Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose pagal nurodytą gyvenamąją vietą, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą, o netekus darbo – ne vėliau kaip per du mėnesius vėl pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėnesius, tai yra po 10 val. kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2017 m. rugsėjo 24 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos registro, pasibaigus bausmės terminui;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2022 m. lapkričio 10 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė svetimą fizinio asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki kol 2024 m. gegužės 31 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kurį L. G., tvarkydama buvusio sutuoktinio A. G. asmeninius daiktus, rado ir 2024 m. birželio 3 d. perdavė policijos pareigūnams.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad prieš kažkiek laiko, tai buvo jau labai seniai, eidamas į parduotuvę sutiko pažįstamą asmenį, vardu A., su kuriuo kartu dirbo ir A. paprašė jo pasaugoti pasą. Pamatė, kad pasas ne A. vardu, tačiau neklausė, kodėl jis pats to paso nesaugo ir kodėl jį turi. Grįžęs namo, tą pasą įdėjo spintoje į lentynėlę ir apie jį visai pamiršo. Prisipažįsta, kad buvo kilusi mintis, kad tai nusikalstama veika, tačiau vis tiek paėmė tą pasą pasaugoti. A. nei pavardės, nei kontaktų, nei kur jis gyvena nežino. Tuo pasu nesinaudojo ir to žmogaus, kurio vardu yra pasas, jis nepažįsta, net nėra matęs. Su žmona jie išsiskyrę, jis išsikraustė iš namų ir ji rinkdama jo daiktus bei dokumentus, rado tą pasą. Dabar jau supranta, kad negerai padarė, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų L. G., D. V. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. tvarkydama buvusio sutuoktinio A. G. daiktus, tarp jo laiškų ir kitų popierių rado padėtą pasą, kuris priklauso ne jam, o visai kitam, jai nepažįstamam žmogui, t. y. D. V.. Tuo metu nežinojo, kaip turėtų pasielgti tokioje situacijoje, todėl minėtą pasą atidėjo į šoną ir paliko. 2024 m. birželio 3 d. jos buvęs sutuoktinis A. G. bandė piktybiškai patekti į jos butą, tačiau ji jo neįsileido, todėl šis išsikvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, ji papasakojo apie rastą svetimą pasą ir tada minėtą pasą perdavė policijos pareigūnams. Kodėl A. G. pas save turėjo svetimo žmogaus pasą ir kam jis jam reikalingas, ji nežino. Taip pat, nežino iš kur jis tą pasą gavo, kadangi jai niekada nėra apie jį nieko pasakojęs.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo asmens dokumento t. y. paso, pasigedo maždaug prieš gerą pusmetį. Jo ieškojo visur namuose bei kuprinėje, su kuria visada keliauja. Kadangi daug keliauja po Lietuvą, važiuoja iš miesto į miestą, neatmeta galimybės, kad galėjo jį pats pamesti. Kurioje tiksliai vietoje ir kuriame mieste galėjo savo pasą pamesti, negali atsakyti. Abejoja, kad jis galėjo būti pavogtas, kadangi kitų savo asmeninių daiktų nepasigedo. Kadangi savo dokumento nerado, paskambino į migracijos skyrių ir paprašė, kad jo galiojimą sustabdytų, migracijos darbuotoja pasakė, kad jei atsiras jo pasas, juo bus galima vėl naudotis.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), L. G., tvarkydama savo buvusio sutuoktinio A. G. asmeninius daiktus, tarp jo daiktų rado pasą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nepažįstamam žmogui, t. y. D. V., gim. 1987 m. Minėtam pasui (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra paskelbta galiojanti paieška Nr. (duomenys neskelbtini). Pats A. G. nurodė, kad minėtą pasą jis tiesiog rado kažkada seniau, ir nežinojo, kad apie tai turi kam nors pranešti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini).

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. G. neturėdamas teisėto pagrindo laikė svetimą fizinio asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki kol 2024 m. gegužės 31 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kurį L. G., tvarkydama buvusio sutuoktinio A. G. asmeninius daiktus, rado ir 2024 m. birželio 3 d. perdavė policijos pareigūnams.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau aptarti įrodymai buvo surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, be to, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinamojo kaltę.

A. G., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suprato, kad svetimo asmens dokumento laikymas be teisėto pagrindo yra draudžiama, nusikalstama veika, tačiau vis tiek jį laikė pas save namuose, kas rodo, kad jis suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto asmens dokumento laikymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, jog A. G. inkriminuotas ne tik asmens dokumento laikymas neturint tam teisėto pagrindo, bet ir jo įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad inkriminuojant įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines įgijimo aplinkybes. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių asmens dokumento įgijimą, nesurinkta. Nors kaltinamasis nurodė aplinkybes, kuriomis jis įgijo kito asmens dokumentą, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, t. y. jo parodymų patikimumo teismas negali įvertinti, lygindamas ir gretindamas su kitais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo kaltinime nurodytą dokumentą, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto asmens dokumento įgijimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, būtent tai, kad kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis psichiatrinėse ar priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jos dydžiu, sutinka.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina sumažinta bausmė – 30 parų arešto.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, sutinka su jam skirtina bausme, yra dirbantis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybes dėl neteisėto asmens dokumento įgijimo.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.