Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1-2292-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-23423-18-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
E. R.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-1049/2018Proceso Nr. 01-1-23423-18-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam E. R., jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,nukentėjusiajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. R. 2018 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą su medine kėde sudavė R. P. į pakaušį ir ne mažiau kaip vieną kartą sudavė pastarajam į nugaros dešinę pusę, tokiais bendrais veiksmais padarė jam muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, užpakalinėje dalyje ir poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. R., teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam grįžus iš darbo ir ruošiantis miegoti, aplinkui skraidžiojo uodai, dėl to jis, pamatęs, kad atidarytos lauko durys, nuėjo į kitą kambarį, kur buvo nukentėjusysis R. P. ir jam dėl to papriekaištavo. E. R. išeinant iš kambario R. P. paėmęs kėdę metė į jį, tačiau nepataikė. Dėl to susinervinęs E. R. paėmė į jį mestą kėdę ir trenkė ja R. P.. Nepastebėjo kur pataikė, metęs kėdę išėjo į lauką, tačiau pripažįsta galėjęs praskelti galvą ir sužaloti šoną. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis, kurie atvykę sulaikė E. R., o jis sulaikomas nesipriešino. Paaiškino, kad dėl savo veiksmų gailisi, nurodė, kad supranta, jog nereikėjo atlikti smurtinių veiksmų. Įvykio metu E. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, yra turėjęs problemų dėl alkoholizmo. Su nukentėjusiuoju gyvena kartu, jis jam atleido ir šiuo metu yra susitaikę.

Nukentėjusysis R. P., teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam būnant namuose ir žiūrint televizorių, jis išėjo į lauką, o grįžęs pilnai neuždarė namų durų. Dėl to E. R. pradėjo jam priekaištauti, todėl R. P. metė į jį kėdę, tačiau nepataikius, kėdė atsitrenkė į spintą. Tuomet E. R. paėmė mestą kėdę ir su ja trenkė vieną kartą į galvą ir vieną kartą į nugarą, dėl to jis juto fizinį skausmą. Tuo metu namuose buvo V. L., tačiau į konfliktą nesikišo. Po įvykio iš galvos bėgo kraujas, dėl to R. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į Kauno klinikas, taip pat iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, jam atleido ir susitaikė, toks konfliktas įvyko pirmą kartą.

Liudytoja V. L., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., jai būnant namuose kambaryje ir kartu su broliu R. P. žiūrint krepšinį per televizorių, pastarasis išėjo į lauką parūkyti ir grįžęs paliko atidarytas lauko duris. Dėl to, staiga iš kito kambario atėjęs sesers Z. G. sugyventinis E. R., pradėjo šūkauti ir priekaištauti R. P., dėl to, kad jis neuždarė namų durų ir į kambarį skrenda uodai, R. P. abiem rankomis paėmęs kėdę, metė ją į E. R., tačiau nepataikė. Tada E. R. abiem rankomis paėmė minėtą kėdę ir sudavė smūgį R. P. į galvą, dėl to V. L. buvo išsigandusi ir neatsimena, ar buvo suduota daugiau smūgių. Matė, kad broliui R. P. iš galvos stipriai bėgo kraujas, ir jis skundėsi, kad jam skaudą nugarą, dėl to, kad E. R. jį sumušė. Greitosios medicinos pagalbos medikus iškvietė R. P., kurie jį išsivežė. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė E. R. (b. l. 51–52).

Iš 2018 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykusius policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas R. P., kurio veidas buvo kruvinas ir galvoje matėsi kirstinė žaizda. R. P. nurodė, kad tarp jo ir E. R. įvykus žodiniam konfliktui dėl to, kad R. P. neuždarius namų durų į vidų skrido uodai, E. R., paėmęs kėdę metė ją pranešėjui R. P. į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 15, 16, 21).

2018 m. gegužės 29 d. Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 18 d., 21.09 val., nukentėjęs asmuo R. P. pranešė, kad svainis jam trenkė su kėde, dėl ko jis kraujuoja, namuose yra keturi nepilnamečiai vaikai (b. l. 34).

Iš 2018 m. gegužės 19 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimta kėdė (b. l. 24–27).

2018 m. gegužės 21 d., specialisto išvadoje Nr. 1549/2018(02) nurodyta, R. P. padaryta muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje užpakalinėje dalyje ir poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje palei apatinius šonkaulius. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti smogiant į galvą ir į nugarą po vieną smūgį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, turinčių išreikštų tiesių briaunų, kuo galėjo būti medinės kėdės detalės (b. l. 40, 41).

Iš 2018 m. gegužės 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad paimta ir apžiūrėta medinė kėdė, su keturiomis kojomis, per vidurį esančiu atlošu ir dviem šoninėmis atramomis, kurios sėdimoji dalis yra medžiaginė, sudaryta iš kvadratų formos. Užfiksuota, jog kairėje kėdės pusėje yra nulaužta šoninė atrama. Raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, matomos ant kėdės sėdimosios dalies ir nulaužtos šoninės kairės pusės atramos paviršiaus (b. l. 28–32). Paimta kėdė 2018 m. gegužės 29 d. pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajam R. P. (b. l. 33).

2018 m. gegužės 18 d. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9955, nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d., 21.50 val. E. R. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 53).

Iš 2018 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad atliekant informacijos patikrinimą, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareiškėjui R. P. nustatytas 1,03 promilių girtumas (b. l. 18, 19).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. R. dėl nežymaus R. P. sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Kaltinamasis E. R. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, ir norėjo taip veikti. Savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą. Pažymėtina, kad žodinis konfliktas prasidėjo abejiems jo dalyviams būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, kaltinamajam E. R. priekaištaujant nukentėjusiajam dėl menkavertės priežasties, ko pasėkoje pats nukentėjusysis metė medinę kėdę kaltinamojo link, ir dėl to supykęs kaltinamasis E. R., tyčia paėmęs į jį mestą medinę kėdę ir sudavęs ja, padarė muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje užpakalinėje dalyje ir poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje palei apatinius šonkaulius, padaryti sužalojimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai siejami su kaltinamojo veiksmais.

Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino ir nurodė, jog nukentėjusiajam medine kėde trenkęs vieną kartą į galvos sritį ją praskėlė, tačiau neneigia, jog smūgio metu, trenkiant kėde, nukentėjusiajam galėjo būti sužalota ir nugaros dešinė pusė, taigi iš esmės neneigia kaltinime nurodytų aplinkybių. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo R. P. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis dėl įvykio gailėjosi, savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, po įvykio jie gyvena kartu. Aplinkybes apie nukentėjusiojo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą patvirtina jo bei liudytojos parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. P. padaryta muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje užpakalinėje dalyje ir poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje palei apatinius šonkaulius, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti smogiant į galvą ir į nugarą po vieną smūgį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, turinčių išreikštų tiesių briaunų, kuo galėjo būti medinės kėdės detalės. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. R., panaudojęs medinę kėdę, ne mačiau kaip vienu smūgiu nukentėjusiajam sukėlė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie galėjo būti atlikti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. R. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis E. R. smurtavo R. P. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, rankomis paėmęs medinę kėdę ir ja trenkęs R. P. į galvos sritį, suprato kad smurtauja prieš nukentėjusįjį R. P. ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 79), nėra padaręs administracinių nusižengimų (b. l. 79), registruotas darbo biržoje (b. l. 81), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 83), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 85).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, E. R. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, manytina, kad viešųjų darbų bausmė E. R. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam skirtinas sankcijoje numatytos bausmės rūšies dydis artimas jos vidurkiui – 6 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 40 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. gegužės 18 d., 21.30 val., (b. l. 54) iki 2018 m. gegužės 20 d., 18.05 val., (b. l. 73, ), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 18 d., 21.30 val., (b. l. 54) iki 2018 m. gegužės 20 d., 18.05 val., (b. l. 73), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš įvykio vietos paimtą kėdę, kuri 2018 m. gegužės 29 d. pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajam R. P. (b. l. 33), palikti R. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis