Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-618-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2A-618-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06578-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos
Ieškovas
AB „Citadele“
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-618-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06578-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 34.3.; 63.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo ir skolos priteisimo.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė pratęsti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo A. K. įpėdinei Lietuvos Respublikai, priteisti iš atsakovės 3498,41 Lt negrąžinto kredito, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Citadele“ bankas ir kredito gavėjas, A. K., 2004-11-04 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.VCL/1388, pagal kurią ieškovas atidarė kredito gavėjui sąskaitą ir įsipareigojo ją kredituoti, o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Kredito gavėjas A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, jo teises ir pareigas perėmė valstybė. Pagal sutartį A. K. ieškovui skolingas 2904,66 Lt negrąžinto kredito, 331,31 Lt palūkanų, 262,44 Lt delspinigių, iš viso – 3498,41 Lt. Gyventojų registro tarnyba nesuteikia galimybių automatiškai gauti informacijos apie ieškovo klientų mirtį, o kiekvieno kliento mirties fakto tikrinimas duomenų bazėje neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų. Apie A. K. mirtį sužinoti prieš tris mėnesius nuo fakto atsiradimo nebuvo jokių galimybių, nes ieškovą ir kredito gavėją siejo išimtinai finansiniai santykiai, nesusiję su kasdieniu bendravimu ir ryšio palaikymo. Ieškovas objektyviai, o ne dėl savo kaltės, per įstatymo nustatytą terminą negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo, o tai laikytina svarbia priežastimi bei pagrindu pratęsti šį terminą.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas reikalavimus pareiškė 2012-08-14, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikimo atsiradimo momento. Ieškovas nurodo vienintelę priežastį ir laiko ją svarbia – tai ieškovo kreditorių tikrinimas Gyventojų registrų tarnyboje, o daugiau jokių priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, bankas nenurodo. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija valstybės vardu paveldėjo mirusiojo A. K. nuosavybės teise valdytą turtą, kurį sudarė: 12308,22 Lt ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sklypai perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų teritoriniam skyriui ir yra pateiktas prašymas VĮ Registrų centro Alytaus filialui sklypus įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pratęsė terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo A. K. įpėdinei Lietuvos Respublikai, priteisė ieškovui iš atsakovės 2904,66 Lt negrąžinto kredito, 331,31 Lt palūkanų, 262,44 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra pratęstinas, nes jis buvo praleistas dėl objektyvių ir suprantamų priežasčių – ieškovas su savo kreditoriumi (klientu) artimai nebendrauja, kad galėtų sekti ir laiku nustatyti savo kliento mirties datą. Pagal įstatymo prasmę, reikalavimas nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis yra taikomas palikėjo artimiesiems, kurie kartu gyvena ir yra jo šeimos nariai, giminės, o tretiesiems asmenims, nesusijusiems su palikėjo asmeniu jokiais asmeniniais ryšiais, ši įstatymo nuostata gali būti taikoma lanksčiau.

Kadangi mirusio A. K. turto paveldėtoja yra valstybė, jai tenka prievolė atsakyti už palikėjo skolas prieš palikėjo kreditorius. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija valstybės vardu paveldėjo mirusiojo A. K. nuosavybės teise valdytą turtą, kurį sudarė: 12308,22 Lt ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sklypai perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų teritoriniam skyriui ir yra pateiktas prašymas VĮ Registrų centro Alytaus filialui sklypus įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise. Dėl to atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui, palikėjo kreditoriui, susidariusią skolą, palūkanas bei delspinigius, o tai reiškia, kad ieškinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovė apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1) Teismas, pratęsdamas terminą, nesivadovavo CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad terminas gali būti pratęstas, jeigu buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 pasisakė, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, darytina išvada, kad ieškovo nurodoma priežastis, jog kiekvieno kliento mirties fakto tikrinimas Gyventojų registro tarnyboje neatitinka protingumo ir ekonomiškumo principų, negali būti pripažinta svarbia, nes ji aiškiai priklausė nuo ieškovo darbuotojų veiksmų, jų valios, rūpestingumo ir atidumo. Ieškovui apie palikėjo mirties datą buvo žinoma 2011-09-07, o tai, kad palikėjo turtą paveldėjo valstybė, buvo žinoma 2011-11-25. Tačiau ieškovas nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios teismui ieškinį pateikė tik 2012-08-14. Todėl teismas nepagrįstai pratęsė terminą.

2) Palikėjo turtą sudarė 12308,22 Lt ir du žemės sklypai. Tačiau jie yra areštuoti teismo sprendimu. Šiuo metu antstolio I. G. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-06 vykdomasis raštas, neviršijant valstybės paveldėto turto vertės 15527,00 Lt skolos išieškojimas išieškotojo J. G. naudai. 2012-10-16 ir 2012-10-17 gauti antstolių B. P. ir A. B. patvarkymai dėl prisijungimo prie vykdomo išieškojimo kreditoriams K. K. (5052 Lt) ir G. Č. (1677 Lt). Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-03 į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė paveldėtą sumą, kuri 2012-10-29 buvo paskirstyta skolininkams proporcingai. Likusi išieškoma suma yra 28529,64 Lt. Pagal VĮ Registrų centras duomenis paveldėtų sklypų vertė yra apie 19000 Lt. Teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė, kad realiai jokiu turtu nei bylos nagrinėjimo metu, nei šiuo metu Lietuvos Respublika nedisponuoja, nes piniginės lėšos jau yra proporcingai padalintos fiziniams asmenims, laiku pareiškusiems kreditorinius reikalavimus, o žemės sklypai yra areštuoti antstolio.

3) Teismas, priteisdamas ieškovui 5 % procesinių palūkanų, neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypai buvo areštuoti dar skolininkui esant gyvam. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos nuo visos skolos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teismo proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Valstybė, kuri paveldėjo palikėjo žemės sklypus, negali nei paspartinti, nei įtakoti antstolio darbo, nes pagal įstatymų reikalavimus yra daug procedūrų, kad būtų galima įstatymo numatyta tvarka aukciono būdu realizuoti paveldėtus sklypus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą (LAT 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Ieškovas po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 10.3-4/8671 informavo Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą apie palikėjo skolas. Todėl atsakovo teiginiai apie ieškovo nerūpestingumą yra nepagrįsti. Palikėjo turto pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese ir nėra pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl termino palikėjo kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo ir valstybės atsakomybės už palikėjo skolas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir A. K. 2004-11-04 sudarė mokėjimo kortelės sutartį Nr. VCL/1388, pagal kurią A. K. buvo suteiktas 3000 Lt kredito limitas (b.l. 6-8). A. K. suteikto kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui 2904,66 Lt negrąžinto kredito, 331,31 Lt palūkanų, 262,44 Lt delspinigių, iš viso – 3498,41 Lt (b.l. 9-12; 30-33).

Kadangi skolininkas laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino 2011 m. rugsėjo 16 d. išduotą teismo įsakymą, kadangi teismo šaukimo pažymoje buvo nurodyta, jog skolininkas mirė (b.l. 84). Ieškovas 2011 m. spalio 11 d. patikrino skolininko asmens duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje ir nustatė, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Ieškovas 2011 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas pateikti informaciją, ar po A. K. mirties įpėdiniai priėmė palikimą, bei informuodamas apie mirusiojo skolos dydį (b.l. 85). Pateikęs užklausą Testamentų registrui 2012 m. gegužės 17 d., ieškovas buvo informuotas, jog mirusio skolininko palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Lietuvos Respublika (b.l. 14). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2012 m. rugpjūčio 3 d. (b.l. 1-2).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog palikimui pereinant valstybei, šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (LAT 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai pratęstas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai. Ieškovas yra stambi kredito įstaiga, teikianti paskolas dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog ieškovas neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno kredito gavėjo mirtį. Ypač tais atvejais, kada miręs kredito gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis kredito gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo sutarties sąlygas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Byloje nustatyta, jog apie galimą kredito gavėjo mirtį ieškovas sužinojo, gavęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį dėl išduoto teismo įsakymo panaikinimo. Tuomet ieškovas 2011 m. spalio 11 d. išsiaiškino, kad skolininkas yra tikrai miręs. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas ieškojo informacijos apie galimus skolininko įpėdinius, ir tik 2012 m. gegužės 17 d. gavo informaciją, jog palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Nuo šios informacijos gavimo ieškinys teismui buvo parengtas per du su pusę mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminą ieškiniui pareikšti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.

Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. nustato, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Byloje nustatyta, kad mirusiojo palikimą sudaro 12308,22 Lt (b.l. 59) ir du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė yra 7859,00 Lt ir 11104,00 Lt (b.l. 77-80). Abu sklypai yra areštuoti. Antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-06 išduotą vykdomąjį raštą dėl 15527,00 Lt skolos, 1627,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo J. G. iš A. K., kurio palikimą yra priėmusi valstybė. Prie išieškojimo yra prisijungę antstoliai B. P. dėl 5052,00 Lt skolos išieškojimo K. K. ir A. B., bendra išieškotina suma – 28529,64 Lt (b.l. 76; 114).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau CK 5.62 straipsnio 3 dalis riboja valstybės atsakomybę kreditoriams jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog be ieškovo, yra dar trys kreditoriai, kurių reikalavimus sudaro nemaža suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės paveldėtų žemės sklypų vertės negalima tiksliai konstatuoti, kokia suma disponuos juos pardavusi valstybė, ar šios sumos užteks patenkinti visus kreditorių reikalavimus, ar jie bus tenkinami proporcingai pareikštiems reikalavimams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria visiškai patenkintas reikalavimas dėl skolos priteisimo, formuluotė keistina, papildomai nurodant, jog valstybė atsako neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. K. turto tikrosios vertės

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie vykdomus išieškojimus iš valstybės paveldėto turto ir netinkamai pritaikė CK 5.62 straipsnio 3 dalį, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė patenkinto reikalavimo ribų. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, nurodant, jog valstybės atsakomybė pagal priteistą sumą negali viršyti tikrosios paveldėto turto vertės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo dalį dėl 2904,66 Lt negrąžinto kredito, 331,31 Lt palūkanų, 262,44 Lt delspinigių (viso 3498,41 Lt) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2012-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovui AB „Citadele“ bankas iš atsakovės Lietuvos Respublikos pakeisti, papildomai nurodant, jog valstybė atsako neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. K. turto tikrosios vertės.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė