Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gegužės 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. I. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 20 val. 50 min., ties Vytauto gatvės 37 namu, Krekenavos miestelyje, Panevėžio rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 0,78 promilių girtumas) vairavo automobilį Ford Escort, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu V. I. buvo paskirta administracinė nuobauda (vieno tūkstančio litų bauda) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

V. I. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidimo padarymo motyvai ir tikslai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas nuobaudą, nešvelnina pažeidėjo atsakomybės ir nesudaro pagrindo švelnesnės nei įstatymo nustatyta nuobaudos skyrimui. Vien tik simbolinės, V. I. pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Todėl V. I. nurodyta aplinkybė, kad dėl paskirtos nuobaudos pasunkėtų senyvo amžiaus tėvo priežiūra, nėra išimtinė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Taip pat pažymėtina, kad dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei yra neįgalus, yra laikoma jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktus. Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas nuvykti į darbą, pažeidėjo materialinė padėtis, jis yra neteistas, dirba) taip pat nėra ypatingai atsakomybę švelninančios ir nesudaro pagrindo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Į minėtas aplinkybės gali būti atsižvelgiama individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos ribose. V. I. padarė vieną iš sunkiausių KET reikalavimų pažeidimų – automobilį vairavo būdamas neblaivus. Asmuo privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą nustatė, kad byloje yra duomenų apie galimai V. I. nesumokėtą baudą, paskirtą 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą (b. l. 9). ATPK 36 straipsnis nustato, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl minėtos administracinės nuobaudos pripažinimo galiojančia. Tos pačios rūšies teisės pažeidimo padarymas neigiamai charakterizuotų pažeidėjo asmenybę bei rodytų, kad jam taikyta poveikio priemonė (piniginė bauda) nebuvo efektyvi atsakomybės priemonė, iš kurios jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų.

Visuma šių aplinkybių rodo, kad neskyrus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto specialios teisės atėmimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.