Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas E. A., G. A., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui E. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. A. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.

2. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

3. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00810 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-716-576/2013 dėl 283,83 Eur (980 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko E. A. išieškotojo G. V. naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė 2021 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-18-7274 (vykdomoji byla Nr. 0018/19/01723), o antstolis Gintautas Puodžiukas 2021 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-19-9876 (vykdomoji byla Nr. 0019/21/00194), kuriais prisijungė prie antstolio Roberto Vasiliausko vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00810 vykdomo išieškojimo iš skolininko E. A. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Nurodytose antstolių Jurgitos Bareikienės ir Gintauto Puodžiuko vykdomosiose bylose vykdomas baudų išieškojimas iš skolininko E. A. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

4. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat nėra lėšų skolininkui priklausančiose banko sąskaitose. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2021 m. liepos 17 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su G. A.. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-179-24044, kuriuo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sutuoktinės G. A. sąskaitų.

6. 2021 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui E. A. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. A. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.

8. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. l. 16), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui E. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. A. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinės profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?–292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinės profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.