- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- eI3-712-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01087-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- Klaipėdos universiteto ligoninė
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT15 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo); 2) panaikinti Agentūros priimtą sprendimą Nr. 2022-SF/2-62 dėl lėšų grąžinimo (toliau – Sprendimas dėl lėšų grąžinimo).
2. Savo skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
2.1. Teigia, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. 10.1.1.20-422)10-1793 (toliau – ir Raštas) nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte nurodoma, kad prietaisų įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos iš Europos Sąjungos fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.
2.2. Nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. jos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtinto pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėja 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus - uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime ir pateikti pasiūlymus.
2.3. Paaiškina, kad 2020 m. balandžio 2 d. atplėšė pateiktų pasiūlymų vokus bei atliko tiekėjo UAB „B. Braun Medical“ pateikto pasiūlymo vertinimą. Tą pačią dieną Ligoninė pripažino, jog neegzistavo pašalinimo pagrindai, UAB „B. Braun Medical“ atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus bei kreipėsi į UAB „B. Braun Medical“ nuotolinio ryšio priemonėmis dėl derybų.
2020 m. balandžio 6 d. pareiškėja nusprendė UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir siūlyti šiam subjektui sudaryti sutartį, kurią sudarė 2020 m. balandžio 10 d.
2.4. Teigia, kad 2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.
2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymą dėl įrangos pagal sutartį pristatymo. Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. Akcentuoja, kad 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą, o 2020 m. birželio 9 d. SAM priėmė įsakymą Nr. V-1415, kuriame pateiktas patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto.
2.5. Ligoninė tvirtina, kad 2020 m. birželio 12 d. Agentūra pateikė kvietimą teikti paraišką, ją pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 25 d.
Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atliko pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo nenustatė.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrąjį užsakymą pagal Sutartį. Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006 (toliau – ir Finansavimo sutartis).
Teigia, 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė pakartotinį užsakymą pagal Sutartį
2.7. Nurodo, kad pirkimo dokumentų vertinimą atliko ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – ir VK). Taip pat nurodo, kad apie vertinimą sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d.
Paaiškina, kad VK išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, nes sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui, t. y. 12 mėn., prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu prekių užsakyta po 3,5 mėn. nuo jos sudarymo, trečiuoju užsakymu prekių užsakyta po 5,5 mėn. nuo jos sudarymo), todėl nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą prekių kiekį (tai yra būtina sąlyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą), taigi sutarties vykdymo aplinkybės paneigia teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytą prekių kiekį“.
Taip pat išvadoje nurodyta, kad pareiškėja neišskaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių, nes pirkimo pasirašytos 3 atskiros pirkimo sutartys, į tai, kad nėra pagrįstos pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybės bei į tai, kad, įranga tiekta atskirais užsakymais, todėl pirkimo tikslas būtų pasiektas ir išskaidžius pirkimo objektą į dalis.
Teigia, kad VK padarė išvadą pagal EK FK gaires 3 ir 7 punktus, taikytina 25 proc. užsakymo vertės (173 453,50 Eur (su PVM)) finansinė korekcija, dėl kurios preliminari klaida projekte yra 43 619,22 Eur su PVM.
2.8. Tvirtina, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Agentūra, vadovaudamasi VK išvada ir pakeisdama savo ankstesnį vertinimą, užregistravo įtarimą apie pažeidimą projekte (toliau – ir Įtarimas apie pažeidimą). Įtarime apie pažeidimą Agentūra nurodė, kad keliami įtarimai dėl: 1) pirkimo būdo pasirinkimo, nes perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą prekių kiekį (tai yra būtina sąlyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą), taigi Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytą prekių kiekį; 2) pirkimo objekto neskaidymo į dalis, nes įvykdžius pirkimą buvo pasirašytos 3 atskiros pirkimo sutartys, todėl nėra pagrįstos pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybės ir įranga tiekta atskirais užsakymais, įtariama, kad pirkimo tikslas būtų pasiektas ir išskaidžius pirkimo objektą į dalis.
Šalies argumentai
2.9. Pareiškėja nurodo, kad Agentūra 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė paaiškinimus. Taip pat skunde nurodo, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su pirkimu. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė VPT paaiškinimus.
Paaiškina, kad 2022 m. sausio 18 d. VPT pateikė Agentūrai ir pareiškėjai pirkimo vertinimo išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja vykdydama pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nepažeidė.
2.10. Agentūra priėmė Sprendimą dėl pažeidimo. Pareiškėjos vertinimu, Agentūra nevertino VPT išvados, kurią pati Agentūra prašė pateikti. Taip pat teigia, kad Agentūros Sprendime dėl pažeidimo nebuvo nurodyta ir VK išvada, kuri buvo Įtarimo apie pažeidimą pagrindas.
Pažymi, kad Agentūra Sprendime dėl pažeidimo konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų Pirkimo būdą ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bet neskaitydama pirkimo objekto į dalis pareiškėja nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 ir 2 dalių.
Teigia, kad Agentūra vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punktu 2, 7 priedo 6 punktu 3, 7 priedo 10 punktu 4, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 7 punktu, pritaikė 25 procentų finansinę korekciją (13 234,25 Eur) nuo užsakymų pagal Sutartį vertės (52 937,00 Eur).
Šalies argumentai
2.11. Pareiškėja mano, jog Sprendimu dėl pažeidimo minėta finansinė korekcija dėl tariamų VPĮ pažeidimų pritaikyta nepagrįstai. Teigia, kad pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o Agentūra pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą.
2.12. Teigia, kad Sprendimas dėl pažeidimo yra nemotyvuotas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.
Paaiškina, kad pažeidimo iš viso nepadarė, nes egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėjos nuomone, pagrindas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu gali būti tik nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių: 1) perkančioji organizacija negalėjo numatyti; ir kurios 2) lemia būtinybę pirkimą atlikti skubiau, nei tą galima padaryti tiekėjų konkurenciją užtikrinančiais pirkimo būdais. Tvirtina, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe.
Be kita ko, pareiškėja teigia, kad aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės – Infuziniai prietaisai integruojantys/laikantys įrenginį, infuzinės švirkštinės pompos ir infuzinės tūrinės pompos – buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei Agentūra, nei VK, kurios iniciatyva Sprendimas dėl pažeidimo ir buvo priimtas.
Skunde pažymi, kad sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 10 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.
Teigia, kad egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu, todėl Sprendimas dėl pažeidimo laikytinas nemotyvuotu, neteisėtu ir naikintinu.
Šalies argumentai
2.12.1. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nepadarė jokio pažeidimo, nes sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo.
Paaiškina, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 1 punktą, kai pirkimas yra vykdomas neskelbiamų derybų būdu, pirkimo procedūros prasideda nuo momento, kai yra išsiunčiamas kvietimas tiekėjui dalyvauti neskelbiamose derybose, o baigiasi, kai yra sudaroma sutartis.
Taip pat nurodo, kad pirkimo būdas pasirenkamas prieš viešajam pirkimui prasidedant. Dėl šios priežasties, vertinant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų priėmimo metu. Ši taisyklė ypač aktuali po pusantrų metų atliekant retrospektyvų perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų ir juos lėmusių aplinkybių vertinimą.
Skubus sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, kad tiekėjas UAB „B. Braun Medical“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį prekių. Užtikrintos galimybės per apibrėžtą terminą gauti reikalingos įrangos turėjimas buvo itin svarbus 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu, todėl pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas.
Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, jog maksimali sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.
Teigia, kad tokios pat pozicijos laikėsi tiek VPT, tiek Agentūra iki gaunant VK išvadą. Priešingai negu teigiama Sprendime dėl pažeidimo, neskelbiamų derybų būdu sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjos sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu teisėtumą.
Šalies argumentai
2.12.2. Pareiškėja nurodo, kad pažeidimo nepadarė dar ir dėl to, kad pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo.
Pažymi, kad įvykdžius pirkimo procedūras dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Pareiškėja, įvykdžiusi pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas. Būtent šios aplinkybės lėmė, jog pareiškėja, vadovaudamasi sutartimi, pirmąjį užsakymą pateikė netrukus po sutarties sudarymo.
Nurodo, kad infuzinių prietaisų integruojančių/laikančių įrenginį, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant, kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas.
Atkreipia dėmesį, jog trečiasis užsakymas, kuris buvo atliktas 2020 m. spalio 4 d., savo esme buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos antrame užsakyme pateikta apimtimi prekių pagal sutartį pateikti negalėjo. Tai tik pagrindžia aplinkybę, jog Pareiškėjos siekis kuo skubiau sudaryti sutartį su tiekėju buvo pagrįstas, kadangi medicininės įrangos 2020 metų antrą-ketvirtą ketvirtį rinkoje itin trūko, rinkoje konkurencija dėl įrangos vyko ne tarp tiekėjų, o tarp gydymo paslaugas teikiančių įstaigų.
Ligoninė mano, kad jeigu finansavimas būtų gautas anksčiau, tai ir užsakymai pagal sutartį būtų buvę pateikti anksčiau. Teigia, kad padarė viską, jog pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga COVID–19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta.
Paaiškina, kad VPT taip pat laikė „vėluojantį“ finansavimą pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia Perkančiosios organizacijos elgesį.
Nurodo, kad pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Parenkant pirkimo būdą, Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija (toliau – ir Komisija) įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Taip pat skunde nurodo, kad įvykdžius pirkimą ir sudarius sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.
Teigia, kad nėra pagrindo abejoti, kad sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl išnykusios skubos, o dėl finansavimo trūkumo.
2.13. Pabrėžia, kad Agentūra pažeidė objektyvumo principą, nes pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, nes gavo VK kontrolės išvadą. Agentūros atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas dėl pažeidimo savo turiniu yra analogiškas VK išvadai, todėl Agentūra savarankiško tyrimo priimdama Sprendimą dėl pažeidimo neteisėtumo neatliko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytą objektyvumo principą bei neatitinka ir VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
2.14. Tvirtina, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo už jį taikyti finansines korekcijas, nes: 1) Agentūra dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrą informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant pirkimą nebuvo nustatyta. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos VK audito išvados; 2) VPT savo išvadoje nenustatė pareiškėjos padarytų pažeidimų; 3) egzistavo teisinės ir faktinės aplinkybės pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu; 4) nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams.
Šalies argumentai
2.15. Ligoninė skunde nurodo, kad prieštarauja ir Agentūros pritaikytai finansinei korekcijai, kuri jos nuomone, yra neproporcinga ir prieštaraujanti finansinių korekcijų tikslui.
Teigia, kad Agentūra skirdama finansinę korekciją, turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Taip pat turėjo įvertinti aplinkybes, kad: 1) Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrą jokių pažeidimų vykdant pirkimą nenustatė; 2) sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK išvada; 3) Agentūros suformuoti Įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems VK išvadoje; 4) Agentūra vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą dėl pažeidimo pažeidė objektyvumo principą; 5) VPT išvadoje pareiškėjos pažeidimų nebuvo konstatuota; 6) jokia faktinė žala nebuvo padaryta Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams.
Pabrėžia, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti 13 234,25 Eur dydžio finansinę korekciją.
2.15.1. Paaiškina, kad valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nurodo, kad pritaikyta finansinės korekcijos suma, visų pirma, visiškai neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio, nes jokios žalos patirta nėra.
2.16. Pareiškėja taip pat nesutinka ir su Agentūros Sprendimu dėl lėšų grąžinimo.
Nurodo, kad šis sprendimas yra išvestinis, t. y. priimtas tik dėl to, nes Agentūra Sprendimu dėl pažeidimo konstatavo pareiškėjos pažeidimą ir nepagrįstai pritaikė finansinę korekciją.
Teigia, kad Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL”, projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko tarptautinį pirkimą „Infuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimas“.
Teigia, kad pareiškėja laimėtoju pripažino UAB „B. Braun Medical“ ir 2020 m. balandžio 10 d. sudarė tris pirkimo-pardavimo sutartis.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymą dėl dalies, t. y. 15 vnt. įrangos pristatymo pagal sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė prašymą tiekėjui dėl likusios įrangos pristatymo pagal sutartį, atskirai pažymint, kad šiais užsakymais buvo pateikti prašymai ir pagal kitas dvi pirkimo – pardavimo sutartis (CVP IS pranešimų Nr. 8571569 ir Nr. 8810774) (toliau – ir Užsakymai).
Nurodo, kad atlikus pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad pirkimas atliktas galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas, todėl Projekte buvo užregistruotas Įtarimas apie pažeidimą. Pažymi, kad atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl Užsakymuose nurodytų prekių ir jų kiekių, ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
3.2. Agentūra tvirtina, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.
Paaiškina, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Pabrėžia, kad derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė atsiliepime remiasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) išaiškinimu, kad vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus ((Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. p. I- 1989; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03, 2004, p. I-11197).
3.4. Agentūra taip pat remiasi ir Europos Komisijos 2020 m. balandžio 1 d. gairėmis „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“, kuriose nustatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tenkinami visi šie kriterijai: (1) įvykiai, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti; (2) ypatinga skuba, dėl kurios laikytis bendrųjų terminų neįmanoma; (3) nenumatyto įvykio ir didelės skubos priežastinis ryšys; (4) priemonės, naudotinos laikinai, kol bus rasti ilgalaikiai sprendimai.
3.5. Teigia, kad sprendžiant dėl pirkimo būdo, šiuo atveju neskelbiamų derybų pasirinkimo pagrįstumo, būtina įvertinti, ar pirkimo vykdymo metu egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. Viena tokių sąlygų – susiklosčiusios ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų. Taip pat teigia, kad būtina įvertinti ar pareiškėjos poreikiai negalėjo būti patenkinti vykdant įprastas pirkimo procedūras (pvz. atviro konkurso), įskaitant galimybes tokias procedūras vykdyti sutrumpintais terminais.
3.6. Tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai, o po sutarties įsigaliojimo, po ilgo laikotarpio (Užsakymais prekės užsakytos po 3,5 mėn. ir 5,5 mėn. nuo sutarties sudarymo). Atsakovės nuomone pareiškėjai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. iki 50 vnt.).
Akcentuoja, kad pareiškėja įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.
3.7. Teigia, kad „vėluojantis finansavimas“ nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti pareiškėjos veiksmų teisėtumą. Atsakovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, jog valstybės (ir Europos Sąjungos) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se (savaime) nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. Be to, Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, jog valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių.
3.8. Atsakovė vadovaujasi Europos Komisijos išaiškinimu, kad neskelbiamomis derybos, kaip išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį gali būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjui pateikti pasiūlymą išsiuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta sutartis.
Agentūra akcentuoja, kad neskelbiamų derybų būdu priemonės turi būti įsigyjamos tik laikinai, t. y. kol yra reikalinga reaguoti į susidariusias nenumatytas aplinkybes ir kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros įprastais VPĮ numatytais terminais.
3.9. Nurodo, kad perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes. Teigia, kad pagal VPT veiklos ataskaitoje nurodytą vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmę bei VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas.
Atsiliepimas
3.10. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad ji reikiamų medicininių prekių nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais. Teigia, kad tokie pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o 5 mėnesių termino skaičiavimas paremtas vien tik hipotetiniais teiginiais, įskaitant ir teoriškai galimų ginčų galimybę. Akcentuoja, kad pagal pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga.
Pažymi, kad pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju, pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga. Be to, į neskelbiamas derybas buvo kviečiami du tiekėjai. Teigia, kad potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl pareiškėjos priimtų sprendimų, buvo nuo pat pirkimo pradžios, tačiau pareiškėja tokios grėsmės nematė arba jeigu ir matė, nevertino, kad ši aplinkybė yra reikšminga, nes priešingu atveju, remiantis pareiškėjo logika, kvietimą dalyvauti pirkime būtų pateikusi tik vienam tiekėjui.
3.11. Nurodo, kad pareiškėja dalį prekių užsakė praėjus 3,5 mėn. ir 5,5 mėn. nuo sutarties sudarymo, tad skubos įsigyti tokios apimties pirkimo objektą nebuvo. Atsakovės nuomone, pareiškėja Užsakymuose nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo būdą, t. y. atvirą konkursą.
Atkreipia dėmesį, kad skubus pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga būtent sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą sutartyje nustatytais terminais. Pabrėžia, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamo pirkimo atveju buvo ne skuba įsigyti įrangą, o gavus finansavimą - įsigyti įrangą.
Atsiliepimas
Atsakovė atmeta pareiškėjos argumentus dėl siekimo rezervuoti įrangą, nes sutartyje aiškiai nurodyta, kad negavus finansavimo, pirkimo sutartis gali būti nutraukiama, todėl, esant tokiai sutartinei nuostatai, nei vienas tiekėjas neįsipareigos laikyti rezervuotos įrangos, kurios įsigijimas priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas, ar ne.
Teigia, kad pirkimo aplinkybės patvirtina, kad skubos įsigyti dalį pirkimo objekto nebuvo, todėl faktinės sutarties įgyvendinimo aplinkybės, kurios paneigia skubos egzistavimo aplinkybę, patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai taikė neskelbiamų derybų būdą.
Nurodo, kad pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl Užsakymuose nurodytų prekių ir jų kiekių, ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
3.12. Akcentuoja, kad atlieka įgyvendinančios institucijos funkcijas, kurios nustatytos Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 ,,Dėl Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – ir Taisyklės) bei PAFT.
Teigia, kad pagal PAFT 464 punktą pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pabrėžia, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga pareiškėjas, o ne Agentūra.
Tvirtina, kad pareiškėjos Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika, kurie nustato Agentūros teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Remiasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013), pagal kurį, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija. VKS turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų.
Paaiškina, kad esant Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš Europos Sąjungos biudžeto.
Nurodo, kad Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais.
Pabrėžia, kad Agentūrai pavesta įgyvendinti Reglamente 1303/2013 nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms. Nei viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo.
Tvirtina, kad visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti ar yra pažeidimas, ar jo nėra.
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime teigia, kad turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrą, ir įvertinusi su pirkimu susijusias aplinkybės, priimti Sprendimą dėl pažeidimo. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiga vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą nėra apribota VK pastebėjimuose nurodytomis aplinkybėmis ar VPT išvadomis, todėl pareiškėjos teiginys, jog Agentūra turėjo vadovautis pareiškėjos skunde nurodoma VPT išvada yra nepagrįstas, nes šių dviejų savarankiškų institucijų kompetencijos ir funkcijos yra skirtingos.
3.13. Agentūra teigia, kad finansinės korekcijos dydį nustatė pagal PAFT 311 punktą bei 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatas dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gaires, o taip pat pagal visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, tiekėjų pretenzijas, pareiškėjos veiksmus.
Nurodo, kad pagal Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipą „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Europos Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“. Agentūra teigia, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.
Paaiškina, kad pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Užsakymų vertės, nes pagal Gairių 2 skyrių „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“, kuriame yra pateiktos lentelės, kuriose yra aprašytos pažeidimų situacijos / rūšys, pažeidimų aprašymai ir siūlomos pagal pateiktus pažeidimo aprašymus pataisos normos. Šių lentelių skiltyje „Pažeidimo aprašymas“ yra pateikti pažeidimų rūšių aprašymai ir aplinkybės, vertinamos pritaikant vieną ar kitą siūlomą finansinę pataisą.
3.14. Taip pat atsakovė teigia, kad jos priimti sprendimai nepažeidžia VAĮ reikalavimų, nes
informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė įtariamo pažeidimo aplinkybes ir pagrindą, suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl įtariamo pažeidimo. Be to, pareiškėja aktyviai dalyvavo pažeidimo tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę bei argumentus ginčo klausimu.
Pažymi, kad aiškiai ir detaliai ištyrė bei nustatė su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino pirkimo dokumentus, teisės aktų reikalavimus, aktualią teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus argumentus bei remiantis atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aiškiai ir konkrečiai konstatavo VPĮ normų pažeidimą ir atitinkamai nustatytam pažeidimui taikė finansinę korekciją, todėl Sprendimas dėl pažeidimo yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas ir atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reglamentuojančio administracinių sprendimų priėmimą, reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. SAM Raštu nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
5.2. Pareiškėja įgyvendindama Projektą, neskelbiamų derybų būdu atliko tarptautinį pirkimą „Infuzinius prietaisus integruojančio/laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimas“. Pirkimo sąlygos patvirtintos Komisijos posėdžio 2020 m. kovo 18 d. protokolu. PD techninė specifikacija padalinta į tris dalis pagal perkamą įrangą: I dalis „Infuzinius prietaisus integruojantis/laikantis įrenginys“, II dalis „Infuzinės švirkštinės pompos“, III dalis „„Infuzinės tūrinės pompos“ . Su Sprendimu susijusi III dalis „Infuzinės tūrinės pompos“ (iki 50 vnt.).
5.3. 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus UAB „B. Braun Medical“ ir UAB „Makromeda“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime Nr. 479558 ir pateikti pasiūlymus.
2020 m. balandžio 3 d. pareiškėja nustatė, kad galutinis UAB „B. Braun Medical“ pasiūlymas – 226 270 Eur su PVM, o 2020 m. balandžio 10 d. su tiekėju sudarė 3 pirkimo – pardavimo sutartis. Šiam ginčui aktuali sutartis Nr. 14-20-003,
2020 m. balandžio 15 d. SAM raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą.
2020 m. balandžio 21 d. pareiškėja pateikė užsakymą dėl įrangos pagal sutartį pristatymo, t. y. pateikė užsakymą dėl 15 vnt. įrangos pristatymo užsakymu buvo pateikti prašymai dėl įrangos ir pagal kitas dvi pirkimo – pardavimo sutartis (CVP IS pranešimo Nr. 8201109).
Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino iš dalies finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą.
5.4. SAM 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 nurodė pareiškėjai iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis.
2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į SAM prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti viešąją įstaigą Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą.
5.5. 2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
2020 m. gegužės 22 d. SAM rašte Nr.(11.1.3-20)10-3774 pateikė prašymą patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 eurų.
2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.
5.6. 2020 m. birželio 9 d. SAM priėmė įsakymą Nr. V-1415, kuriame pateiktas patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto
2020 m. birželio 12 d. Agentūra pateikė kvietimą teikti paraišką, ją pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 25 d.
5.7. Agentūra 2020 m. liepos 15 d. atliko pirkimo dokumentų vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo nenustatė.
5.8. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antrąjį užsakymą, o 2020 m. spalio 4 d. trečiąjį užsakymą pagal Sutartį (CVP IS pranešimų Nr. 8571569 ir Nr. 8810774).
2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo Finansavimo sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal Finansavimo sutartį ir 2020 m. spalio 14 d. pateikė pakartotinį užsakymą pagal Sutartį.
5.9. VK atliko pirkimo duomenų vertinimą.
5.10. Agentūra 2021 m. gruodžio 15 d. atliko pirkimo dokumentų vertinimą ir užregistravo Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT15 ir priėmė Sprendimą dėl pažeidimo.
5.11. Pareiškėja Agentūrai 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė Paaiškinimus.
5.12. 2021 m. gruodžio 30 d. VPT paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus ir informaciją susijusią su pirkimu. Šią informaciją pareiškėja pateikė 2021 m. gruodžio 28 d.
5.13. 2022 m. sausio 18 d. VPT pateikė Išvadą.
5.14. Agentūra 2022 m. vasario 3 d. priėmė Sprendimą dėl lėšų grąžinimo:
Sprendime, skiltyje „Įtarimą sukėlusios aplinkybės“ nurodyta, kad VK, atlikusi Pirkimo vertinimą, audito metu nustatė, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą; neišskaidė tarptautinio pirkimo objekto į dalis ir pirkimo dokumentuose nepagrindė pirkimo objekto neskaidymo į dalis aplinkybių.
Sprendime atsakovė pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose buvo nurodytas perkamų prekių kiekis iki 160 vnt. Sutarties 7.1 p. nurodoma, kad ji galioja 12 mėnesių. Perkančioji organizacija 2020 m. balandžio 21 d. pateikė užsakymą Tiekėjui dėl dalies įrangos pristatymo pagal Sutartį 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio- 4 d. PO pateikė prašymą Tiekėjui dėl likusios įrangos pristatymo.
Sprendime nurodyta, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui.
Įvertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymai tiekėjui buvo pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus apie 3,5 mėn. ir 2020 m. spalio 4 d., t. y. praėjus apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo momento, sprendime buvo padaryta išvada, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymais įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai, nes aplinkybės, kad perkančioji organizacija prekes užsakė praėjus apie 3,5 mėn. ir atitinkamai apie 5,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą. Tuo buvo pažeistos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.
Atsižvelgdama į tai, CPVA nusprendė, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 7 punktu, taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo dviejų vėlesnių užsakymų pagal Sutartį vertės, konstatuodama, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 13 234,25 Eur su PVM.
6. Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
7. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino infuzinius prietaisus laikančio įrenginio, infuzinių švirkštinių pompų ir infuzinių tūrinių pompų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, nurodydama perkamų prekių kiekį iki 160 vnt. (11 PD punktas). PD 12 p. nurodyta, kad pirkimas į dalis neskaidomas. Šiame ginče aktuali III prekių dalis „Infuzinės tūrinės pompos“.
8. Byloje nėra ginčo, kad pirktos priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmąjį užsakymą (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę.
Byloje yra pateikta VPT 2022 m. sausio 18 d. vertinimo išvada Nr. 4S-57 dėl ginčo pirkimo. Tarnyba, įvertinusi pasirinkto pirkimo būdo – Neskelbiamos derybos – pagrįstumą, konstatavo, kad egzistavo tiek prekių (160 vnt.) poreikis, tiek ir skubą sąlygojusios aplinkybės, nepriklausančios nuo perkančiosios organizacijos.
Tuo tarpu VK išvada iš esmės remiasi tuo, kad netinkamai pasirinktas pirkimo būdas, nes prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis ir dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo, o trečiuoju – po 5,5 mėn.), todėl sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų būdu įsigyti 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 4 d. užsakytą prekių kiekį.
Taigi, ginčas kilęs iš esmės dėl šalių, taip pat pirkimą vertinusių VPT ir VK, pozicijos dėl pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumo, sprendžiant dėl antrojo ir trečiojo užsakymų.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo būdą, yra reikšmingi keli aspektai.
Pirma, Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
Vertinant aplinkybių, galbūt pateisinančių šį pirkimo būdą, chronologiją (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali būti nustatyta, kad ir kokia galėtų būti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogiją Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedūros taikymo teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumą pirkimą vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintą procedūrą, bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimą arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-126/03, 2004, p. I-11197).
Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliąją padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį pranešimą „Dėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.
Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.
Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių šalinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.
Šešta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesąžininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.
Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo realių galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas.
Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį.
Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamiką ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiąsias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų būti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiškumo. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu. Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiškėja prognozavo, ir todėl pareiškėja galėjo antrąjį užsakymą dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimą dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikšmę išvadą, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų būdas. Trečiasis užsakymas, kaip paaiškino pareiškėja, buvo antrojo užsakymo pakartojimas, nes tiekėjas dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos negalėjo patiekti antrame užsakyme nurodyto prekių kiekio. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi nepaneigia skubos aplinkybės, o atvirkščiai, patvirtina, kad gydymo įstaigų poreikis buvo didesnis nei rinkoje egzistavusi pasiūla.
Kaip nurodoma VPT viešai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors ši trukmė yra panaši į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti išvados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastą pirkimą, nes vidutinė pirkimo procedūrų trukmė nereiškia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiškiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.
10. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl pareiškėjos pasirinkto pirkimo būdo, todėl jos sprendimas naikintinas. Atitinkamai, panaikinus sprendimą dėl pažeidimo, nelieka pagrindo sprendimui dėl grąžintinų lėšų, todėl jis irgi naikintinas.
11. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Departamento sprendimas ir teritorinės muitinės ataskaita 2023 m. vasario 6 d. teismo sprendimu buvo panaikinti. Taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Pareiškėja 2023 m. kovo 31 d. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir teismo prašė priteisti 3100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi Pareiškėjos atstovai Pareiškėjai teikė ir kitas, su šia Administracine byla nesusijusias teisines paslaugas, Pareiškėjos pateiktose sąskaitose nurodyta suma apima ir sumas, skirtas kitoms suteiktoms paslaugoms apmokėti. Dėl to Pareiškėja pateikė advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai vyriausiosios buhalterės patvirtinimą dėl Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio šioje Administracinėje byloje, Pareiškėjui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijas bei apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.
Minėtoje pažymoje nurodyta, kad apmokėjimo už paslaugas data 2022 m. balandžio 28 d., sumokėta suma 55 570,30 Eur, atsiskaityta pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BER 2008906 ir BER 2008978. Minėtose sąskaitose-faktūrose nėra įvardintos konkrečios teisinės paslaugos, už kurias ištašyta sąskaita-faktūra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pasisakęs, kad jos, be kita ko, reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
Taigi tokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais atstovavimo išlaidoms pagrįsti.
Nepaisant to, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose (19 administracinių bylų) labai panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteisiant 1030 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą tenkinti.
Panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT15 ir sprendimą dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-62.
Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iš viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.