamų orderis 10900 Lt (3156,89 Eur) kasos įplaukoms;

-2015 m. rugsėjo mėn. nesurašyta PVM sąskaita faktūra 2000 Eur fiziniam asmeniui N. K. parduotoms prekėms ir kasos pajamų orderis 2000 Eur kasos įplaukoms;

-2016 m. nesurašytos PVM sąskaitos faktūros 2345 Eur fiziniams asmenims G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. parduotoms prekėms ir paslaugoms ir kasos pajamų orderiai 2345 Eur kasos įplaukoms;

-Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 II-s dalies 3 punktas - pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas, nes:

-2014 m. gegužės mėn. nesurašytas kasos pajamų orderis 10900 Lt (3156,89 Eur) kasos įplaukoms;

-2015 m. kasos pajamų orderis 2000 Eur kasos įplaukoms;

-2016 m nesurašyti kasos pajamų orderiai iš nesurašytos PVM sąskaitos faktūros 2345 Eur fizinių asmenų G. V., E. P., A. D., A. G., V. P., J. M. priimtiems pinigams.

Į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtrauktos parduotų paslaugų ir prekių pajamos, pardavimo PVM ir kasos įplaukos. Pažeisti šie norminiai aktai:

-2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes:

-2014 m. gegužės mėn. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta: 9008,37 Lt (2609 Eur) pardavimo pajamų (5001,5010 sąsk.), 1891,73 Lt (547,85 Eur) pardavimo PVM (4701 sąsk.) ir 10900 Lt (3156,85 Eur) (2722 sąsk.) kasos įplaukos;

-2015 m. rugsėjo mėn. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta: 1652,89 Eur) pardavimo pajamų (5001,5010 sąsk.), 347,11 Eur pardavimo PVM (4701 sąsk.) ir 2000 Eur (2722 sąsk) kasos įplaukos.

-2016 m. į apskaitą, didžiosios knygos sąskaitas neįtraukta 1938,04 Eur fiziniams asmenims parduotų paslaugų (5001,5010 sąsk.), 406,96 Eur pardavimo PVM (4701 sąsk.) ir 2345 Eur gauti iš paslaugų pirkėjų (2722 sąsk).

-Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 II-s dalies 16 punktas, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes:

-2014 m. gegužės mėn. į kasos knygą neįtrauktos 10900 Lt (3156,85 Eur) kasos įplaukos.

-2015 m. rugsėjo mėn. į kasos knygą neįtrauktos 2000 Eur kasos įplaukos.

-2016 m. į kasos knyga neįtrauktos 2345 Eur kasos įplaukos.

Į apskaitą įtrauktas dokumentas, kuriame įformintas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu tikėti liudytojo A. G. parodymais ir parodymus patvirtinančiu dokumentu, 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta fiziniam asmeniui parduodamos prekės-langas kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 19 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje JPA Nr.0012570 įformintas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. A. G. buvo sumontuotas langas, bet ne sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės. Pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 šie straipsniai:

-13 straipsnio “Apskaitos dokumentų rekvizitai”. 4-a dalis, kurioje reglamentuota, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentams reikalavimų -ūkinės operacijos turinys.

Nurodyti rekvizitai yra nustatomi tikslu identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, todėl jie turi būti tikri. Įstatymais nustatyti privalomi rekvizitai reiškia, kad būtent konkrečiame apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko konkrečią ūkinę operaciją. Jeigu tikėti liudytojo A. G. parodymais ir parodymus patvirtinančiu dokumentu, 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi, kurioje nurodytos fiziniam asmeniui parduodamos prekės-langas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 19 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje JPA Nr.0012570 įformintas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. A. G. buvo sumontuotas langai, bet ne sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės;

-6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes pagal 2016-04-19 PVM sąskaitą faktūrą JPA Nr.12570 nurašytos medžiagos, Penosil Gold gun-273,70 Eur ir lipni plastikinė juosta-48,61 Eur, nors šios medžiagos fiziniam asmeniui nebuvo parduotos. Taigi, o apskaitoje pateikti neteisingi duomenys apie turto struktūrą.

Dėl 2014 m. į apskaitą neįtrauktų 2609 Eur pardavimo pajamų ir 547,85 Eur pardavimo PVM mokesčių administratoriui deklaracijose pateikti neteisingi duomenis apie pelną ir PVM. Dėl į apskaitą neįtrauktų 3156,85 kasos įplaukų 2014 m. metinės atskaitomybės formoje-balansas neteisingai atvaizduotas turtas ir įsipareigojimai. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2014 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl 2015 m. į apskaitą neįtrauktų 1652,89 Eur pardavimo pajamų ir 347,11 Eur pardavimo PVM mokesčių administratoriui deklaracijose pateikti neteisingi duomenis apie pelną ir PVM. Dėl į apskaitą neįtrauktų 2000 Eur kasos įplaukų 2015 m. metinės atskaitomybės formoje-balansas neteisingai atvaizduotas turtas ir įsipareigojimai. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2015 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl 2016 m. į apskaitą neįtrauktų 1 938,04 Eur pardavimo pajamų ir 406,96 Eur pardavimo PVM mokesčių administratoriui deklaracijose pateikti neteisingi duomenis apie pelną ir PVM. Dėl į apskaitą neįtrauktų fizinių asmenų už paslaugas sumokėtų 2 345 Eur kasos įplaukų 2016 m. metinės atskaitomybės formoje balansas neteisingai atvaizduotas turtas ir įsipareigojimai. Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti bendrovės 2016 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, pagal 2016 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą JPA Nr.12570 nurašytos medžiagos, Penosil Gold gun-273,70 Eur ir lipni plastikinė juosta-48,61 Eur, nors šios medžiagos fiziniam asmeniui nebuvo parduotos, o apskaitoje pateikti neteisingi duomenys apie turto struktūrą.

Dėl visų šių išvardintų pažeidimų ir iš jų atsiradusių pasekmių iš dalies negalima nustatyti bendrovės “(duomenys neskelbtini)“ 2014-2016 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (b. l. 1-16, t. 2).

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. atsakymu, iš kurio matyti, kad pagal iki 2017 m. gegužės 23 d. pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 1 d., 2015 m. sausio 1 d. ir 2016 m. spalio 1 d. įsiskolinimų valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturėjo. 2014-2016 m. priminimų (raginimų) dėl mokesčių nesumokėjimo siųsta nebuvo (b. l. 36), t. 1.

UAB „(duomenys neskelbtini)" 2014 m. gegužės mėnesio PVM deklaracija, 2015 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracija, 2016 m. balandžio, birželio, liepos, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijomis, iš kurių matyti, kad jose nedeklaruota dalis pardavimo PVM. Taip pat metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2014, 2015, 2016 metus nesumokėtas ir nedeklaruota dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio. Jos pasirašytos elektroniniu parašu ir išsiųstos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai (b. l. 76-89, t. 2).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. Š. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (b. l. 133-136; 140-141; 28-29, t. 1).

Juridinio asmens duomenų registro išrašu, iš kurio matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)' direktorė yra G. Š. (b. l. 39-41, t. 1).

Tokiu būdu byloje kaltinamosios G. Š. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamoji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamoji G. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei būdama atsakinga už tinkamą laiku ir teisingą apskaitos dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, taip pat būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą apskaitos dokumentuose, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 13AM/02 buhalterinę apskaitą, pavesdama tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui G. B. ir taip per apskaitą tvarkiusį asmenį, nežinančią apie jos nusikalstamus veiksmus, pati pildydama pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius bei kvitus), atlikdama kasininko funkcijas ir turėdama žinioje bendrovės jai patikėtus grynuosius pinigus, nepateikdama visų apskaitos dokumentų buhalterei, tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nesurašydama pirminių apskaitos dokumentų ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų nefiksuodama. Be to, G. Š., būdama atsakinga už tinkamą surašymą laiku ir teisingų apskaitos dokumentų už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, taip pat būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą dokumentuose, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingą deklaracijų sudarymą ir jų tinkamą pateikimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. spalio 19 d., Panevėžio mieste, tyčia, veikdama bendrovės naudai ir siekdama išvengti valstybės biudžetui UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino 1 302 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 8-iais atvejais, gavusi pajamas už parduotas prekes iš fizinių asmenų, viso 7 501,85 Eur sumai, neišrašė pirminių apskaitos dokumentų, kurių nepateikė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, šių pajamų nedeklaravo bendrovės teiktose PVM deklaracijose ir bendrovės vardu nesumokėjo PVM nuo gautų pajamų.

Kaltinamoji G. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117, t. 3). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, kadangi kaltinamoji atlygino padarytą žalą valstybei (b. l. 118, t. 3). Todėl teismo vertinimu yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamosios G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkė savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 3 dalies 3 punktas) Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai G. Š., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos atitinkamai nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą (b. l. 115, t. 3), administracine tvarka nebausta (b. l. 114, t. 3), dirbanti (b. l. 110, t. 3). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtinų baudų dydžiai parinktini artimi įstatyme numatytiems šios bausmės minimaliems dydžiams, skaičiuojant nuo jų vidurkio. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. Š. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 5 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti G. Š. subendrintą bausmę – 42 MGL (1 581,72 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. Š. galutinę bausmę – 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti G. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti G. Š., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gražina Kazilionienė