Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita LapinskienėBaudž. byla Nr. 1A-171-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00146-2005-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.18.10.; 2.1.7.4, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u os prendis

2012 m. vasario 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę – 50 MGL (6 250 Lt) dydžio baudą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „Baltijos žuvys“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratoriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Baltijos žuvys“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, būtent:

A. Ž., būdamas UAB „Baltijos žuvys“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes žinodamas, kad neapibrėžtieji reikalavimai (garantijos) nei pelno (nuostolio) ataskaitoje, nei balanse nerodomi, nes tai nėra apskaitos dokumentas, o informacija apie neapibrėžtuosius reikalavimus (garantijas) turi būti pateikiama aiškinamajame rašte, tačiau tyčia sąmoningai siekdamas garantijų išdavimą pavaizduoti apskaitoje ir įtraukti į balansą, tokiu būdu suteikiant tariamiems kreditoriams balsavimo teisę, 2002 m. lapkričio 7 d. Akcininkų susirinkimo protokolu įformindamas akcininko A. Ž., turinčio 100 procentų akcijų ir balsų, sprendimą patvirtinti ir įtraukti į balansą už 2 635 000 Lt išduotas garantijas – 2002 m. kovo 8 d. – R. R. 1 542 000 Lt, 2002 m. rugpjūčio 3 d. – V. K. – 640 000 Lt, 2002 m. rugsėjo 16 d. – D. Ž. – 42 000 Lt, 2002 m. liepos 29 d. – R. V. – 92 000 Lt, 2002 m. birželio 9 d.– S. B. – 39 000 Lt, 2002 m. liepos 30 d. – J. V. – 120 000 Lt, 2002 m birželio 29 d. – R. Ž. 40 000 Lt, 2002 m. liepos 15 d. – A. Ž. – 40 000 Lt, 2002 m. birželio 14 d. – R. Ž. – 40 000 Lt, 2002 m. balandžio 16 d.– J. N. – 40 000 Lt, A. Ž. 2002 m. gruodžio mėnesio apskaitos registruose įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstas ūkines operacijas, t. y. buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 403. „Skolos kredito institucijoms“ įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstą kreditinį įsipareigojimą, t. y. gauto kredito – paskolų – iš viso 2 635 000 Lt, padidindamas dokumentinį UAB „Baltijos žuvys“ ilgalaikių skolų (kreditinį įsipareigojimą) 2 635 000 Lt likutį, kurį įregistravo į 2002 metų, 2003 metų ir 2004 metų UAB „Baltijos žuvys“ balansus bei buhalterinėje sąskaitoje (apskaitos registre) Nr. 17. „Gautinos sumos“ įregistravo apskaitos dokumentais nepagrįstas gautinas sumas, iš viso 2 635 000 Lt, padidindamas dokumentinį UAB „Baltijos žuvys“ ilgalaikio turto (gautinų sumų) 2635000 Lt likutį, kurį įregistravo 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. UAB „Baltijos žuvys“ balanse. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas nuosprendyje pasisakydamas dėl BK 222 straipsnyje nurodytų teisinių pasekmių buvimo apsiribojo trumpu konstatavimu, kad „Abejoti FNTT specialisto išvada nėra pagrindo“, bei nurodė, kad nesiremia liudytojos auditorės N. Jagnieškienės išdėstyta pozicija, nes, pasak teismo, jos paslaugos nėra auditas, o raštas – audito išvada. Pažymėjo, kad auditorė netyrė įmonės dokumentų, tik atliko FNTT specialisto išvados bei VMI patikrinimo akto analizę ir išdėstė tik savo nuomonę, vykdydama kaltinamojo ir jo gynėjo pavedimą. Taigi nuteistojo A. Ž. teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, išreiškė savo šališkumą bei pažeidė rungtyniškumo principą, nes vienu iš įrodymų atmetimo priežasčių nurodė aplinkybę, kad minėtas įrodymas pateiktas gynybos iniciatyva. Be to, teismas nesilaikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-12-22 nutarimo Nr. 13 (naujos 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 redakcijos) 28 punkto nuostatos, kad: „apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė.“ Tai, kad byloje egzistavo abejonė, patvirtina tai, kad nei iš FNTT specialisto išvados, nei iš byloje apklausto specialisto parodymų nebuvo galima suprasti, kodėl padaryta išvada dėl BK 222 straipsnyje nurodytų pasekmių buvimo.

Teismas nuosprendyje pasisakė, kad neva jis – A. Ž. – savo veiksmais padarė turtinę žalą valstybei, nors tokia aplinkybė – žalos padarymas – jam nebuvo inkriminuotas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiu VMI 2003 m. sprendimu yra nustatyta, kad bendros 2 635 000 Lt sumos garantinių raštų įtraukimas į UAB „Baltijos žuvys“ Didžiosios knygos suvestinį registrą bei balansus neturi įtakos įmonės mokestiniams įsipareigojimams.

Dėl senaties termino

Apelianto nuomone, jeigu ir būtų nustatyta, kad jo veiksmai atitinka BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, konstatuotina, kad yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jam inkriminuotą BK 222 straipsnyje numatytą veiką senaties terminas. Šio termino pradžia, apelianto teigimu, turėtų būti skaičiuojama nuo 2002-12-31, t. y. nuo to momento, kada buvo padaryta jam inkriminuota veika – kada į įmonės Didžiosios knygos suvestinius apskaitos registrus „gautinos sumos“ ir „skolos kredito institucijoms“ buvo įrašytos garantiniuose raštuose, kaip neapibrėžtuose mokėjimuose, nurodytos sumos, o ne nuo tada, kada ši veika paaiškėjo ar buvo nustatyta.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, todėl juos netinkamai įvertino. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtinos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo A. Ž. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų apgaulingo apskaitos tvarkymo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl A. Ž. kaltės neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Ž. veikos įvertinimo yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir teisingai neįvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos A. Ž. veikos teisiniam įvertinimui ir jo kaltės klausimo išsprendimui.

Apylinkės teismas teisingai aiškino BK 222 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tuo atveju, kai dėl šių veikų padarymo atsiranda padariniai, tai yra negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad A. Ž., būdamas UAB „Baltijos žuvys“ direktorius, akcininkas ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir juos pažeisdamas, įtraukė į UAB „Baltijos žuvys“ 2002 metų, 2003 metų ir 2004 metų balansus apskaitos dokumentais nepagrįstas 2 635 000 Lt sumos ūkines operacijas, šia suma padidindamas UAB „Baltijos žuvys“ ilgalaikio turto (gautinų sumų) ir ilgalaikių skolų (kreditorinių įsipareigojimų) likutį, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apylinkės teismas nenurodė motyvų, kodėl padarė tokią išvadą, kad būtent dėl nustatytų UAB „Baltijos žuvys“ direktoriaus A. Ž. kaip asmens, atsakingo už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tik deklaratyviai nurodė 2006-11-20 specialisto išvadą Nr. 5-3/96, šią išvadą netinkamai analizavo, netinkamai ją įvertino, todėl nepagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės Birutos Bloškienės 2006-11-20 specialisto išvadoje Nr. 5-3/96 dėl UAB „Baltijos žuvys“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad dėl UAB „Baltijos žuvys“ direktoriaus A. Ž. padaryto pažeidimo – pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalies ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes buhalterinės apskaitos registre „Didžioji knyga 2002 m. gruodžio mėn. 31 d.“ įrašė 2 635 000 Lt pagal neįvykusias ūkines operacijas, t. y. 2002 m. gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė paskolos gavimo iš kredito institucijų arba fizinių asmenų ir gautinų skolų atsiradimo – laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2005-04-21 pagal direktoriaus A. Ž. tvarkomą apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto. Tačiau pažymėtina, kad šioje specialisto išvadoje kartu nurodyta, jog UAB „Baltijos žuvys“ fiziniams asmenims išdavė bendros 2 635 000 Lt sumos garantijas, pagal kurias įsipareigojo padengti kreditoriams skolas, jeigu jos nebus sumokėtos, buvo nurodytos konkrečios sumos, kuriomis buvo padidinti UAB „Baltijos žuvys“ bendros 2 635 000 Lt sumos kreditiniai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2005-04-21. Taigi tyrimo metu buvo nustatytos konkrečios UAB „Baltijos žuvys“ apskaitoje kaip kreditiniai įsipareigojimai įregistruotos sumos. Nors minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Baltijos žuvys“ 2002 m. gruodžio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas bendros 2 635 000 Lt sumos paskolos gavimas iš kredito institucijų ir fizinių asmenų, t. y. suvestiniame apskaitos registre „gautinos sumos“ ir „skolos kredito institucijoms“ įrašyta 2 635 000 Lt suma buvo nepagrįstai padidintos įmonės gautinos sumos ir skolos kredito institucijoms, nes UAB „Baltijos žuvys“ lėšų iš fizinių asmenų laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2005-04-21 nesiskolino, tačiau tokių nustatytų aplinkybių nepakanka konstatuoti faktui, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto ar finansų būklės, t. y. nėra pagrindo šiuos duomenis vertinti kaip negalėjimą iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija. Pažymėtina, kad priešpriešinių patikrinimų nebuvo, jų nereikėjo ūkiniam, finansiniam tyrimui atlikti, liudytojai nebuvo apklausiami, nes to nereikėjo, o esant pateiktiems buhalteriniams dokumentams, kuriuose nurodytos konkrečios sumos, kuriomis buvo padidinti UAB „Baltijos žuvys“ kreditiniai įsipareigojimai, visiškai neaišku, kodėl specialisto išvadoje padaryta tokia išvada, jog negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nes įmonės 2002 m. gruodžio mėn. apskaitos registruose įregistruotos ūkinės operacijas konkrečiai nustatyta suma – 2 635 000 Lt. Taigi buvo aiškios konkrečios sumos, kuriomis buvo padidinti bendros 2 635 000 Lt sumos įmonės kreditiniai įsipareigojimai, be to, buvo aišku, kokiu pagrindu atsirado šis įmonės kreditinis įsipareigojimas, todėl žinant konkrečias kreditinių įsipareigojimų sumas, priešingai nei konstatuota specialisto išvadoje, buvo galima nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Tai patvirtino ir auditorė Nijolė Jagnieškienė savo rašytinėje išvadoje ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.

Už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 222 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. Kaip minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtina nustatyti ir objektyviosios pusės būtinuosius požymius: dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. ATPK 173¹ straipsnyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo.

Pagal BK 222 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš UAB „Baltijos žuvys“ finansinių dokumentų ir jų pagrindu atlikto ūkinio, finansinio tyrimo, nors įmonės vadovas, akcininkas A. Ž. ir pažeidė specialisto išvadoje konstatuotus atitinkamus Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, įtraukdamas į įmonės 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. balansus bendros 2 635 000 Lt sumos ūkines operacijas kaip įmonės kreditinį likutį ir tokio paties dydžio gautinų sumų likutį, tačiau dėl to neatsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi, tokie A. Ž. veiksmai nesukėlė pasekmių, kaip tai numato BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija, nes šio tyrimo metu buvo nustatytas įmonės turtas, finansinė būklė: nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Todėl padaryti pažeidimai nėra pagrindas pripažinti esant BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytiems padariniams. Atitinkamai įmonės vadovo ir akcininko A. Ž. padarytoje veikoje gali būti, kad yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ straipsnyje, požymiai.

Taigi priešingai apylinkės teismo išvadai, byloje nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto ar finansų būklės, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija. Priešingai, remiantis UAB „Baltijos žuvys“ vadovo ir akcininko A. Ž. tyrimui pateiktais įmonės finansiniais dokumentais buvo galima nustatyti įmonės turtą, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarinių, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „Baltijos žuvys“ turto, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija, nes specialistė viską nustatė.

Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. Ž. neteisėtais veiksmais padarė žalą valstybei. Klaipėdos apskrities VMI 2003-06-11 patikrinimo akte Nr. 05-03-10-44 konstatuota, kad UAB „Baltijos žuvys“ išduotos bendros 2 635 000 Lt sumos garantijos fiziniams asmenims dėl įmonės vadovui A. Ž., kaip fiziniam asmeniui, suteiktų paskolų mokestinių prievolių įvykdymui neturi įtakos.

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad dėl apgaulingo UAB „Baltijos žuvys“ buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, nes iš specialisto išvados matyti, kad įmonės turtas, veikla, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimų dydis buvo detaliai nustatyti. Apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, todėl netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. Ž. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.