Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 28 d. J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 21.33 val., Kelmės rajono savivaldybėje, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 101,8 kilometre, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną važiavimo greitį 70 km/h. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju J. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams <...>.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą padarė potencialus šio automobilio pirkėjas V. K..

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pabrėžtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nenurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, ir motyvuotai jų neįvertino bei apsiribojo tik teiginiu, jog asmens kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga (b. l. 9).

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. B., be kita ko, teigia, kad tiek aiškindamas įvykio aplinkybes policijos pareigūnams, tiek teisme kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nurodė nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavusį asmenį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad nors J. B. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jam dalyvaujant (b. l. 9), byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti minėtų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.