Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Emilijai Vaitukaitytei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, kaltinamajam M. R., nukentėjusiajai E. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017 m.rugsėjo 27d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;

2) 2021 m. balandžio 12d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2022 m. sausio 21d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 34 parų areštu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams ir 6 mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotas automobilis, kaip nusikaltimo priemonė, vad. BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, 2022 m. kovo 24d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti arešto bausmę;

4) 2024 m. lapkričio 11d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 d. 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės : uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, konfiskuotas automobilis Ford Focus, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) 2025m. vasario 21d. atliko arešto bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2025 m. kovo 7d. apie 22 val. 54 min. namuose adresu : (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 prom. neblaivumas), įvykus žodiniam konfliktui, savo sugyventinei E. S. tyčia ranka suėmė ir suspaudė dešinės rankos žastikaulio sritį, po to rankomis suėmęs E. S. už kaklo srities šį spaudė, taip nukentėjusiajai E. S. padarydamas kraujosruvą dešinėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2025 m. gegužės 5d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. J. Tarnybiniame pranešime dėl liudytojų nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo kalbėta su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais: R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, V. S., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, M. I., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, O. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, Vyriškiu vardu T., pavardės nenorėjo sakyti, gyv. (duomenys neskelbtini) bute, I. T., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, B. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) bute. Minėti asmenys aiškino, kad jokio triukšmo 2025 m. kovo 7d. vakare pas S. negirdėjo, tik vėliau matė prie laiptinės atvykusius policijos pareigūnus, jokios reikšmingos informacijos apie minėtą įvykį aukščiau nurodyti asmenys nesuteikė, todėl liudytojais neapklausti ( b.l.96).

M. R. 2021m. balandžio 12d teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto E. S. atžvilgiu (b.l. 116-119)

2022 m. sausio 13d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. R. atžvilgiu dėl smurto E. S. atžvilgiu (b.l. 120-129).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).

Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar buvusių sugyventinių – kaltinamojo M. R. ir nukentėjusiosios E. S. – santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar fizinio skausmo sukėlimą E. S. galima vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui.

2025 m. balandžio 1d. Kitų objektų apžiūros protokole yra užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra : pareigūnė kalbasi su vyriškiu. Pareigūnė klausia: Jūs kartu gyvenote? Vyriškis sako: Ne aš gyvenu visai kitame rajone, tik mūsų bendri vaikai yra. Toliau pareigūnei bendraujant su moterimi, pastaroji nurodė, kad „atvažiavo jis pas mumis, pradėjo kelti bangas, vaikai miega, prieš mane smurtavo, rodo dešinę ranką. Jis čia neregistruotas, aš jam buvau sakiusi, kad išgėręs čia lankytis negali, kiek buvo sakyta, nevažiuok išgėręs čia, darbuotoja žino ir vis teik atvažiavo čia. Gavau tą būstą aš ir vaikai ir jis čia neregistruotas ir dabar aš jį išvijau lauk, man problemų nereikia (b.l.90-92).

Atsižvelgus į kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus bylos įrodymus, daroma išvada, jog M. R. ir E. S. nėra sutuoktiniai, jie apie aštuonerius metus gyveno kartu, nesudarę santuokos, gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų, tačiau vėliau išsiskyrė, daugiau nei vienerius metus iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, jų nebesieja artimas emocinis ryšys. Tai, kad kaltinamasis darė remontą nukentėjusiosios gyvenamajame bute, negali būti laikoma bendro ūkio vedimu, nes kaip minėta, jie kartu negyvena, kaltinamasis nurodė, kad remontą darė dėl savo vaikų.

Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios egzistavę santykiai negali būti vertinami kaip pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams. Dėl to, atsižvelgus į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji E. S. nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu nebuvo kaltinamojo M. R. šeimos narė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimą žmogui (ne artimajam giminaičiui ar šeimos nariui).

Bendro ūkio vedimo, gyvenimo kartu aplinkybės buvo tiriamos teisiamojo posėdžio metu, apie tai aiškino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Be to, nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra švelnesnė nei veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, faktinės veikos aplinkybės: padarymo vieta, laikas, aplinkybės, kurios sudaro inkriminuojamos veikos sudėtį : tyčiniai smurto veiksmai, sužalojimo mastas nukentėjusiajai, nepasikeitė. Iš kaltinimo šalinami žodžiai „šeimos nariui“ ir „sugyventinei“.

Kaltinamasis neigė smurtavęs prieš E. S., paaiškino, kad 2025 m. kovo 7d. atvyko pas nukentėjusiąją pasveikinti ją su kovo 8-ąja. Vartojo alkoholį, vėliau kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusioji jį išvarė iš namų, išmetė jo daiktus, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu.

2025 m. kovo 8d. apklaustas kaip įtariamasis M. R. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta, psichiškai sveikas, psichiatrijos įskaitoje nėra. Su jam pareikštu įtarimu yra supažindintas pasirašytinai, parodymus duoti gali. 2025 m. kovo 7d. apie 18 val. 30 min. autobusu atvažiavo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinę E. S., kuri gyvena. (duomenys neskelbtini). Atvyko, nes norėjo E. S. pasveikinti moters dienos proga. Jam atvykus jis E. įteikė gėles, jie bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus jam E. pradėjo sakyti, kad jis yra nedirbantis, neišlaiko savo vaikų, t.y V. R. ir B. R.. Jis visą laiką tylėjo, jai nieko nesakė. Jis suprato, kad vyksta žodinis konfliktas ir kadangi nenorėjo pyktis, pasiėmė telefoną ir paskambino draugui, kad jį parvežtų atgal namo. Tada E. paėmė jo telefoną ir metė jį į žemę. Tada jis išėjo į laiptinę, o tuo metu E. pradėjo mėtyti visus jo asmeninius daiktus į laiptinę. Tada jis pats paskambino bendru pagalbos numeriu 112, dėl E. veiksmų. Su E. jis kartu negyvena jau apie 1 metus, juos sieja tik bendri vaikai, t.y. V. ir B. E. už kaklo sugriebęs jis nebuvo, taip pat niekaip kitaip prieš ją nesmurtavo, ji pirma pradėjo žodinį konfliktą, o jis norėjo pasišalinti namo (b.l. 144-145).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad atvyko neblaivus M. R. pasveikinti ją su kovo 8-ąja, vartojo alkoholį. Jai pradėjus priekaištauti dėl neteikiamo išlaikymo vaikams, M. R. griebė jai už dešinės rankos ir ją suspaudė, vėliau suėmė jai už kaklo, suspaudė, ji jautė fizinį skausmą. M. R. pats išėjo iš namų, tačiau paprašė atiduoti daiktus. Ji išnešė daiktus ir užrakino buto duris.

Policijos registruojamų įvykių registro informacijoje užfiksuota, kad moteris išvarė pranešėją iš buto ir užsirakino. Pranešimo laikas 2025 m. kovo 7d. 22.50 val. Išsiųstos pajėgos-policijos pareigūnai D. R. ir L. G., atvyko 2025 m. kovo 7d. 23.18 val.(b.l.43-49).

2025 m. kovo 8d. Policijos pareigūnės tyrėjos L. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. kovo 7d. apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, žodinio konflikto metu M. R. galimai suėmė ir suspaudė savo sugyventinei E. S. dešinės rankos žastikaulio sritį, dėl ko žastikaulio srityje atsirado kraujosruva, tada savo ranka suėmęs E. S. už kaklo srities šį spaudė, dėl ko E. S. buvo sunku įkvėpti oro. Namuose buvo E. S. ir M. R. bendri vaikai B. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą iškviesta greitosios medicinos pagalba, kurios medikai apžiūrėjo E. S., po apžiūros moteris palikta gydytis namuose ambulatoriškai. Taip pat į įvykio vietą iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, dėl mažamečių vaikų tolimesnio pasirūpinimo. M. R. dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo sulaikytas ir pristatytas į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas (b.l. 6-11).

Policijos pareigūno D. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. S. paaiškino, kad M. R. jai suėmė už rankos ir kaklo, buvo sunku kvėpuoti, jautė fizinį skausmą; M. R. paaiškino, kad jį sugyventinė E. S. išvijo, o jis iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos numeriu. Smurto nenaudojo. Dėl smurto artimoje aplinkoje pranešimų buvę anksčiau. Užfiksuotos kraujosruvos (mėlynės) rankoje ir kakle (b.l. 37-40).

2025 m. balandžio 1d. Kitų objektų apžiūros protokole yra užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra : pareigūnė kalbasi su moterimi, kuri sako: atvažiavo jis pas mumis, pradėjo kelti bangas, vaikai miega, prieš mane smurtavo, rodo dešinę ranką. Jis čia neregistruotas, aš jam buvau sakiusi, kad išgėręs čia lankytis negali, kiek buvo sakyta, nevažiuok išgėręs čia, darbuotoja žino ir vis teik atvažiavo čia. Gavau tą būstą aš ir vaikai ir jis čia neregistruotas ir dabar aš jį išvijau lauk, man problemų nereikia. Pareigūnė sako: Tai visas konfliktas įvyko dėl to kad jis neblaivus atvažiavo. Moteris sako: Aš dabar biškį išgėrusi. Pareigūnė sako: Ar yra namuose pilnametis asmuo blaivus, nes jūs suprantate, kad negalite būti? Moteris sako: Aš žinau, vaikai jau miega abudu, jau pusė dvylikos, jis smaugė mane. Toliau pareigūnai atlieka moteriai blaivumo patikinimo procedūrą. Moteriai nustatomas 23:27 val. 1,26 promilės neblaivumas. Moteris nurodo, kad ji yra E. S.. Toliau kalba apie vaikus. E. S. sako: Išvijau aš jį lauk atidaviau ten tuos visus įrankius, jis sakė iškviesiu policiją, jam atsakiau nevažiuok išgėręs pas vaikus. Pareigūnė klausia: kaip čia įvyko su ta ranka? E. S. sako: Griebė už rankos, paskui už kaklo. Pareigūnė klausia: Kada tai įvyko? E. S. sako: Šiandien, griebė už kaklo, konflikto metu. Pareigūnė klausia: Kaip atsirado sužalojimai? E. S. sako: Atsirado jis man griebė už rankos ir už kaklo. Pareigūnė klausia: Ar jautėte fizinį skausmą, kur viskas įvyko? E. S. atsako: Nu tai faktas, įvyko virtuvėje. E. S. sako, kad anksčiau jis smurtavo, bet su pareiškimu nesikreipė, taip pat sako, kad vartojo alkoholį kartu su juo. E. S. savo ranka rodo sau už kaklo, kaip ją smaugė, po to parodo dešinę ranką kur jai buvo suimta ranka, sako kad jautė fizinį skausmą. Pareigūnai išeina į lauką ir ant suolelio randa sėdintį vyriškį. Pareigūnas klausia: Kas čia buvo? Vyriškis sako: Atvažiavau į svečius atvežiau tulpę, atsisėdome šnekėjomės, užėjo kažkokia, išmetė mane su daiktais. Pareigūnė klausia: O iš kur pas ją atsirado kraujosruva ant rankos, mėlynė pas jūsų sugyventinę? Vyriškis atsako: Nežinau. Pareigūnai paaiškina vyriškiui, kad jis bus sulaikytas ir bus pradėtas tyrimas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Toliau pareigūnai atlieka reikalingus veiksmus. Tuo vaizdo įrašas baigiasi, trunka 30:00 val., įrašo apžiūra baigta (b.l. 90-92).

2025 m. kovo 8d. asmens apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : asmeniui sutikus, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas, vizualiai buvo apžiūrima E. S.. E. S. liepus nurodyti vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, ši nurodė, kad tai yra dešinės rankos žastikaulio sritis ir kaklo sritis. Apžiūrėjus nurodytas vietas, žastikaulio srityje matoma kraujosruva. Kaklo srityje sužalojimų vizualiai nepastebėta. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta (b.l. 52-57).

2025 m. kovo 7d. greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, atvyko 23 val. 41 min., pacientė sąmoninga ir truputį sujaudinta, skundžiasi, kad prieš ją smurtavo vyras, smaugė ir stipriai sugriebė už rankos. Apžiūros metu ant dešinės rankos žąsto trigalvio raumens srityje nedidelė hematoma, ant kaklo smaugimo žymių nematyti (b.l. 79-80).

2025 m. kovo 26d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. konstatuota kraujosruva dešinėje rankoje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2025 m. kovo 7d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas padarytas vienu poveikiu ( b.l. 85).

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo fizinio smurto prieš ją veiksmus : griebė jai už dešinės rankos ir ją suspaudė, ant jos liko žymė, sakė „paleisk mane, man skauda“. Vėliau suėmė jai už kaklo, suspaudė ir vėl suėmė už rankos. Iš dalies nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės duomenys. Kadangi nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino ir neigė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau paminėti įrodymai, veiksmų atlikimo laikas, leidžia paneigti kaltinamojo parodymus. Šioje vietoje taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, tyčia veikti prieš jį, nes policijos pareigūnus iškvietė kaltinamasis. Nukentėjusioji aišino, kad ir anksčiau ji nekviesdavo policijos pareigūnų, nekvietė ir dabar.

Todėl paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis 2025 m. kovo 7d. apie 22 val. 54 min. namuose adresu : (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., būdamas neblaivus (nustatytas 2,81 prom. neblaivumas), įvykus žodiniam konfliktui, E. S. tyčia ranka suėmė ir suspaudė dešinės rankos žastikaulio sritį, po to rankomis suėmęs E. S. už kaklo srities šį spaudė, taip nukentėjusiajai E. S. padarydamas kraujosruvą dešinėje rankoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skiriama bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, 2024 m. lapkričio 11d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidedant 6 mėnesiams. 2022 m. kovo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, nesilaikant probacijos sąlygų, M. R. bausmės vykdymas buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti 34 parų arešto bausmė, kurią atliko ir buvo paleistas iš Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12d., šios bylos ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. kovo 8d. (b.l.101-111), 2020 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, nes smurtavo prieš E. S. (b.l.116-119). Kaltinamasis baustas už administracinių nusižengimų padarymą, vienas administracinis nusižengimas susijęs su šia nusikalstama veika : 2025 m. kovo 17d. nutarimu kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 72 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, taip pat baustas 2024 m. sausio 29d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnio 1 dalį 575 eurų bauda, apie kurios sumokėjimą informacijos nėra (b.l.130-135), registruotas užimtumo tarnyboje (b.l.136).

Visos šios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir leidžia padaryti išvadą, kad M. R. nededa pastangų pasitaisyti ir nedaryti naujų nusikaltimų : 2025 m. vasario 12d. paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos, kaip atlikęs bausmę už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, 2025 m. kovo 7d. vėl nusikalto : smurtavo prieš kitą asmenį. Kaltinamajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skiriamos arešto bausmės.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant bausmės dydį didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, netikslinga skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo sulaikytas 2025 m. kovo 7d. 23.23 val., paleistas 2025 m. kovo 8d. 10.57 val. (b.l.70-72,73-75), Į atliktos bausmės laiką įskaitomas sulaikyme išbūtas laikas ( BK 65- 66 str.). 2025 m. kovo 8d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama ( b.l.157-159, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalsytamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktiniai diskai su įrašais, esantys byloje, paliekami byloje (b.l.89, 93)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 60 parų areštu.

Nustatyti arešto bausmę atlikti Alytaus kalėjime.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės (Alytus, Ulonų g. 8A). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie nenuvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė laisvės atėmimo vietų įstaigai nenuvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. R. sulaikymo ar savanoriško atvykimo į Alytaus kalėjimą.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 7d. 23.23 val.iki 2025 m. kovo 8d. 10.57 val.- vieną parą.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinius diskus su įrašais, esančius byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.