Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J. ir J. J. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pasikeitimą. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjų vaikui įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, taip pat juos diskriminuoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – pareiškėjos santuokos sudarymo įrašo pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) pilietis J. J. M. augina nepilnametį vaiką P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio pavardė gimimo liudijime bei Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyta „M.“.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių prašydami pakeisti jų sūnaus pavardę į ,,M.“. 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pakeisti sūnaus pavardę į atitinkančią jo tėvo pavardę, t. y. ,,M.“ su raide „w“, nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus patenkinti pareiškėjų prašymo neturi galimybės. Pareiškėjai nesutinka su šia išvada, prašo ją panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų sūnaus pavardę į ,, M.“.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą, pareiškėjų sūnaus civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas R.-V. ir W., Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 1 d. sprendimas N. P. B. W., Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje R. prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnį asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dažnai keliauja tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini), o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjams nepatogumų dėl to, kad tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Gyventojų registro duomenimis, galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas.

Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų sūnaus pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „M.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius savo atsiliepime pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, jog pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, kuriose nurodė, jog atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus bei išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esant padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant juos skirtingai, šeimai gyvenant Europos Sąjungos valstybėse ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 20 d. išvada naikintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjų sūnaus P. J. pavardę į ,,M.“ bei išduoti gimimo liudijimo įrašą.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų I. J. ir J. J. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų I. J. ir J. J. M. vaiko P. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į ,,M.“ ir išduoti naują gimimo liudijimo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.