Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant J. M., jo atstovui advokatui E. Dereškevičiui,

išnagrinėjusi J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, gyv. Čekoniškių k., Vilniaus r., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2016 m. spalio 7 d., apie 18:20 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., degalinė „Saurida“, vairavo automobilį „BMW“ (valstybinis Nr. P467717) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3, 00 prom. girtumas, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 4 d., ATPK 124¹ str. 8 d.

J. M. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad buvo girtas ir fiziškai negalėjo vairuoti, todėl net nesiruošė niekur važiuoti. Mašina buvo ne jo, ją vairavo Z.. Jis automobilyje sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Kadangi mašina pradėjo gesti, jie negalėjo normaliai važiuoti, nusprendė mašiną pastatyti degalinėje. Iš viso jų važiavo dvi mašinos, todėl jie paskambino priekyje važiavusios mašinos automobilio vairuotojui, kad šis palauktų. Z. turėjo parvežti jį namo, o pats važiuoti į miestą. Atvažiavęs į degalinė Zdislavas išjungė mašiną, numetė raktą ant sėdynės ir nuėjo prie kitos mašinos. Jų automobilis buvo dviejų durų, o keleivio durelių dešinė pusė tik iš lauko pusės atsidarė, nes neveikė spyna. I. Z. jis persėdo į vairuotojo vietą, kad galėtų išlipti iš automobilio, paėmė raktą ir nuėjo į degalinę pirkti cigarečių. Moteris, kurią jis netyčia pastūmė, pradėjo bartis ant jo, kadangi pamatė, kad jis girtas ir pagalvojo, jog vairavo automobilį. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems sakė, kad nevairavo, pasakė jiems savo asmens kodą, nes atostogavo, tai jokių dokumentų su savimi neturėjo.

L. V. Statkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad degalinėje sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja kreipėsi su pareiškimu, sakė, kad matė, kad J. M. vairavo automobilį, todėl pagal pranešėjos pareiškimą jie surašė protokolą. Automobilis „BMW“ stovėjo priparkuotas prie degalinės pastato, jame niekas nesėdėjo, visi buvo lauke. Jie automobilio „BMW“ judėjimo fakto neužfiksavo, nes praėjo nemažai laiko, kol atvažiavo.

L. Z. G. (Z. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad spalio 7 dieną, penktadienį, jis kartu su J. M. nuvažiavo pasiimti Čekoniškėse palikto taisyti buso. Jis vairavo busą, o J. M. jo BMW automobilį. Su J. M. automobilį jie pastatė kolonėlėje, o jis pats nuvažiavo namo. Jam paskambino J. M., pasakė,

kad vairuotojai, kurie grįžo iš komandiruotės Vokietijoje, nori susitikti, pakalbėti apie firmos reikalus, todėl jam teko su busu grįžti atgal. Jis nuvažiavo į J. M. namus, bet jo ten nebuvo, vėliau jie susitiko ir nuvažiavo pas vairuotojus, su jais bendravo apie firmos reikalus. Vairuotojai pasiūlė pasivaišinti, ištraukė butelį degtinės, kurią gėrė J. M. ir dar vienas vairuotojas. Kai butelis buvo baigtas, apie 18 val., jie nutarė važiuoti namo, jis vairavo „BMW“ automobilį, kuris pradėjo strigti, gesti, todėl jis nutarė palikti automobilį kolonėlėje. Kadangi vairuotojai važiavo iš paskos kitu automobiliu, jis sėdo į minėtą automobilį ir nuvažiavo į Vilnių, o J. M. turėjo užrakinti mašiną ir grįžti namo. Jis dažnai mašinas ir raktus palikinėjo J. M., kadangi jis atsakingai elgėsi su mašinomis, jam nekilo įtarimų, kad kas nors gali įvykti. J. M. neatrodė labai girtas, buvo išgėręs, bet elgėsi adekvačiai, tik šiek tiek kalbėjo nerišliai. „BMW“ automobilis buvo su raudonais tranzitiniais numeriais, pirktas įmonės vardu pardavimui, turėjo trūkumų, nes varikis „šaudė“, durelių spynos ir stiklai ne visada veikė. Šeštadienį BMW automobilį jis parsivarė.

L. P. (Pavel) Putčenko teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko mergina, kuri sulaikė neblaivų vairuotoją, paaiškino, kad jis vairavo neblaivus ir ji jį sulaikė prie degalinės. Minėta mergina surašė pareiškimą, o jie įformino įvykį. Asmuo neigė, kad vairavo automobilį. Kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, minėtas automobilis buvo perduotas kitam asmeniui. Jie nematė paties vairavimo fakto, kai atvyko į degalinę automobilis BMW nejudėjo, stovėjo vietoje. Jam apžiūrint automobilį, priekinės keleivio durelės atsidarė.

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdama namo užsuko į Cekoniškių k. esančią degalinę „Saurida“, ten, užsipylusi kuro, pamatė, kad į degalinės teritoriją įvažiavo pavojingai manevruojantis automobilis raudonais numeriais. Minėtas automobilis užvažiavo ant vejos ir ėmė gazuoti vietoje, todėl jai kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Ji su dar dviem vaikinais priėjo prie automobilio ir matė, kad jame sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiama asmuo, automobilyje jis buvo vienas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam išlipus buvo matyti, kad asmuo neblaivus, jis sunkiai galėjo paeiti, kalbėjo nerišliai. Vienas iš su ja buvusių vaikinų ištraukė iš automobilio raktelius ir atidavė degalinės darbuotojai. Jai iškvietus policiją ir jos belaukiant, atvažiavo jaunas vaikinas, kuris mėgino išsivežti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kol neatvyko policija, tačiau vėliau išvažiavo. Ji visą laiką matė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį, nepaleido jo iš akiračio. Paaiškino, kad ji pati dirba policijoje, tačiau tuo metu nebuvo tarnyboje. Nuo jos automobilio iki įvažiavimo į degalinę, pro kur įvažiavo administracinė atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, yra apie 50 m., toje vietoje matomumas buvo puikus, kadangi degalinė apšviesta. Ji degalinėje J. M. sutikusi nebuvo, jis ją stumdė ir įžeidinėjo lauke, jau po to, kai ji iškvietė policijos pareigūnus. Ankščiau J. M. ji nėra sutikusi, neturi tikslo jo melagingai apkaltinti.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdama degalinėje išgirdo gazavimą, todėl išėjo į lauką, kur mašinoje pamatė J. M.. Šalia stovėjusi moteris sakė, kad kviečia policiją. Nuo kitos kolonėlės atbėgo vaikinukas, kuris ištraukė iš minėto automobilio raktelius ir padavė jai. Asmenys konfliktuoti pradėjo, kai moteris pasakė, kad kvies policiją. Policija atvažiavo tik po pusvalandžio. Tą dieną buvo daug žmonių, tamsu, todėl ji gana anksti įjungė šviesas. Į degalinę įvažiuojančio J. M. ji nematė, tačiau kai priėjo prie automobilio jis sėdėjo vairuotojo vietoje.

J. M. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo būrio patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, iš kurio matyti, kad J. M. nustatytas 3, 00 prom. girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, A. N. pareiškimu, asmens duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Įrodymų vertinimo taisyklės

apibrėžtos (duomenys neskelbtini) str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors J. M. neigia neblaivus vairavęs automobilį „BMW“ (valstybinis Nr. P467717), nurodo, kad automobilį vairavo Z. G., o šiam išėjus jis persėdo į vairuotojo vietą, kad galėtų išlipti iš automobilio, kadangi keleivio durelės atsidarė tik iš lauko pusės, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojos A. N. paaiškinimai. Nors J. M. teigė, kad Z. G. numatė raktą ant sėdynės ir nuėjo prie kitos mašinos. Tačiau minėta liudytoja tiek pažeidimo tyrimo metu savo pareiškime, tiek teismo posėdžio metu, paaiškino, kad pildamasi kurą degalinėje „Saurida“ pamatė, kaip į degalinės teritoriją įvažiavo pavojingai manevruojantis automobilis, kuris užvažiavo ant vejos ir ėmė gazuoti vietoje. Automobilio gazavimo faktą patvirtino ir degalinėje dirbusi A. Š., kuri nurodė, jog išgirdusi gazavimą išėjo į lauką, kur mašinoje pamatė J. M.. Liudytoja A. N. teigė, kad nuo jos automobilio iki įvažiavimo į degalinę, pro kur įvažiavo administracinė atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, buvo apie 50 m atstumas, nurodė, kad toje vietoje matomumas buvo puikus, kadangi degalinė apšviesta. Tokius A. N. parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. Š., kuri nurodė, kad kadangi tą vakarą buvo ganėtinai tamsu, ji pakankamai anksti įjungė šviesas degalinėje. Nors liudytoja A. Š. nurodė nemačiusi į degalinę įvažiuojančio J. M., tačiau teigė, kad kai priėjo prie automobilio jis sėdėjo vairuotojo vietoje. A. N. teigė, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, o jam išlipus iš automobilio aiškiai buvo matyti, kad asmuo neblaivus, jis sunkiai galėjo paeiti, kalbėjo nerišliai. Nors J. M. atstovas teismo posėdžio metu išreiškė abejonę dėl A. N. parodymų, kadangi anot jo ji galėjo būti įžeista J. M. elgesio, nes šis ją keikė necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo konfliktas, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja A. N. paaiškino, kad degalinėje J. M. sutikusi ji nebuvo, jis ją stumdė ir įžeidinėjo lauke, jau po to, kai ji iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat nurodė, kad ankščiau J. M. ji nėra sutikusi ir neturi tikslo jo melagingai apkaltinti. Aplinkybių, kad minėta liudytoja būtų šališka, turėtų pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuota nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu, nenurodė ir pats J. M. bei jo atstovas. Be to pažymėtina, kad liudytoja yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismas kritiškai vertina liudytojo Z. G. parodymus, kad įvykio dieną jam priklausantis automobilis „BMW“ (valstybinis Nr. P467717) sugedo, todėl buvo nutarta jį palikti degalinėje, kur jis pats persėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo į Vilnių, o J. M. anot jo turėjo užrakinti minėtą „BMW“ (valstybinis Nr. P467717) automobilį ir grįžti namo. Nors liudytojas Z. G. nurodė, kad automobilį, kuris buvo paliktas prie degalinės, jis parsivarė sekančią dieną po įvykio, tačiau teismo posėdžio metu policijos pareigūnas P. P. nurodė, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo, minėtas automobilis tą pačią dieną buvo perduotas kitam asmeniui. Teismas pažymi, kad J. M. yra Z. G. įmonės darbuotojas, jie gerai pažįstami, todėl darytina išvada, kad Z. G. yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai vertinami kritiškai. Nors policijos pareigūnai nematė patys betarpiškai J. M. vairuojančio automobilį, tačiau byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią J. M. kaltę.

Išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir ištyrus administracinės bylos rašytinę medžiagą, įvertinus išdėstytų įrodymų visumą darytina išvada, jog J. M. 2016 m. spalio 7 d., apie 18:20 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., degalinė „Saurida“, vairavo automobilį „BMW“ (valstybinis Nr. P467717) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,00 prom. girtumas, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jo padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., kuri numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuomet, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK (Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.). P. Į. 3 str. 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgus į tai, kad J. M. veika nuo 2017 m. sausio 1 d. kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), kuris nenumato švelnesnės atsakomybės, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, todėl J. M. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė. LR ATPK 124¹ str. 8 d. sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų (vidurkis 8 eurai). Už analogišką pažeidimą (duomenys neskelbtini) str. 8 d. numato įspėjimą arba baudą nuo 10 eurų iki 12 eurų (vidurkis 11 eurų). Todėl J. M. padaryti pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK ir pagal ANK neperkvalifikuojami (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

Dėl nuobaudos skyrimo

Motyvuojamoji dalis

J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus. (ATPK 32 str. 8 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, nes važiavimas neblaiviam, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, jam už pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. padarymą skirtina sankcijos minimume numatyta piniginė nuobauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 8 d. padarymą skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 124¹ str. 8 d. ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas

73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16062258138.

Išaiškinti J. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.