Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), IT analitiku, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2019 m. kovo 3 d., apie 19.35 val., gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilyje sėdėjusio R. V. ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui, papurškė R. V. dujų, kurios pateko į nukentėjusiojo akių sritį, padarydamas R. V. abiejų akių vokų ir periokulinės srities I laipsnio nudegimą, pasireiškusį abiejų akių junginių paraudimu, t. y. padarydamas sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

Svarbu ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2017).

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus (tarp jų kaltinamojo R. A. paaiškinimus teisme, nukentėjusiojo R. V., taip pat liudytojų V. V. ir R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pateiktų garso ir vaizdo įrašų bei jų apžiūrų protokolų duomenis, specialisto išvados duomenis), teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. kovo 3 d., apie 19.35 val. gatvėje netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kaltinamajam R. A. priėjus prie automobilyje sėdėjusio R. V., tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko kaltinamasis papurškė nukentėjusiajam R. V. dujų, kurios pateko į nukentėjusiojo akių sritį, šiais savo veiksmais padarydamas R. V. abiejų akių vokų ir periokulinės srities I laipsnio nudegimą, pasireiškusį abiejų akių junginių paraudimu, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių ginčo byloje nėra. Jas pripažįsta kaltinamasis, tokias pačias įvykio aplinkybes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis bei liudytoja V. V.. Be to, šias nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas liudytojos darytas vaizdo įrašas. Tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, konstatavus jam abiejų akių vokų ir periokulinės srities I laipsnio nudegimą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir į bylą pateikta specialisto išvada. Joje nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas nuo vieno papurškimo dujomis į akių sritį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų vaizdo įraše užfiksuotų nagrinėjamo įvykio aplinkybių) nėra pagrindo spręsti, kad dėl tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto kaltas tik kaltinamasis. Teismo vertinimu, konstatuotina jų abiejų kaltė, pradedant žodinį konfliktą: nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis geranoriškai nedavė vienas kitam kelio, dėl ko kaltinamasis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio išsiaiškinti situacijos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju kalbėjo pakeltu tonu, jų pokalbis nebuvo malonus. Vien iš to, jog kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, negalima spręsti, kad jis sukėlė žodinį konfliktą. Šiuos veiksmus galima vertinti priešingai – jis atėjo išsiaiškinti situacijos ir paprašyti nukentėjusiojo išjungti tolimąsias šviesas, kurios manė yra įjungtos ir jam trukdė. Dėl to teismas šalina iš kaltinamojo aplinkybę, kad kaltinamasis sukėlė žodinį konfliktą.

Be to, iš vaizdo įrašo bei vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog kaltinamasis žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu nevartojo necenzūrinių žodžių. Priešingai, nukentėjusysis iš pradžių, dar kaltinamajam nepriėjus prie jo automobilio, išvadino kaltinamąjį „ožiu“, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau šių jo frazių kaltinamasis, dar būdamas savo automobilyje, negirdėjo. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio žodinio konflikto metu, jiems kalbantis tarpusavyje, esant vienam šalia kito, nei vienas iš konflikto dalyvių nevartojo necenzūrinių žodžių. Dėl to teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamasis žodinio konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius.

Taip pat teismas pažymi, jog kaltinamasis šio įvykio metu purškė dujas ne tiesiogiai nukentėjusiajam į akis, bet būdamas šalia nukentėjusiojo. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad tuo metu nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje, jo automobilio durys buvo pradarytos, o kaltinamasis buvo šalia nukentėjusiojo automobilio (stovėjo lauke). Taigi teigti, jog kaltinamasis purškė dujas nukentėjusiajam tiesiai į akis nėra pagrindo, tačiau jis papurškė nukentėjusiajam R. V. dujų, kurios pateko į nukentėjusiojo akių sritį. Šios aplinkybės taip pat patikslintinos.

Kaltinamasis teisme teigė, kad jis nusprendė panaudoti dujas prieš nukentėjusįjį, nes jam nueinant nuo nukentėjusiojo automobilio, pasirodė, kad nukentėjusysis nori išlipti iš savo automobilio ir pasivyti kaltinamąjį, t. y. jis teigia jautęs grėsmę iš nukentėjusiojo, todėl nusprendė jį sulaikyti nuo tokių veiksmų, papurkšdamas dujas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamajam priėjus prie nukentėjusiojo automobilio, 00.44 prie jo prieina ir kaltinamojo draugas, kuris iki pat jie grįžta į kaltinamojo automobilį (01.03), stovi už kaltinamojo, t. y. būna įvykio vietoje. Be to, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad 00.58 į kaltinamąjį atsitrenkia nukentėjusiojo automobilio durelės (kurias laiko nukentėjusysis), po ko jis faktiškai iš karto – 01.01 įkiša savo ranką į kišenę, kurioje yra dujų balionėlis ir 01.02 papurškia dujas nukentėjusiajam, teigti, kad buvo reali grėsmė kaltinamajam, dėl ko jis būtų turėjęs gintis, pagrindo nėra. Visų pirma, kaltinamasis visuomet buvo lauke, o nukentėjusysis automobilio viduje, taigi jam būtų reikėję laiko išlipti iš automobilio ir priartėti prie kaltinamojo. Antra, prie pat kaltinamojo buvo jo draugas, o jo automobilyje – dar daugiau žmonių. Trečia, kaltinamasis nebuvo visiškai nusisukęs nugara į nukentėjusįjį ir aiškiai matė jo veiksmus, o jis jokių realiai pavojingų veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo būtinosios ginties sąlygos (BK 28 str.).

Kaltinamajam yra inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas. Minėta, jog tokiu atveju turi būti nustatyti padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, o šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pašaliniai asmenys konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, konfliktą matė tik tie asmenys (nukentėjusiojo žmona ir kaltinamojo draugai), kurie faktiškai dalyvavo šiame įvykyje, t. y. buvo jų automobiliuose. Byloje nėra įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų kiti (pašaliniai) asmenys būtų pažeminti, šokiruoti, būtų nutrauktas jų darbas, poilsis ar laisvalaikis, kilęs sąmyšis ar kiti padariniai. Liudytojas R. M. šio įvykio nematė, jis į įvykio vietą atvyko vėliau, jau kai buvo išvažiavęs kaltinamasis. Nors šis liudytojas bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pareigūnus, jis parodymuose teigia, kad po to kažkas patraukė nukentėjusiojo automobilį ir jis, pravažiavęs, nuvažiavo namo, t. y. neužtruko įvykio vietoje. Šio įvykio metu nukentėjo vienas asmuo, kaltinamojo veiksmai purškiant dujas truko vos vieną – dvi sekundes. Taigi teigti, kad dėl šio įvykio buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka nėra pagrindo. Be to, byloje nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo panaudoti po to, kai įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog šioje byloje vienareikšmiškai teigti, jog kaltinamasis veikė tyčia, siekdamas pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką, pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į aplinkinius asmenis ir viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, o į asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju išsiaiškinimą, nepaisant to, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje. Vien dėl tai, kad kaltinamasis su savimi turėjo dujas ar šalia jo konflikto metu stovėjo draugas, nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą.

Teismo nuomone, kaltinamasis, purkšdamas dujas į nukentėjusįjį, suvokė, kad dėl jo tokių veiksmų gali kilti padarinių jo sveikatai, ir nors jų teigia ir nenorėjęs, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis pats pripažino, kad jam įvykio metu buvo žinomas dujų poveikis ir jis žinojo, kad sunkių padarinių nukentėjusiajam nesukels, bet sutrikdyti jo sveikatą gali.

Taigi byloje nenustatyti visi BK 284 straipsnio sudėties požymiai. Nepaisant to, kaltinamojo veiksmai, teismo nuomone, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Tokiu būdu perkvalifikuoti kaltinamojo veiką baigiamojoje kalboje prašė ir kaltinamojo gynėja, todėl kaltinamojo teisė į gynybą, teismo nuomone, pažeista nebuvo. Tuo tarpu prokurorė nurodė, jog neatlikus išsamius įrodymų tyrimo, byloje keisti kaltinamojo veikos kvalifikaciją galimybės nėra. Su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi nagrinėjamoje byloje visos faktinės įvykio aplinkybės yra aiškios, jos objektyviai yra užfiksuotos vaizdo įraše, jas iš esmės pripažino kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, o veikos kvalifikavimas yra teisinė kategorija ir teismo prerogatyva. Juolab kad teismas privalo užtikrinti koncentruotą bei ekonomišką baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, o prokurorė dėl veikos kvalifikavimo galėjo išdėstyti savo argumentus tiek baigiamojoje kalboje, tiek ir sakydama atsikirtimus bei pastabas į gynėjos baigiamąją kalbą. Taigi rungtyniškumo principas taip pat nebuvo pažeistas.

Teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. A. 2019 m. kovo 3 d., apie 19.35 val., gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilyje sėdėjusio R. V. ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui, papurškė R. V. dujų, kurios pateko į nukentėjusiojo akių sritį, padarydamas R. V. abiejų akių vokų ir periokulinės srities I laipsnio nudegimą, pasireiškusį abiejų akių junginių paraudimu, t. y. padarydamas sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 136-138).

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. A. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Tai, kad jo veiksmai buvo perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio į 140 straipsnio 1 dalį nekeičia aplinkybės, kad asmuo savo veiksmus prieš nukentėjusįjį pripažino. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, o civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinė žala – 15,26 Eur, buvo atlyginta ir civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (b. l. 128-131, 146). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, studijuoja, dirba, vedęs, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per 5 metus administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos veikos, teismas sprendžia, jog įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir yra pagrindo manyti, kad R. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę D. V., kuri yra taip pat jauno amžiaus (šiuo metu jai (duomenys neskelbtini) metai), tačiau brandi asmenybė, charakterizuojama teigiamai – studijuoja (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialybę, yra (duomenys neskelbtini) jaunesnioji gydytoja rezidentė, darbe charakterizuojama teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista. Iš kaltinamojo ir galimos laiduotojos paaiškinimų nustatyta, kad juos sieja artimas ryšys, bendrauja atvirai, jų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba bei tarpusavio supratimu, kaltinamasis įvertina ir atsižvelgia į savo sutuoktinės nuomonę bei pasiūlymus, priimdamas sprendimus. Abu teigia, jog sutuoktinė daro didelę ir teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui dėl savo būdo (yra labai rami) bei pažiūrų (propaguoja sveiką gyvenimo būdą, stengiasi mažinti stresą). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sutuoktinė D. V. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoja paskiriant D. V., ir baudžiamoji byla R. A. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes (tarp jų tai, kad dėl kilusio žodinio konflikto kaltas ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis) bei kaltinamojo asmenybę, netaikytinos.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atsisakius civilinio ieškinio, kaltinamajam jį atlyginus, byla dėl to nutrauktina (BPK 107 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. A. atžvilgiu nutraukti.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. A., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.