Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-227-273/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-227-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19557-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
P. K.
Ieškovas
N. K.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-227-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19557-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; (S) 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. K. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo P. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir D. K. laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla, lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, indeksuojant vaikų išlaikymui skirtą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės N. K. prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo P. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir D. K. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2017 m. spalio 4 d.) iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną N. K.. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad, neužtikrinus ieškinio reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šių nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes nepilnamečių vaikų motinos teigimu, atsakovas P. K. nepakankamai materialiai prisideda prie vaikų išlaikymo, vienam vaikui skiria 100 Eur per mėnesį, tad ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo ir išlaidų dalis. Nors ieškovė prašė priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, tačiau teismas pažymėjo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Prašoma priteisti laikino išlaikymo suma šiuo metu nepagrįsta įrodymais. Teismas šiuo metu taip pat neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį, jų turtinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, į kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas konstatavo, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 150 Eur kas mėnesį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas P. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir priteisti iš jo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir D. K. kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną N. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neproporcingas vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino minimalių tokio amžiaus vaikų poreikių ir nepagrįstai nustatė per didelį laikino išlaikymo dydį. Ieškovė pirmiausia privalo įrodyti nepilnamečių vaikų poreikius, kuriais remiantis grindžia reikalaujamo vaikų išlaikymo. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja ieškinyje tik įvardindama vaikų poreikius, tačiau nepateikia absoliučiai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo manymu, ieškovės pateikti išlaidų vaikų poreikiams paskaičiavimai yra neobjektyvūs ir neatitinka šalių turtinės padėties.Atsakovas visuomet teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėdamas po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, šį faktą nurodė ir ieškovė savo ieškinyje. Tačiau teismas nesirėmė šiais tarp šalių susiklosčiusiais ilgalaikiais santykiais ir nutarė priteisti laikiną išlaikymą po 150 Eur mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus ir nustatė nepagrįstai per didelį laikiną išlaikymą, kuris per mėnesį sudaro 300 Eur ir yra ženkliai per didelis tokio amžiaus vaikų poreikiams.Priteistas laikinas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamas sudaro apie 683 Eur, o būtinosios mėnesinės išlaidos 351 Eur. Atsakovas kas mėnesį moka būsto kreditą apie 100 Eur, taip pat turi kitų kreditorinių įsipareigojimų bankui ir kas mėnesį iš jo banko sąskaitos nuskaitoma 71 Eur, moka komunalinius mokesčius, kurie per mėnesį sudaro apie 96,37 Eur, kuro išlaidoms ir transporto priemonės techninei priežiūrai kas mėnesį išleidžia apie 70 Eur. Nepakeitus teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo vaikams dydžio, atsakovas kas mėnesį abiem nepilnamečiams vaikams privalėtų mokėti 300 Eur, todėl iš viso atsakovo būtinosios mėnesinės išlaidos sudarytų 651 Eur, todėl kitoms mėnesinėms išlaidoms liktų tik 32 Eur. Šių pinigų atsakovui turėtų užtekti ne tik maistui, bet ir aprangai, medikamentams ir kitoms nenumatytoms išlaidoms.Ieškovė N. K. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškinyje išsamiai detalizavo esamus vaikų poreikius, juos pagrindė ir į bylą pateikė vaikų poreikius pagrindžiančias išlaidas, o taip pat vaikų poreikių lentelę. Atsakovo nurodomas 100 Eur išlaikymas nėra pakankamas patenkinti esamus būtinuosius vaikų poreikius ir yra nepagrįstas. Atsakovas 100 Eur vienam vaikui išlaikymo dydį mokėjo ir iki šio ginčo kilimo pradžios, tačiau atsisakė geranoriškai mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Atsakovo atsisakymas ir buvo ieškovės kreipimosi į teismą priežastis, kadangi atsakovo mokamų 100 Eur vienam vaikui nepakanka būtinųjų vaikų poreikių patenkinimui. Atsakovo turimos pajamos yra pakankamos teikti teismo nutartimi nustatytą 150 Eur vienam vaikui laikiną išlaikymą. Be to, nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra ženkliai mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis pusės minimalios mėnesinės algos kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) P. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – UAB „Hidraulinės sistemos“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kredito grąžinimo grafiką, Luminor Bank AB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-10-30, UAB „Cgates“ PVM sąskaitą faktūrą Serija VDN Nr. 7573998, lentelę su nurodytais atsakovo mokamais komunaliniais mokesčiais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės N. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, į kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, vaikų amžių, abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 150 Eur kas mėnesį.Apeliantas (atsakovas) P. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neproporcingas vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės N. K. ieškinio argumentus bei reiškiamus reikalavimus, sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma šiuo metu nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendė, kad iš atsakovo P. K. priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. K. ir D. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Apeliantas (atsakovas) P. K. atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių realius vaikų poreikius ir prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą, o pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas minimaliems tokio amžiaus vaikų poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės, t. y. nevertina, kokie yra realūs šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovo P. K. galimybės teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio (po 150 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui) laikiną išlaikymą vertintinos tik preliminariai, prioritetą suteikiant būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimui. Konkrečios galimybės, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, tikrąją jo turtinę padėtį, įsipareigojimus kreditoriams, nepilnamečių vaikų poreikius, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, konstatavus, kad ieškovės N. K. pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovui neteikiant pakankamo materialinio išlaikymo, negalėtų patenkinti bent minimalių ir būtiniausių savo poreikių.Nors apeliantas (atsakovas) P. K. atskirajame skunde teigia, kad jis visuomet teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokėdamas po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiais tarp šalių susiklosčiusiais ilgalaikiais santykiais, tačiau toks apelianto atskirojo skundo argumentas vertintinas kritiškai. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas niekaip nepagrindė, jog ši suma (100 Eur) yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui ir yra patenkinami visi būtini šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Antra, iškelta civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo išlaikymo pareigos tinkamo vykdymo, t. y. dėl pakankamo išlaikymo vaikams teikimo. Trečia, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 380 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius jų poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 150 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.Nors apeliantas P. K. atskirajame skunde teigia, kad jis pagal savo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus kreditoriams bei kitas būtinąsias išlaidas negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiems vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti reikalingą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė