Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-04 · Administracinė byla Nr. eI-549-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
eI-549-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02792-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-549-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02792-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. Š. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 3R-307(AG-242/06-2018).

2) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-68425.

Pareiškėjos teigimu, VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, o LAGK padarė neteisingą išvadą, kad VMI sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus tik todėl, kad yra galimai pagrįstas visiškai kitais VMI priimtais sprendimais ir dokumentais.

Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyti jokie faktai, argumentai ar įrodymai, nepateiktas išsamus teisinis vertinimas. Nors sprendime ir nurodyta išieškoma suma, tačiau nepateikta jokia informacija apie šios nepriemokos atsiradimo pagrindą.

Atsiliepimas

VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka susidarė pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą (2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (4.65) FR0682-484 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“) ir pagal pareiškėjos pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 metus.

Teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai ir jų pagrindas turėjo būti žinomi. Pranešimas apie patikrinimo akto priėmimą buvo paskelbtas pareiškėjos „Mano VMI“ paskyroje, išsiųstas pareiškėjos nurodytu adresu registruotu paštu, ir remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskelbtas viešai (2016 m. rugsėjo 30 d.). Taigi, VMI atliko visas būtinas procedūras pareiškėją informuoti apie jos atžvilgiu atliekamus veiksmus. Be to, prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje „Mano VMI“ 2016 m. rugsėjo 7 d. patalpino pareiškėjai skirtą pranešimą apie susikaupusią 37 330,93 Eur skolą, 2016 m. rugsėjo 27 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 37 071,82 Eur skolą, 2016 m. lapkričio 23 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 35 148,53 Eur skolą.

Kadangi mokestinės nepriemokos nesumokėjo savanoriškai, VMI 2016 m. lapkričio 3 d. nurodymu Nr. (23.31-08)467-238220 nutarė nurašyti 37 386,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitų. Šis nurodymas buvo paskelbtas „Mano VMI“ paskyroje.

2016 m. lapkričio 3 d.–2018 m. balandžio 10 d. VMI periodiškai atlikdavo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos ir informuodavo apie būtinybę vykdyti savo mokestines prievoles. Per minėtą laikotarpį buvo išieškota 7 186,83 Eur suma, todėl pareiškėja neabejotinai žinojo apie jos atžvilgiu vykdomus priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Kadangi mokestinės nepriemokos išieškoti iš sąskaitų nepavyko, VMI ginčijamu sprendimu nusprendė išieškoti 29 486,79 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimas 2018 m. balandžio 11 d. paskelbtas „Mano VMI“ portale, su sprendimu pareiškėja susipažino 2018 m. gegužės 2 d. Sprendimas pareiškėjai taip pat išsiųstas adresu Sėlių g. 18-13, Vilnius. Kartu su sprendimu pareiškėjai buvo pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios mokestinės prievolės išieškomos, išskirtas prievolių tipas, prievolės susidarymo laikotarpis, išskirtos prievolių, baudų, delspinigių sumos.

Mano, kad sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas įgalioto asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo ir LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčijamu sprendimu nusprendė iš mokesčių mokėtojos (pareiškėjos) turto išieškoti į biudžetą 29 486,79 Eur mokestinę nepriemoką. Mokestinė nepriemoka detalizuota prie sprendimo pridėtoje prievolių ataskaitoje.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į LAGK, prašydama VMI sprendimą panaikinti. Skunde nurodė, kad VMI sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo turinio nėra aiškus nepriemokos atsiradimo pagrindas (LAGK b. l. 12–13).

LAGK 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 3R-307(AG-242/06-2018) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad VMI sprendimas atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. LAGK vertino, kad prievolių ataskaitos, kaip papildomos dokumentacijos, buvimas patvirtina, kad sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, mokestinė nepriemoka apskaičiuota, remiantis pareiškėjos deklaracijose nurodytais duomenimis, todėl apie mokestines prievoles pareiškėja žinojo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ.

Šio įstatymo 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, šis sprendimas yra tęstinis mokesčių administratoriaus veiksmas, siekiant priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad „sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo yra nustatoma pati mokestinė prievolė, todėl šiam sprendimui priimti negali būti vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, kaip sprendimui dėl mokestinės prievolės nustatymo. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra vienas iš sprendimų dėl neįvykdytos mokestinės prievolės vykdymo, kuris yra priimamas tuomet, kai mokestinės prievolės dydis jau yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas. Pagal MAĮ 106 straipsnį išieškomos mokestinės prievolės dydis yra aiškus ir negali būti kvestionuojamas dėl to, kad mokesčių mokėtojas jau apskaičiavo ir deklaravo pagal įstatymą atsirandančią mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta) arba mokesčių administratorius sprendimu paskaičiavo mokėtiną mokestinę prievolę (kuri nėra įvykdyta), o mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo skundžiamas arba įsiteisėjo sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo mokestiniame ginče“ (žr. LVAT 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-179-602/2016).

Iš ginčijamo sprendimo turinio, prie jo pridėtos prievolių ataskaitos ir VMI atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal pareiškėjos pateiktą deklaraciją už 2016 m. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktą (2016 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (4.65) FR0682-484 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“). Prievolių ataskaitoje nurodyta, kad 2010–2016 m. laikotarpiu pareiškėjai priskaičiuota viso 29 486,79 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių, žemės mokesčio ir delspinigių, t. y. nurodyta, kokios mokestinės prievolės išieškomos, išskirtas prievolių tipas, prievolių susidarymo laikotarpis, išskirtos prievolių, baudų, delspinigių sumos. Ši prievolių ataskaita laikytina sudėtine sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto dalimi.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, nesutikdama su nustatytomis mokestinėmis prievolėmis, būtų pasinaudojusi teise nustatytas mokestines prievoles ginčyti.

VMI atsiliepime nurodė, kad pranešimas apie patikrinimo akto priėmimą buvo paskelbtas pareiškėjos „Mano VMI“ paskyroje, išsiųstas pareiškėjos nurodytu adresu registruotu paštu, paskelbtas viešai (2016 m. rugsėjo 30 d.), prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje „Mano VMI“ 2016 m. rugsėjo 7 d. patalpino pareiškėjai skirtą pranešimą apie susikaupusią 37 330,93 Eur skolą, 2016 m. rugsėjo 27 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 37 071,82 Eur skolą, 2016 m. lapkričio 23 d. patalpino pranešimą apie susikaupusią 35 148,53 Eur skolą, nurodymas nurašyti 37 386,55 Eur mokestinę nepriemoką taip pat buvo paskelbtas „Mano VMI“ paskyroje, 2016 m. lapkričio 3 d.–2018 m. balandžio 10 d. VMI periodiškai atliko išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos ir informavo apie būtinybę vykdyti savo mokestines prievoles, per šį laikotarpį buvo išieškota 7 186,83 Eur suma.

Tai, kad mokesčių administratorius informavo apie pareiškėjos atžvilgiu atliekamus veiksmus ir mokestinę nepriemoką, patvirtina duomenys iš „Mano VMI“ svetainės (LAGK b. l. 28–29). Taigi, atliekami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai ir jų pagrindas pareiškėjai turėjo būti žinomi.

Kaip minėta, mokesčių mokėtojui nevykdant mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių, t. y. nevykdant administracinio sprendimo pagrindu atsirandančios mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įgyja teisę jas išieškoti (MAĮ 105 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė jos atžvilgiu taikytinų mokestinių prievolių, todėl VMI priėmė sprendimą nurašyti mokestines nepriemokas iš pareiškėjos sąskaitų, o, nepavykus išieškoti nepriemokos tokiu būdu, priėmė ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei neatliko veiksmų, galėjusių pažeisti pareiškėjos teises, juolab, kad ir pati pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojančių ginčijamo sprendimo neteisėtumą.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 dalis).

Pagal LVAT suformuotą praktiką, šio straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-425-556/2017ir kt.). VAĮ nenumato, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Jo pagrindimas gali būti išdėstytas kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sprendimo dalis (žr., pvz. LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2049-502/2015).

VMĮ ginčijamame sprendime nurodė teisinį pagrindą (MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pridėjo prievolių ataskaitą, iš kurios aišku, kad pareiškėjos nepriemoką sudaro pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai, žemės mokestis ir delspinigiai, sprendime nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas atsakingo asmens, todėl sutiktina su LAGK išvada, kad VMI sprendimas atitinka bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas VMI sprendimas ir jį patvirtinantis LAGK sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktinės aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė