- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2664-619/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01091-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- M. B., O. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir O. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai O. B. ir M. B. kreipėsi į teismą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 1 – 2).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu nutraukė santuoką, įregistruotą 1994 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 58, tarp M. B. ir O. B., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 dalyje pareiškėjai susitarė, kad M. B. nepilnametės dukros I. B. išlaikymui moka periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-01 iki dukros nepilnametystės.
Šalies argumentai
A. M. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo, prašydamas pakeisti sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuria pareiškėjai susitarė, kad M. B. nepilnametės dukros I. B. išlaikymui moka periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-01 iki dukros pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad jis tapo nedarbingas ir todėl pasikeitė jo materialinė padėtis. Pasirašant sutartį M. B. dirbo UAB „Alyvų kalnas“ ir buvo pasirengęs mokėti pagal susitarimą, tačiau 2011-06-01 dieną įmonei paskelbus bankrotą M. B. buvo atleistas iš darbo. Šiuo metu apeliantas yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje, todėl negali laikytis susitarimo ir prašo teismo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti procentinį nuo darbo užmokesčio priklausančią dalį dukros I. B. išlaikymui.
Atsiliepimas
Pareiškėja O. B. pateikė atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1408-816/2011 nepakeistą bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LR CK nėra numatytas išlaikymas vaikui nustatant procentinį mokėjimą nuo darbo užmokesčio. Pareiškėjas pats savo skunde nurodo, kad yra bedarbis, tačiau nepateikė jokių dokumentų nei apie savo darbo užmokestį, kurį gaudavo dirbdamas, nei apie gaunamų pašalpų dydį, todėl akivaizdu, kad toks jo prašymas yra tik vengimas teikti išlaikymą dukrai. Pažymi ir tai, kad šiuo metu dirba UAB „ARTEJ“ ir pareiškėjos darbo užmokestis yra minimalus – atsakinius mokesčius gauna 686 Lt, tačiau privalo išlaikyti savo dukrą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto M. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir skundui tenkinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai O. B. ir M. B. 2011-05-30 kreipėsi į teismą prašydami nutraukti tarp jų įregistruotą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą ir pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2 dalyje pareiškėjai susitarė, kad M. B. nepilnametės dukros I. B. išlaikymui moka periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-05-01 iki dukros pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, nutraukė santuoką įregistruotą 1994 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje, akto įrašo Nr. 58, tarp M. B. ir O. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą ir priteisti procentinį, nuo darbo užmokesčio priklausantį, išlaikymą nepilnametei dukrai I. B..
Pažymėtina tai, kad pareiškėjai dalyvavo 2011 m. birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje, posėdžio metu patvirtino, jog visi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi (b.l. 24 - 26). Nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nebuvo pareiškęs jokių prieštaravimų dėl sutartyje numatytos išlaikymo dydžio sumos. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių duomenų, kad posėdžio metu apeliantas būtų pareiškęs prieštaravimus dėl sutarties sąlygų ar būtų nustatyta kitų aplinkybių, kliudžiusių nagrinėti santuokos nutraukimo bylą supaprastinto proceso tvarka. Todėl akivaizdu, kad pateikdamas pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismo posėdžio metu sutiko su sutarties sąlygomis, taip pat ir su pareiškėjų susitartu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, t.y. 400 Lt per mėnesį. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą ir patvirtinęs pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus, procesinės teisės normas.
Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (LR CK 3.192 str.). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Kaip minėta, nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos – pareiškėjas sutiko nepilnametei dukrai mokėti 400 Lt išlaikymą per mėnesį (b.l. 3). Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia pasikeitusia materialine padėtimi. Apelianto teigimu, pasirašant sutartį M. B. dirbo UAB „Alyvų kalnas“ ir buvo pasirengęs mokėti pagal susitarimą, tačiau 2011-06-01 dieną įmonei paskelbus bankrotą buvo atleistas iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą 2011-05-30, teisėjos rezoliucija pareiškimas priimtas tą pačią dieną. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad UAB „Alyvų kalnas“ (kurioje dirbo apeliantas) 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi UAB „Alyvų kalnas“ iškelta bankroto byla. Dėl minėtos teismo nutarties atskirasis skundas paduotas nebuvo, nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi pareiškėjams paduodant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir teismui nutraukus santuoką bei patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įmonei, kurioje dirbo apeliantas, jau buvo iškelta bankroto byla. Todėl apeliantas, susitardamas dėl išlaikymo sumos nepilnametei dukrai teikimo, įvertino su darbo santykiais susijusias aplinkybes bei savo galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai (CPK 3.201 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad įmonės, kurioje dirbo apeliantas, bankroto paskelbimas neatleidžia nuo pareigos jam teikti tinkamą ir nepilnametės dukters interesus atitinkanti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad apeliantas yra neįgalus ar jo sveikata trukdytų darbui. Jis yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę susirasti jo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, iš kurio darbo užmokesčio būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Paminėtina ir tai, kad apeliantas prašo priteisti procentinį, nuo darbo užmokesčio priklausantį, išlaikymą nepilnametės dukters I. B. išlaikymui. Kaip teisingai nurodo pareiškėja O. B., LR CK nėra numatyta tokios išlaikymo formos. Priteistiną išlaikymo formą reglamentuoja LR CK 3.196 str., kuriame numatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams tik trimis būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 - 327 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.