Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Česlovui Grigarui, atsakovui R. G., jo atstovui advokatui Linui Meškiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ ieškinį atsakovui R. G., dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 panaikinimo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui R. G., prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimą Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 ir priimti naują sprendimą – atmesti kaip nepagrįstą atsakovo 2015-12-17 prašymą dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo. Nurodo, kad R. G. buvo paskirtas UAB „Bankroto administravimas" įgaliotu asmeniu administruojant BUAB „Raseinių melioracija". Nuo 2015-11-13 UAB „Bankrotų administravimas" įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Raseinių melioracija" pavedė N. Č.. Iš turimų Įmonės dokumentų buvo nustatyta, kad 2013-06-03 Įmonės kreditorių susirinkimo protokolu Nr. KS-01 darbotvarkės 4 klausimu buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 7 935,40 Lt/mėn. (2 298,25 EUR/mėn.) plius PVM ir atlyginimą administratoriui 8 500,00 Lt/mėn. (2 461,18 EUR/mėn.) plius PVM. Administruojamoje BUAB „Raseinių melioracija" buvusios lėšos administravimo išlaidoms dengti privalėjo Atsakovo, kaip UAB „Bankrotų administravimas" įgalioto asmens, būti pervedamos būtent administratoriui UAB „Bankrotų administravimas", kur lėšos būtų paskirstytos atitinkamoms turėtoms išlaidoms dengti, įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą. Tačiau Atsakovas Įmonės lėšas eilę kartų pervedinėjo ne į UAB „Bankroto administravimas", tačiau būtent sau. Tai patvirtina pridedamos 2014-02-25, 2014-03-07, 2014-04-03, 2014-05-13, 2014-06-05, 2014-07-01, 2014-08-11, 2014-09-09, 2015-01-27 sąskaitos faktūros, kurias Atsakovas išrašęs BAB „Raseinių melioracija" už bankroto administravimo paslaugas. Taip pat pridedami atitinkamų datų banko sąskaitų 2013-09-09, 2014-02-25, 2014-03-07, 2014-04-04, 2014-05-13, 2014-06-05, 2014-08-11, 2014-09-09, 2015-01-27, 2015-02-27, 2013-06-03 išrašai pagrindžia Atsakovo atliktus bankinius pavedimus į savo banko sąskaitą. Tokie Atsakovo veiksmai yra neteisėti, kadangi visos piniginės lėšos privalėjo būti pervedamos pirmiausia įmonei, kuri buvo įgaliojusi Atsakovą, t. y. Ieškovui UAB „Bankrotų administravimas", o ne pačiam Atsakovui. Įvertinus tokius Atsakovo veiksmus, visiškai nėra pagrindo teigti, kad Ieškovas vis dar yra skolingas Atsakovo prašyme nurodytas neva neišmokėto darbo užmokesčio su kompensacijomis bei delspinigiais sumas. Atlikdamas visus bankinius pavedimus sau, Atsakovas persivedinėjo darbo užmokestį, dėl ko Darbo ginčų komisijai pateiktas prašymas nepagrįstas ir tokį prašymą Darbo ginčų komisija taip pat be pagrindo tenkino. Visi Atsakovo sau pervesti pinigai į UAB „Bankrotų administravimas" negrįžo, dėl ko Ieškovas ne tik neteko pagrįstai turėtų gauti pajamų, tačiau įmonė papildomai patyrė nuostolių, kadangi dėl negautų lėšų buvo užblokuota banko sąskaita inkasiniu pavedimu, susidarė įsiskolinimai už administratorių civilinės atsakomybės draudimą, buhalterines paslaugas, biuro nuomą, ekskomisarų biurui, trūksta lėšų darbo užmokesčių mokėjimui. Negana to, Atsakovas savo, kaip įgalioto asmens, iniciatyva, sušaukė BUAB „Raseinių melioracija" kreditorių susirinkimus, kuriuose buvo neteisėtai ir nepagrįstai sumažinta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Iš 2015-03-06 Protokolo matyti, kad 4 darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti atlyginimą administratoriui UAB „Bankrotų administravimas", už teikiamas paslaugas BAB „Raseinių melioracija" 6 000,00 EUR plius PVM už visą bankroto procesą, t. y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taigi, iš pateiktos informacijos darytina pagrįsta išvada, kad pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma 2015-03-06 Atsakovo iniciatyva sušauktame kreditorių susirinkime buvo neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai sumažinta. Sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (LR ĮBĮ 22 str. 1 d., 23 str. 9 p.). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti ir sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (LR ĮBĮ 36 str. 4 d.). Dėl išdėstytų Atsakovo veiksmų, atliekant UAB „Bankrotų administravimas" įgalioto asmens pareigas, Ieškovas ne tik negavo jam priklausančių lėšų, patyrė nuostolių, susidarė įsiskolinimai, tačiau buvo priverstas veltis į teisinius ginčus dėl Atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų visiškai netinkamai vykdant savo pareigas. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, Ieškovas dar kartą pabrėžia, kad Atsakovo prašymas priteisti jam iš UAB „Bankrotų administravimas" nesumokėtą darbo užmokestį, kompensacijas bei delspinigius Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo tenkintas visiškai nepagrįstai, absoliučiai nepasisakant dėl Ieškovo komisijai pateiktų paaiškinimų. 2016-02-08 įsakymu dėl R. G. ir UAB „Bankrotų administravimas" tarpusavio reikalavimų įskaitymo buvo įskaitytas UAB „Bankrotų administravimas" darbuotojo R. G. reikalavimas 5 631,80 EUR sumoje į UAB „Bankrotų administravimas" skolinį reikalavimą darbuotojui R. G. 32 003,01 EUR sumoje. Prie minėto įsakymo buvo pridėta UAB „Bankrotų administravimas" pažyma apie darbuotojo R. G. darbo užmokestį. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str., kuriuose įtvirtinta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, atliko Ieškovo ir Atsakovų prievolių įskaitymą pranešant Atsakovui, ko pasėkoje Atsakovas liko skolingas Ieškovui 26 371,21 EUR. Dėl minėtos sumos prisiteisimo, Ieškovas, vadovaudamasis LR DK 289 str., inicijuos individualų darbo ginčą dėl materialinės žalos atlyginimo. Taigi, ne Ieškovas Atsakovui, tačiau priešingai, Atsakovas yra skolingas Ieškovui 26 371,21 EUR sumą, dėl ko skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas yra visiškai nepagrįstas.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad iš ieškinio turinio yra aiškiai matyti, jog ieškovas iš esmės sutinka ir neginčija Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 bei jo pagrįstumo ir teisingumo, o kelia spekuliatyvius klausimus/reikalavimus kurie be kita ko, yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, tačiau iš viso net nebuvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje kurios sprendimas yra skundžiamas, todėl negali būti apeliacijos dalyku. Ieškovas visiškai neteisingai ir priešingai nei buvo iš tiesų nurodo faktines aplinkybes ir per tai sąmoningai siekia suklaidinti teismą dėl ginčo. Faktas yra tas, jog ieškovas atsakovui ilgą laiką nemokėjo darbo užmokesčio, dėl ko atsakovas (darbuotojas) kreipėsi į darbo ginčų komisiją, toliau DGK, kur jo naudai iš darbdavio (ieškovo) buvo priteistas darbo užmokestis su delspinigiais. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant ginčą buvo aiškiai konstatuota jog darbdavys ieškovas nemokėjo darbuotojui t.y. atsakovui atlyginimo, kuris kartu su delspinigiais darbo komisijos ir buvo priteistas darbuotojui R. G.. Ieškovas neneigia, jog nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio, bei aplinkybių, jog atsakovui sumo darbo užmokesti neįrodinėja. Priešingai, ieškovas „iš oro", atsakovui inicijavus procesą darbo užmokesčio priteisimo, bando nepagrįstai sukurti atsakovui tariamą skolą vien tam, nereikėtų mokėti darbuotojui jam priklausančio darbo užmokesčio. Visos šios aplinkybės pagrįstai parodo, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimu Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 darbuotojui R. G. teisėtai ir pagrįstai buvo priteistas nesumokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai ir dėl šios priežasties nėra pagrindo šio sprendimo naikinti ir keisti. Esamoje situacijoje įstatymo imperatyviai yra nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda labai aiškiais ir konkrečiais pagrindais, t.y. pažeidus darbo pareigas, todėl sprendžiant ginčą turėtų būti aiškiai identifikuotos atsakovo darbo pareigos ir nustatytos kokios konkrečiai darbuotojui pavestos darbinės pareigos buvo pažeistos, kad vėliau būtų galima spręsti yra ar ne pagrindas materialinei atsakomybei kilti. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kokių konkrečiai darbo pareigų, kurios atsakovui buvo priskirtos, atsakovas neatliko ar atliko jas netinkamai, dėl ko galėjo atsirasti darbuotojo materialinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimas Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo nėra pagrindo naikinti arba keisti. Taip pat pagrįstai darytina išvada, jog atsakovas neturi pareigos ieškovui atlyginti nei 26'371,21 Eur žalos, nei kokio kito deklaruoto žalos dydžio, kadangi ieškovas dėl atsakovo tokios žalos nėra ir nebuvo patyręs todėl nėra jokių pagrindų įskaitymui.Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 panaikinimo.