- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-216-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-64/2009 m.
Teisėja Daiva Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.29.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.
2009 m. liepos 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2005-12-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 14 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, iš gyvenamojo namo, priklausančio A. M., pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą – pinigus 400 litų, B. M. priklausantį turtą – pinigus 400 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. turtinę 400 Lt žalą ir B. M. turtinę 400 Lt žalą.
Be to, E. K. 2008 m. gruodžio 14 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val., (duomenys neskelbtini) iš A. M. priklausančio gyvenamojo namo pagrobė B. M. priklausantį dokumentą - LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendį dalyje dėl Lietuvos Respublikos BK 302 str. ir jį dėl šios veikos išteisinti, paskirti bausmę taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl dokumento – paso pagrobimo bei per griežtos bausmės yra neteisingas, neatitinkantis objektyvių faktinių bylos reikalavimų, įstatymų ir poįstatyminių aktų nurodymų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis neprisipažindamas dėl dokumento – paso vagystės siekė sušvelninti savo atsakomybę, nes už dokumento vagystę gresia žymiai didesnė bausmė nei už daiktų vagystę. Grįsdamas jo kaltę teismas rėmėsi B. M. parodymais, nes ji tiksliai nurodžiusi, jog stalčiuke buvo padėtas jos pasas su įdėklu, kuriuos po mėnesio jis grąžino. Teismas proceso metu, paėmęs pasą su įdėklu, jį apžiūrėjo ir nusprendė, kad esą aiškiai matosi, kad jis yra ne tuščias, o su dokumentu, todėl jis turėjo suprasti, kad pavogė dokumentą – pasą, nes paėmė paso įdėklą su užrašu „pasas“, o įdėklo viduje buvo dokumentas, automobilyje tik pamatė, kad pagrobė įdėklą su pasu, jo negrąžino, laikė namuose, bet grąžino vėliau. Taip pat nurodo, kad teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta, kad buvo išgėręs daugiau nei 700 g degtinės, išgerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs, nesuprato ką daro ir kur daro. Suprato, kad jo girtumas nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismui nuoširdžiai paaiškino, kad neturėjo tikslo vogti ar naudoti svetimą pasą, jis jam nebuvo reikalingas. Tai, kad tas dokumentas jam buvo nereikalingas rodo tai, kad pas jį pasas buvo mėnesį laiko, per tą laiką jis paso niekur nenaudojo. Supratęs, kad pavogė tolimų giminaičių dokumentą ir supratęs ką padarė, pripažino savo kaltę, nuvykęs pas nukentėjusiuosius jų atsiprašė, atlygino jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalas, jie jam atleido, pretenzijų neturėjo, teismo prašė jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas, skirdamas jam bausmę, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad visiškai pripažino kaltę, atlygino nukentėjusiesiems žalas, jų atsiprašė, padėjo teismui visumoje išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Pastebi, kad nesuvokė, jog vogė įdėklą su pasu, turėjo tikslą pasisavinti tik paso įdėklą, nes ketino į jį susidėti savo dokumentus, jis jam atrodė labai gražus, imdamas nejautė ir nesuprato, kad įdėkle yra dokumentas, t.y. neturėjo tyčios pagrobti dokumentą, todėl teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., nes nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, jo nusikalstamos veikos objektas buvo paso įdėklas, o ne jame buvęs turinys. Kadangi nėra Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sudėties, todėl jis turi būti išteisintas. Taip pat nurodo, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl jis neturėtų būti baudžiamas pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, nes įstatymo sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės rūšys, kurias teismas turi teisę paskirti, atsižvelgdamas į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad augina mažametį vaiką, padeda broliui remontuoti automobilius, iš to gaudamas pastovias pajamas, kurios leidžia normaliai išlaikyti šeimą, gyvena normalų gyvenimą, rūpinasi savo sergančiu tėvu, stengiasi būti doru piliečiu, tinkamu pavyzdžiu savo vaikui, labai pergyvena, gailisi dėl padarytos veikos, pažada daugiau taip nebedaryti, todėl prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė - atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai E. K. pripažino kaltu ir nuteisė už vagystę bei už tai, kad pagrobė dokumentą, nuteistojo veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių BPK normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nepadaryta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalies taikymo
E. K. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nenorėjo pagrobti B. M. paso yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamojo nuosprendžio dalį, pagal kurią apeliantas nuteistas ir už asmens dokumentų pagrobimą (Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.), rėmėsi nukentėjusiųjų, paties nuteistojo, liudytojų parodymais.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku. BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai. Dokumentu baudžiamojoje teisėje paprastai laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriuo fizinis ar juridinis asmuo liudija teisinį faktą, turintį teisinę reikšmę. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y., kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori.
Byloje nustatyta, kad E. K. pagrobė B. M. Lietuvos Respublikos pasą su dėklu. B. M. Lietuvos Respublikos pasas yra juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo dalyku. Pagrobimas - tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Pagal Lietuvos Respublikos Paso įstatymo 7 str. 3 d. paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad E. K. pagrobė ne tik B. M. ir A. M. pinigus, bet ir B. M. Lietuvos Respublikos pasą, buvusį dokumentų dėkle, greta B. M. pinigų, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Nustatyta, kad B. M. pasas dingo 2008-12-15, o buvo grąžintas tik 2009-01-13, kuomet jau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, policijos pareigūnai aiškinosi nusikaltimo aplinkybes bei nusikaltimą padariusius asmenis. Nuteistasis pasą nukentėjusiajai grąžino, kai jis kartu su savo šeimos nariais buvo atvykęs pas nukentėjusiuosius jiems atlyginti padarytos žalos ir jų atsiprašyti. Tik nukentėjusiajai B. M. pareikalavus grąžinti iš jos pagrobtą pasą, E. K. pasą ištraukė iš kišenės ir atidavė nukentėjusiajai. Nuteistasis neginčija, kad pagrobė dokumentų dėklą, tačiau neigia turėjęs tyčią pagrobti svetimą pasą. Tačiau, atsižvelgiant į paties nuteistojo E. K. parodymus, jog 2008-12-14 įsėdęs į automobilį, jis pamatė, kad pagrobtame dokumentų dėkle, ant kurio buvo užrašas „Pasas“, yra ir B. M. Lietuvos Respublikos pasas, tačiau šio dokumento E. K. iš karto negrąžino nukentėjusiajai, o laikė pas save namuose. Tai taip pat patvirtina, kad E. K. suprato, jog pagrobė B. M. Lietuvos Respublikos pasą, t.y. nuteistasis suprato pagrobęs kito asmens pasą, nes sąmoningai jį ne tik, kad paėmė ir išnešė iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, bet ir laikė pas save namuose. Kadangi nuteistasis B. M. priklausančius pinigus bei pasą paėmė iš tos pačios vietos, be to, paėmus paso įdėklą, buvo aiškiai matyti, kad jame yra dokumentas, todėl daroma išvada, kad B. M. pasą nuteistasis paėmė tyčia, suprasdamas, jog tai dokumentas, ir to norėdamas. Be to, nuteistasis, iki minėto dokumento grąžinimo nukentėjusiajai, turėjo realią galimybę pagrobtu dokumentu disponuoti. Pastebėtina, kad nuteistasis E. K. neturėjo Lietuvos Respublikos įstatymais jam suteiktų teisių paimti kito asmens dokumentą, jis pasą paėmė be nukentėjusiosios leidimo, todėl tokie nuteistojo veiksmai laikytini neteisėtais, kas pagal teismų praktiką tokiose bylose pripažįstama dokumento pagrobimu. Nuteistojo tvirtinimas, kad jis nesiekė pagrobti nukentėjusiosios paso yra nelogiškas ne tik vertinant byloje nustatytas aplinkybes, bet ir atsižvelgiant į nuteistojo psichinę būseną, todėl teismo pagrįstai laikytinas jo pasirinkta gynybos versija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Taigi, apeliacinis skundas netenkintinas ir skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl E. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. panaikinti.
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis E. K. nukentėjusiesiems atlygino visą padarytą žalą, jų atsiprašė. Šią aplinkybę patvirtino ir patys nukentėjusieji. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skirdamas bausmę, nurodė, kad E. K. iš dalies pripažino kaltę, atlygino visą padarytą turtinę žalą, todėl jam skirtina bausmė mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Todėl kolegija, atsižvelgus į šias aplinkybes, laiko, kad yra pagrindas pripažinti E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai papasakojo visas aplinkybes, kas visumoje padėjo teismui išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. pripažino savo kaltę pavogęs nukentėjusiųjų pinigus, tačiau neigė pagrobęs nukentėjusiosios B. M. Lietuvos Respublikos pasą, t.y. jis savo kaltę pripažino tik iš dalies dėl vienu veikimu padarytų skirtinguose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį. Pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Iš bylos matyti, kad nors nuteistasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė prisipažįstąs kaltu, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis neigia pagrobęs dokumentą, teisme nurodė, jog prisipažįsta kaltu iš dalies, nes maisto produktų ir asmens dokumento nevogė (b.l. 108). Atsižvelgus į šias aplinkybes kolegija laiko, kad nėra pagrindo pripažinti E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs tik Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai), kaltininko kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė tyčia), į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas (nusikalstamos veikos nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijose). Skiriant bausmę E. K. teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, yra baustas administracine tvarka, nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, taip pat į tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą ir kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, todėl bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nebus pasiekti paskyrus E. K. švelnesnę bausmės rūšį nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimas. Nors teisėjų kolegija pripažino E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, tačiau, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistajam E. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės savo dydžiu nėra per griežtos, yra paskirtos žemiau sankcijose numatytų bausmių vidurkių (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 3 metų, Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – nuo 3 mėnesių iki 6 metų). Todėl nuteistajam E. K. nekeistinas paskirtų bausmių dydis.
Nuteistojo E. K. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. K. asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau teistas vieną kartą, o nusikaltimus, už kuriuos skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu, padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, kurioje, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-11 nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, realiai atlikinėjo Kelmės rajono apylinkės teismo 2005-12-06 nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat teismas įvertinęs nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkaus (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.) ir apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstamas veikas E. K. padarė praėjus trims mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl pagrįstai E. K. netaikytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir neatidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, apelianto skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.