- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- eI-549-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02792-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.6.3Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. Š. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 3R-307(AG-242/06-2018).
2) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-68425.
Pareiškėjos teigimu, VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, o LAGK padarė neteisingą išvadą, kad VMI sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus tik todėl, kad yra galimai pagrįstas visiškai kitais VMI priimtais sprendimais ir dokumentais.
Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyti jokie faktai, argumentai ar įrodymai, nepateiktas išsamus teisinis vertinimas. Nors sprendime ir nurodyta išieškoma suma, tačiau nepateikta jokia informacija apie šios nepriemokos atsiradimo pagrindą.
Atsiliepimas
VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo ir LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad „sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas. Pagal MAĮ 106 straipsnį išieškomos mokestinės prievolės dydis yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas dėl to, kad mokesčių mokėtojas jau apskaičiavo ir deklaravo pagal įstatymą atsirandančią mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta) arba mokesčių administratorius sprendimu paskaičiavo mokėtiną mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta), o mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas arba įsiteisėjo sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo mokestiniame ginče“ (žr. LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016).
Iš ginčijamo sprendimo turinio, prie jo pridėtos prievolių ataskaitos ir VMI atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal pareiškėjos pateiktą deklaraciją už 2016 m. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą (2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (4.65) FR0682-484 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“). Prievolių ataskaitoje nurodyta, kad 2010–2016 m. laikotarpiu pareiškėjai priskaičiuota viso 29 486,79 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių, žemės mokesčio ir delspinigių, t. y. nurodyta, kokios mokestinės prievolės išieškomos, išskirtas prievolių tipas, prievolių susidarymo laikotarpis, išskirtos prievolių, baudų, delspinigių sumos. Ši prievolių ataskaita laikytina sudėtine sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto dalimi.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, nesutikdama su nustatytomis mokestinėmis prievolėmis, būtų pasinaudojusi teise nustatytas mokestines prievoles ginčyti.
VMI atsiliepime nurodė, kad pranešimas apie patikrinimo akto priėmimą buvo paskelbtas pareiškėjos „Mano VMI“ paskyroje, išsiųstas pareiškėjos nurodytu adresu registruotu paštu, paskelbtas viešai (2016 m. rugsėjo 30 d.), prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje „Mano VMI“ 2016 m. rugsėjo 7 d. patalpino pareiškėjai skirtą pranešimą apie susikaupusią 37 330,93 Eur skolą, 2016 m. rugsėjo 27 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 37 071,82 Eur skolą, 2016 m. lapkričio 23 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 35 148,53 Eur skolą, nurodymas nurašyti 37 386,55 Eur mokestinę nepriemoką taip pat buvo paskelbtas „Mano VMI“ paskyroje, 2016 m. lapkričio 3 d.–2018 m. balandžio 10 d. VMI periodiškai atliko išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos ir informavo apie būtinybę vykdyti savo mokestines prievoles, per šį laikotarpį buvo išieškota 7 186,83 Eur suma.
Tai, kad mokesčių administratorius informavo apie pareiškėjos atžvilgiu atliekamus veiksmus ir mokestinę nepriemoką, patvirtina duomenys iš „Mano VMI“ svetainės (LAGK b. l. 28–29). Taigi, atliekami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai ir jų pagrindas pareiškėjai turėjo būti žinomi.
Kaip minėta, mokesčių mokėtojui nevykdant mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių, t. y. nevykdant administracinio sprendimo pagrindu atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė jos atžvilgiu taikytinų mokestinių prievolių, todėl VMI priėmė sprendimą nurašyti mokestines nepriemokas iš pareiškėjos sąskaitų, o, nepavykus išieškoti nepriemokos tokiu būdu, priėmė ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei neatliko veiksmų, galėjusių pažeisti pareiškėjos teises, juolab, kad ir pati pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojančių ginčijamo sprendimo neteisėtumą.
Pagal LVAT suformuotą praktiką, šio straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-425-556/2017ir kt.). VAĮ nenumato, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Jo pagrindimas gali būti išdėstytas kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis (žr., pvz. LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2049-502/2015).
VMĮ ginčijamame sprendime nurodė teisinį pagrindą (MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pridėjo prievolių ataskaitą, iš kurios aišku, kad pareiškėjos nepriemoką sudaro pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai, žemės mokestis ir delspinigiai, sprendime nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas atsakingo asmens, todėl sutiktina su LAGK išvada, kad VMI sprendimas atitinka bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas VMI sprendimas ir jį patvirtinantis LAGK sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktinės aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.