Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. D.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atsakovams D. Š. ir R. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas R. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta įstatymų nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

4. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovams neginčijant ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, atsižvelgiant į 2022-01-30 pateiktą teismo medicinos eksperto išvadą, Tarnyba neprieštarauja dėl ieškovo prašymo nuginčyti atsakovo R. A. tėvystę. Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktą DNR akto išvadą, į tai, kad ieškovas pats pripažįsta tėvystę ir nori auginti vaiką, juo rūpintis ir jį išlaikyti, taip pat sutinka, kad teismas nustatytų, jog ieškovas H. P. yra vaiko I. A. biologinis tėvas ir suteiktų vaikui P. pavardę. Ieškinio tenkinimas atsitinka geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė D. Š. (buvusi A.) (duomenys neskelbtini) pagimdė kūdikį. Vaiko gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše duomenyse apie kūdikį nurodyta – I. A., gim. (duomenys neskelbtini), duomenyse apie vaiko motiną nurodyta D. A., duomenyse apie vaiko tėvą nurodytas R. A.. Vaiko gimimo metu atsakovų D. A. (dabar Š.) ir R. A. santuoka nebuvo nutraukta, tačiau atsakovai 2021-11-10 jau buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2021-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9165-1105/2021 nutraukė atsakovų santuoką bendru sutikimu, atsakovei paliko ikisantuokinę pavardę Š., santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodė, jog sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

6. Ieškovas prašo nuginčyti atsakovo R. A. tėvystę vaikui I. A. ir nustatyti jo, t. y. H. P. tėvystę vaikui I. A. bei suteikti vaikui P. pavardę.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nuginčijimui ir tėvystės nustatymui.

Dėl tėvystės nuginčijimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), taip pat ir kiti įtikinami faktai.

9. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog vaikas I. A. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovas DNR tyrimą atliko ir eksperto išvadą gavo 2022-01-30, į teismą ieškiniu kreipėsi 2022-02-28, t. y. nepraleidęs senaties termino.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad įrašas apie vaiko tėvystę įrašytas, vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju tėvystės nuginčijimas galimas tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Šį reikalavimą ir reiškia ieškovas.

12. Byloje ginčo dėl vaiko tėvystės nėra, ieškovas ir atsakovė pripažįsta, kad vaiko tėvas nėra atsakovas R. A.. Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad atsakovas nėra ir negali būti biologiniu vaiko tėvu, atsakovas vaiko gimimo dokumente tėvu yra įrašytas tik todėl, kad vaikas gimė tuomet, kai dar nebuvo nutraukta atsakovės ir atsakovo santuoka. Ieškovas ir atsakovė savo paaiškinimais patvirtino, kad, atsižvelgiant į jų artimo bendravimo laikotarpį, atsakovės pastojimo laiką, vaiko gimimo datą, pripažintina, jog atsakovas R. A. negali būti I. A. biologiniu tėvu, kadangi atsakovas ir atsakovė santuokinių ryšių nepalaikė ir kartu negyveno, atsakovas 2021 m., kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, atlikinėjo bausmę pataisos namuose, ieškovas ir atsakovė nuo 2021 m. vasario artimai bendrauja. Tą patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvada Nr. ED 0002/22, kurioje nurodyta, jog H. P. yra I. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,9999 proc. tikimybe.

13. Vertinant pateiktą Teismo medicinos specialisto išvadą, konstatuojama, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina, jog atsakovas R. A. nėra vaiko I. A. biologinis tėvas.

14. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. A. vaikui I., kurio tėvu įrašytas, tėvo valdžios nevykdo, tarp atsakovo ir vaiko nebuvo ir nėra jokių tėvo ir vaiko santykių, todėl reikalavimas dėl atsakovo R. A. tėvystės nuginčijimo vaikui I. A. tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo

15. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.

16. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo vaiko kilmė patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.

17. Ieškovas ir atsakovė tvirtina, jog I. A. yra ieškovo biologinis sūnus. Tą patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvada Nr. ED 0002/22, kurioje nurodyta, jog H. P. yra I. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,9999 proc. tikimybe.

18. Atsižvelgiant į pateiktą ekspertizės aktą, konstatuojama, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ieškovo ir vaiko I. giminystę, todėl nustatoma, kad ieškovas H. P. yra vaiko I. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – ieškovo sūnus.

19. CK 3.167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Nuginčijus R. A. tėvystę vaikui I. A., bei nustačius, kad I. biologinis tėvas yra ieškovas H. P., ieškovas prašo suteikti vaikui savo pavardę. Tokiam ieškovo prašymui atsakovė neprieštarauja, todėl Ignui nustačius tėvystę, pavardė keičiama – I. suteikiama P. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: už ieškinį mokėtinas 88 Eur žyminis mokestis ir 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovų. Tačiau teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad būtent paties ieškovo ir atsakovės veiksmai lėmė būtinumą pareikšti ieškinį teismui, kadangi atsakovas R. A. tuo metu, kai atsakovė kūrė naujus santykius su ieškovu, būdama neišsituokusi, atlikinėjo bausmę pataisos namuose, įvertina visų šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, t. y. žyminis mokestis ieškovui ir atsakovės nepriteisiamas, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad ieškovas H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus, ir suteikti vaikui I. pavardę P.

Priteisti iš ieškovo H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.