- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- I-4774-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00738-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-00768-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) bei teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2019 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-00768-e nusprendė pareiškėjui panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2339. Mano, jog minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas prieš jį nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Teigė, kad Kauno apylinkės prokuratūros nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ konstatuota, jog jis neteistas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pabrėžė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino situaciją, kadangi pareiškėjas niekam grėsmės nesukėlė ir jo vienintelis tikslas tiek anksčiau, tiek dabar – išsaugoti šeimą, nes su žmona augina du nepilnamečius vaikus, todėl susitaikė su savo žmona bei ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas įtarime nurodytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokių konfliktų su žmona anksčiau nėra buvę, o atsakovo sprendime nurodyti per 20 metų jo padaryti administraciniai nusižengimai niekaip nesusiję su grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–18).
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03995-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja. Teigė, jog nutarime nustatyta, kad Druskininkų vandens parko viešbučio kambario vonios patalpoje pareiškėjas sugriebė sutuoktinę už žastų ir suspaudė bei vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad, Administracinių teisės pažeidimų ir Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, nuo 2000 m. iki šiol pareiškėjas 18 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų 2 kartus už leistino greičio viršijimą, 2 kartus už autotransporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, 2 kartus už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržais, 2 kartus už policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, 3 kartus už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2 kartus už pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymą ir kt.
Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančią smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų – ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (6 p.), todėl atsakovas imasi priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Pagal teisinį reglamentavimą, asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, – dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taigi pareiškėjas yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, be to, jis daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Atsakovo atstovės įsitikinimu, pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų, savo gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui. Mano, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-00768-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2007 m. kovo 6 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2339 (b. l. 19).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019 m. vasario 25 d. nutarimo (b. l. 22–23) duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 20 d. Druskininkų vandens parko viešbučio kambario vonios patalpoje pareiškėjas sugriebė sutuoktinę už žastų ir suspaudė bei vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį. Nutarime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas įtariamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino jai padarytą turtinę žalą, neteistas, nėra duomenų, kad jam būtų taikytas susitaikymas. Remiantis BK 38 straipsniu, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. Prokuroras nematė pagrindo pareiškėjui taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonės. Atsakovas, remdamasis nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, 2019 m. kovo 5 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą (b. l. 19–20), t. y. remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. spalio 1 d. nurodymo 1.7, 1.8 papunkčiu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2339.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-05-01). Taigi, Įstatymo tikslas – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina taip pat išvadą, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 str.). Iš to plaukia, kad tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos (ABTĮ 56 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Kaip minėta, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštasis skyrius 2019 m. vasario 25 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš pareiškėją. Tai yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A349-822/2015, 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A45-822/2018). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame nutarime pažymėta, kad D. Š. visiškai pripažįsta jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas ginčijamame sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (konflikto metu smogė nukentėjusiajai (sutuoktinei) ranka į veidą), todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį (sutuoktinę), – dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, Nr. A45-822/2018).
Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas praeityje neteistas, taip pat nuo 2015 metų dirba (duomenys neskelbtini), eina vadybininko pareigas ir yra gerai charakterizuojamas (b. l. 62), t. y. turi pastovų darbą bei pajamas, tačiau į bylą pateiktais atsakovo duomenimis, pareiškėjas nuo 2000 m. iki šiol 18 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų 2 kartus už leistino greičio viršijimą, 2 kartus už autotransporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, 2 kartus už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržais, 2 kartus už policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, 3 kartus už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2 kartus už pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymą ir kt., ir tai patvirtina, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę ir viešajai tvarkai (b. l. 25–58).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o taip pat akivaizdaus jos neteisingumo.
Atsižvelgdama į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas bei įvertinęs surinktus faktinius duomenis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-00768-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, ir daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga, todėl pareiškėjo D. Š. skundo reikalavimas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-00768-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.