- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 1-100-405/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, įgijusi profesinį išsilavinimą, nesusituokusi, nedirbanti, neteista, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal LR BK 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. S. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui: 2015-02-07 apie 8.30 val., būdama neblaivi, namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, žodinio konflikto su motina J. S. metu, tyčia jai kumščiu apie penkis kartus sudavė į veido sritį, sukeldama J. S. fizinį skausmą. A. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamoji A. S. paaiškino, kad 2015-03-23, būdama neblaivi, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su motina J. S. metu, tyčia griebė jai rankomis už plaukų bei kumščiu sudavė kelis kartus į veidą. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl to, ką padarė, J. S. atsiprašė ir su ja susitaikė (b.l. 26).
A. S. kaltė, be jos prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios J. S. (b.l. 9), liudytojo Valentino Juršėno (b.l. 7) parodymais, 2015-02-07 Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 12-14), 2015-02-07 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b.l. 16-17) esančiais duomenimis.
A. S. kaltinimas pareikštas pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui. Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. LR BK 248 str. nustato, kad artimieji giminaičiai yra tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, šeimos nariai – kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai, vaikai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. gyvena ne kartu su motina J. S., todėl kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad kaltinamoji A. S. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, ir manoma, kad yra pagrindas kaltinamajai A. S. paskirti prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str. 2 d.).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašė, vadovaujantis LR BK 72¹ str., paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiosios J. S. bei, vadovaujantis LR BK 72² str., įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. LR BK 48 str. nustato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Įstatymas nenumato galimybės paskirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, todėl A. S. baudžiamojo poveikio priemonės neskiriamos. LR BK 48 str. 7 d. nustato, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Prokuroro siūlomas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje darytų teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, todėl šis įpareigojimas paskiriamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį įvykdyti per keturis mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento kopijos gavimo dienos turi teisę paduoti šiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.